Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas A. DaugėlaTeisėjas V. Gedeikis Baudžiamoji byla Nr. 1A-423-458/2014 Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00009-2012-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.; 2.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per 2 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai J. M. padarytą turtinę žalą.

Nuosprendžiu tenkintas Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, ieškinys ir iš R. J. priteisti 750,10 Lt gydymo išlaidų atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiu taip pat tenkintas VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinys ir iš R. J. priteisti 3992,40 Lt žalos atlyginimui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui (įmonės kodas 191738576).

Nuosprendžiu iš dalies patenkintas ir J. M. ieškinys, priteisiant iš R. J. 1678,26 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kita ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad 2011 m gruodžio 31 d., apie 11.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su buvusia sugyventine J. M. metu, tyčia ne mažiau kaip aštuonis kartus sudavė kumščiu ir įspyrė kojomis jai į įvairias kūno vietas, peiliu vieną kartą įdūrė į kairės alkūnės sąnario sritį, ir tuo padarė nukentėjusiai sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimą bei vestibulinį sindromą ir kaklo raumenų bei raiščių patempimą, poodines kraujosruvas kairės alkūnės sąnario srityje, dešiniajame žaste, ant klubų, dešiniosios šlaunies ir kairio kelio sąnario srityje, muštinę žaizdą kairėje plaštakoje, krūtinės ląstos užpakalinės sienos – kairės juosmeninės srities sumušimą, kairio inksto sumušimą, durtinę žaizdą kairės alkūnės sąnario srityje, tuo nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą.

Atsikirtimu į nuteistojo R. J. apeliacinį skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus direktorė prašo skundžiamą nuosprendį palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad R. J. apeliacinio skundo teiginiai apie teismo šališkumą yra nepagrįsti, kadangi teismas tyrė jo pateiktą 2011-12-31 įvykių versiją, tačiau atmetė ją kaip neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, jog R. J. apeliaciniame skunde pateikiama daug teiginių, kurie neatitinka vienas kito ir kitų byloje esančių įrodymų arba apskritai neturi jokios reikšmės 2011-12-31 įvykių teisiniam įvertinimui.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prokurorė ir nukentėjusiosios gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, pats atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo R. J. kaltę pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, įrodyta, kad nuteistasis R. J. nesunkiai sutrikdė J. M. sveikatą, t. y. 2011 m. gruodžio 31 d., apie 11.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su buvusia sugyventine J. M. metu, tyčia ne mažiau kaip aštuonis kartus sudavė kumščiu ir įspyrė kojomis jai į įvairias kūno vietas, peiliu vieną kartą įdūrė į kairės alkūnės sąnario sritį, ir tuo padarė nukentėjusiai sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimą bei vestibulinį sindromą ir kaklo raumenų bei raiščių patempimą, poodines kraujosruvas kairės alkūnės sąnario srityje, dešiniajame žaste, ant klubų, dešinėje šlaunyje ir kairio kelio sąnario srityje, muštinę žaizdą kairėje plaštakoje, krūtinės ląstos užpakalinės sienos – kairės juosmeninės srities sumušimą, kairio inksto sumušimą, durtinę žaizdą kairės alkūnės sąnario srityje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam R. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jas pagal BK 138 str. 1 d. kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo kaltė dėl padaryto nusikaltimo yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: nukentėjusiosios J. M. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, specialisto išvada Nr. G 58/12(07), eksperto G. P. parodymais, liudytojų E. G., L. L., A. B., D. G. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, daiktų pateikimo protokolais ir kitais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė nukentėjusiąją J. M., kuri patvirtino savo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus (b. l. 106–108, t. 2), taip pat apklausė VšĮ (duomenys neskelbtini) savivaldybės ligoninės Ortopedijos, traumatologijos skyriaus vedėją S. D., kuris patvirtino J. M. pirminės apžiūros išvadoje nurodytas nukentėjusiajai nustatytas diagnozes – smegenų sutrenkimą ir kaklo raumenų raiščių patempimą bei tai, kad apžiūrint J. M., jos alkūnės srityje buvo pastebėti du randai (b. l. 122–123, t. 2), bei teismo posėdžio metu apklausė (duomenys neskelbtini) ligoninės Neurologijos skyriaus vedėją R. D., kuris 2012 m. sausio mėn. konsultavo nukentėjusiąją J. M., apžiūrėjo ją ir įvertinęs jos būklę, skyrė jai galvos kompiuterinę tomografiją. Šis liudytojas paneigė gynybos spėjimus, jog nukentėjusiosios diagnozei įtakos galėjo turėti jos anksčiau (2008 m.) patirta galvos trauma (b. l. 123–124, t. 2). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausti gydytojai patvirtino, jog nukentėjusioji J. M. buvo gydoma stacionare daugiau kaip 10 dienų (nuo 2011-12-31 iki 2012-01-11), o nedarbingumas jai buvo tęsiamas dar 6 dienas, todėl specialisto išvadoje pagrįstai nurodoma, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 13–14, t.1).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis R. J. ir jo gynėjas prašė, panaikinus nuosprendį, grąžinti jį nagrinėti Apylinkės teismui iš naujo, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris netenkino jų prašymo iškviesti ir teismo posėdžio metu kaip liudytoją apklausti parapsichologą K. D. bei vienašališkai vertino įrodymus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti tokį nuteistojo ir jo gynėjo prašymą, jį motyvavo, o įrodymus vertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų.

