Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-26 nutarimo, kuriuo R. K. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. nutraukta, nesant jo veiksmuose inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-01-27 R. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad R. K., UAB „K“ direktorius, neužtikrino, kad su darbuotojais E. S., gim.1993-06-20, gyv. (duomenys neskelbtini), A. G., gim.1974-10-28, gyv. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių teritoriniam skyriui (toliau VSDFV) apie asmenų priėmimą į darbą. Atlikus patikrinimą nustatyta, jog UAB „K“ direktorius R. K., dirbdamas pagal rangos sutartį Nr. ŠŠ 2013/11/11 leido Giriškių k., Tryškių girininkijoje, Kuršėnų miškų urėdijoje, Raudėnų sen., Šiaulių r. dirbti miško ruošos darbus darbininkų pareigose: 2013 m. lapkričio mėn., apie savaitę laiko (tiksli data nenustatyta) E. S., A. G., kurie sutikdami dirbti miško ruošos darbus darbininkų pareigose pjaunant nelikvidinę medieną, dėl darbų atlikimo gaudavo nurodymus iš UAB „K“ direktoriaus R. K.. Darbuotojai pakluso nustatytai tvarkai, buvo aprūpinti darbo priemonėmis – benzininiais pjūklais, tepalais, benzinu, kirviais, darbo pirštinėmis, dirbti turėjo darbo dieną nuo 8 val. iki 17 val. Minėtu laikotarpiu aukščiau paminėti asmenys buvo apgyvendinti UAB „K“ išnuomotose patalpose adresu Girkautų k., Šiaulių r. Pagal susitarimą su UAB „K“ direktoriumi R. K. darbininkai turėjo gauti sutartą darbo užmokestį už kiekvieną dirbtą dieną po 50 Lt.

2014-05-26 Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą R. K. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutraukti nesant jo veiksmuose inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė pirminiais E. S. ir A. G. paaiškinimais, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad 2014 m. lapkričio mėnesį apie savaitę laiko (tiksli data nenustatyta), tarp UAB „K" direktorius R. K. ir darbuotojų E. S. ir A. G., esant darbo santykių požymiams, nebuvo užtikrinta, kad darbuotojai E. S. ir A. G. pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojams ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam Šiaulių skyriui - darbuotojai dirbo nelegaliai. Šiais veiksmais R. K. pažeidė LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 ir 2 p. bei 99 str. reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Apelianto nuomone, Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl pirminių parodymų svarbos bylose dėl nelegalaus darbo. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2011 m. liepos mėn. 28 d. nutartyje Nr. N-575-1271-11 pasisakė, kad pirminiai paaiškinimai labiausiai atspindi objektyvią realybę, todėl teismas vadovaujasi jais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. K. atžvilgiu pagal ATPK 41³ str. 1 d., nesant jo veiksmuose teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą dėl R. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad tarp E. S. bei A. G., kaip darbuotojų, ir R. K., kaip darbdavio, buvo neįforminti darbiniai santykiai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. kaltė dėl nelegalaus darbo iš esmės buvo grindžiama E. S. ir A. G. paaiškinimais, kuriuos jie davė LR Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams, tačiau pirmosios instancijos teisme apklausti nebuvo. Nors pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių šiuos asmenis išsikviesti ir apklausti teismo posėdyje, tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių. Iš sugrąžintų teismo šaukimų bei policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad E. S. ir A. G. pakeitė savo gyvenamąsias vietas ir atvesdinti jų nebuvo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien šių asmenų parodymais negalima grįsti R. K. kaltės dėl parodymų prieštaringumo ir dėl to, kad, išnaudojus visas galimybes, jų nebuvo galima pašalinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė E. S. ir A. G. parodymais, nes, kaip buvo nustatyta, jie buvo bloguose santykiuose su R. K. dėl galimo kuro vagystės. Be to, nebuvo galimybės jų atvesdinti į teismo posėdį ir apklausti bei išsiaiškinti aplinkybes, nurodytas jų paaiškinimuose. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors šių asmenų parodymai iš esmės skiriasi tik dėl laiko, tačiau jie parodė aplinkybes, kurių tiesiogiai nepatvirtino kita byloje surinkta medžiaga. Nors minėti asmenys teigė, kad jie 2013 metų rudenį nelegaliai dirbo R. K. vadovaujamoje įmonėje, tačiau tai paneigė liudytoju teisme apklaustas R. K. įmonės darbuotojas R. R., kuris parodė, kad šioje įmonėje dirbo nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 m. vasario mėnesio, kad tuo metu jie dirbo trise: jis, pats R. K. ir R. J., jokie kiti asmenys nedirbo. Liudytojas patikslino, kad E. S. ir G su jais nedirbo. G atvažiuodavo pas R. ir jie susitikdavo po darbo dienos. Be to, liudytojas R. R. išsamiai apibūdino darbo ir gyvenimo aplinkybes bei aplinkybes, susijusias su muštynėmis. Šiuos liudytojo parodymus patvirtino ne tik pats R. K., bet ir liudytoja apklausta R. B.. Visų šių asmenų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, patvirtina vieni kitus ir svarbias bylai aplinkybes, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Tuo tarpu E. S. ir A. G. paaiškinimuose pateiktą informaciją apie nelegalų jų darbą patvirtino tik liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. V., kuris tyrė muštynių, įvykusių tarp medkirčių ir kaime gyvenusių asmenų, aplinkybes, o įvykio, susijusio su nelegaliu darbu, netyrė. Jis parodė, kad į kabinetą atėjo vyriškis, kuris pasakė, kad nelegaliai dirbo miške, jam už darbą nesumokėjo, iš jo yra paimtas asmens dokumentas, kad daugiau asmenų dirbo nelegaliai, kad savininko pavardė „K.“, davė jo telefono numerį ir paprašė su juo susisiekti dėl dokumentų grąžinimo. Pareigūnas iš to žmogaus paaiškinimo nepaėmė. Tiriant medžiagą, jis pasiskambino K. ir paklausė apie įvykio aplinkybes kaip buvo sumušti nukentėjusieji. Dėl nelegalaus darbo jis nieko neklausė. Taigi, kaip matyti, šio liudytojo parodymai dėl nelegalaus darbo yra netiesioginiai, o tik informacijos, gautos iš E. S. perdavimas, kurios, kaip minėta, nepatvirtino kiti bylos duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl pirminių parodymų svarbos bylose dėl nelegalaus darbo (kaip pavyzdys nurodyta 2011-07-28 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-1271-11). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto paminėtu atveju apeliacinės instancijos teismas rėmėsi pirminiais nelegaliai dirbusių asmenų parodymais tik po to, kai šie asmenys buvo apklausti teismo posėdyje, ir teismui buvo galimybė objektyviai juos įvertinti, sugretinant su kitais bylos duomenimis.

Be to, toje pačioje apelianto nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje akcentuojama ATPK 257 str. nuostata, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. K. administracinę atsakomybę dėl nelegalaus darbo, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, išsamiai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus duomenis, pagrįstai nesirėmė E. S. ir A. G. pirminiais paaiškinimais, teisingai konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog E. S. ir A. G. nelegaliai dirbo R. K. įmonėje UAB „K.“ ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. K. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-26 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.