R. J. apeliaciniame skunde, o vėliau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai, jog jis šios nusikalstamos veikos nepadarė, o nukentėjusioji pati smurtavo prieš jį ir tai apskritai yra sąmokslas prieš jį, vertintini kaip nuteistojo ir jo gynėjo gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo R. J. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., t. y. J. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, prieštarauja byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusiajai J. M. buvo priteistas neproporcingai didelis neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Nustatyta, jog R. J. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios J. M. sveikatą. Apeliacinio teismo manymu, svarbu tai, kad R. J. dėl menkavertės priežasties tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. sąmoningai, sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas J. M. atitinka neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, kai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-375/2010 – 4000 Lt, Nr. 2K-360/2011 – 10 000 Lt).

Nuteistasis R. J. nurodo, jog jis gyvena vienas, išlaiko mokinę dukrą, kuri serga bronchine astma ir jai reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra. Tačiau šios apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia to, jog R. J. yra darbingo amžiaus vyras, šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, todėl kolegija daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismo nukentėjusiajai J. M. priteista 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra reali ir pagrįsta, proporcinga pirmosios instancijos teismo konstatuotiems neigiamiems padariniams ir galinti suteikti J. M. piniginę satisfakciją, be to, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei, kaip jau buvo minėta anksčiau, teismų formuojamą praktiką.

Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo R. J. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., t. y. J. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, prieštarauja byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų. Apeliacinės instancijos teismo manymu, R. J. paskirta laisvės apribojimo bausmė atitinka nuteistojo asmenybę ir padarytos veikos pavojingumą, todėl nėra aiškiai per griežta, civiliniai ieškiniai patenkinti ir priteisti pagrįstai, atsižvelgus J. M. padarytų sužalojimų pobūdį, jai suteiktų medicininių ir socialinių paslaugų kiekį ir pobūdį, o nukentėjusiajai priteista neturtinė žala atitinka neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas, todėl išteisinti R. J. ar kitokiu būdu keisti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. M. ir jos atstovas advokatas I. Motužis prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 108, t. II). Iš bylos medžiagos matyti, jog advokatas dalyvavo 2014-06-26, 2014-07-10 ir 2014-09-12 teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas (b. l. 104, t. II), iš kurio matyti, jog nukentėjusioji J. M. atstovui advokatui I. Motužiui sumokėjo 600 Lt. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija mano, jog nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris atmestinas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš R. J. nukentėjusiajai J. M. priteisia 600 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo R. J. priteisti nukentėjusiajai J. M. 600 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.