Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-08 · Administracinė byla Nr. I-457-561/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-08
Bylos Nr.
I-457-561/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03169-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-457-561/2018Proceso Nr. 3-61-3-03169-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Jono Griciaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. SD-25-10308 „Sprendimas dėl M. K. skundo“ (toliau – ir Inspekcijos Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pareiškėjo pateiktą Inspekcijai skundą nagrinėti iš esmės.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija Sprendimu neteisėtai bei nepagrįstai nutraukė administracinę procedūrą dėl pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. skundo (toliau – ir Skundas).

Pareiškėjas pabrėžė, kad Inspekcija neturėjo jokio pagrindo nenagrinėti pareiškėjo Skundo, kadangi pareiškėjo skundas tuo pačiu klausimu teisme dar nebuvo priimtas – neišspręstas skundo priėmimo klausimas, todėl tvirtinti, kad tokį patį skundą pradėjo nagrinėti ir teismas, nebuvo jokio pagrindo.

Be to, Inspekcija Sprendime neturėjo teisės tvirtinti, kad „VDI 2017 m. rugpjūčio 24 d. gautas Jūsų 2017 m. rugpjūčio 18 d. skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo kreipėtės į teismą su tais pačiais reikalavimais, kurie nurodyti Skunde.“, nes pats Jonas Gricius Inspekcijos Sprendime nurodė, kad „VDI gautas Jūsų 2017 m. rugpjūčio 18 d. skundas dėl VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo S. B. 2017 m. liepos 17 d. išvadų Nr. VD-39 „Dėl M. K. skundo“, o skundas teismui yra pateiktas dėl paties Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Jono Griciaus sprendimo, bet, kaip nurodyta aukščiau, dar neišspręstas skundo priėmimo klausimas.

Taigi, Inspekcija šiuo konkrečiu atveju neturėjo jokio pagrindo tvirtinti, kad „skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas“.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad 2017 m. birželio 26 d. Inspekcijoje buvo gautas pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Inspekcijos Marijampolės teritoriniame skyriuje atlikto nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio UAB „S. D. ir KO“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. pagalbiniam darbininkui M. K., tyrimu ir prašė panaikinti Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11-ojo punkto („Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys“) 2-ają priežastį, papildyti 1-ją priežastį, įvertinti visų paminėtų skunde asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmus, įvertinti Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. veiksmus, atliekant šį tyrimą, pranešti prokurorui dėl galimų paminėtų skunde nusikalstamų veikų, skubiai atlikti įmonėje tyrimą, ar pašalintos priežastys, lėmusios nelaimingą atsitikimą darbe, ar užtikrinamos prevencinės priemonės, atlikti tyrimą įmonėje dėl atlyginimo mokėjimo „vokeliuose“. Tiriant pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą, buvo analizuotos įvykio darbe tyrimo aplinkybės, įvertinta visa Inspekcijos turima įvykio darbe tyrimo medžiaga, pareiškėjo skunde pateikta informacija. 2017 m. birželio 14 d. skundo nagrinėjimo išdavoje Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ar profesinių ligų skyriaus specialistai 2017 m. liepos 17 d. pateikė išvadas „Dėl M. K. skundo“ Nr. VD-39 (toliau – Išvados), kurių pagrindu buvo priimtas Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. SD-37-8682 „Dėl M. K. 2017 m. birželio 14 d. skundo“.

Inspekcija nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. Inspekcijoje buvo gautas pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. skundas dėl Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682.

Inspekcija pabrėžė, kad skundą buvo atsisakyta tenkinti, priimant skundžiamą Inspekcijos Sprendimą. Inspekcija nurodė, kad rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, kadangi skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas.

Inspekcija pažymėjo, kad Išvados nėra savarankiškas administracinis sprendimas, o sudaro motyvuojamąją, pagrindžiančiąją 2017 m. liepos 18 d. sprendimo „Dėl M. K. 2017 m. birželio 14 d. skundo“ Nr. SD-37-8682 dalį. Būtent VDI sprendimas Nr. SD-37-8682 sukelia tiesiogines pasekmes pareiškėjui, o jo sudedamoji dalis negali būti laikoma savarankišku ginčo objektu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pažymėta, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, LVAT biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Taigi, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Inspekcija nurodė, kad atsiliepimo pateikimo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra priimtas 2017 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682 „Dėl M. K. 2017 m. birželio 14 d. skundo“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo Inspekcija nutraukė administracinę procedūrą dėl pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. skundo Inspekcijai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas tvirtino, kad Inspekcijos Sprendimo priėmimo metu skundas tuo pačiu klausimu teisme nebuvo nagrinėjamas (kadangi dar nebuvo išspręstas skundo priėmimo teisme klausimas), o Inspekcija tvirtino, kad Inspekcijos Sprendimo priėmimo metu skundą tuo pačiu klausimu buvo pradėjęs nagrinėti ir teismas (kadangi skundo priėmimo teisme klausimas buvo sprendžiamas teisme).

2017 m. birželio 26 d. Inspekcijoje buvo gautas pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Inspekcijos Marijampolės teritoriniame skyriuje atlikto nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio UAB „S. D. ir KO“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. pagalbiniam darbininkui M. K., tyrimu ir prašė panaikinti Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11-ojo punkto („Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys“) 2-ają priežastį, papildyti 1-ją priežastį, įvertinti visų paminėtų skunde asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmus, įvertinti Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. veiksmus, atliekant šį tyrimą, pranešti prokurorui dėl galimų paminėtų skunde nusikalstamų veikų, skubiai atlikti įmonėje tyrimą, ar pašalintos priežastys, lėmusios nelaimingą atsitikimą darbe, ar užtikrinamos prevencinės priemonės, atlikti tyrimą įmonėje dėl atlyginimo mokėjimo „vokeliuose“.

Įvykį darbe ištyrė ir 2016 m. spalio 26 d. surašė N-1 formos aktą Inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius A. B..

Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ar profesinių ligų skyriaus specialistai 2017 m. liepos 17 d. pateikė Išvadas, kurių pagrindu buvo priimtas Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. SD-37-8682 „Dėl M. K. 2017 m. birželio 14 d. skundo“.

2017 m. rugpjūčio 23 d. Inspekcijoje buvo gautas pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. skundas dėl Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682.

2017 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682.

2017 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682 buvo atsisakyta priimti.

Inspekcija 2017 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą Nr. SD-25-10308 „Sprendimas dėl M. K. skundo“, kuriuo nutraukė administracinę procedūrą dėl pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. skundo, kadangi tuo pačiu klausimu skundą pradėjo nagrinėti ir teismas.

2017 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682, buvo apskųsta LVAT.

2017 m. spalio 5 d. LVAT panaikino minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir perdavė klausimą pagal pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682 panaikinimo spręsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui iš naujo.

2017 m. spalio 17 d. pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682 buvo priimtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682 panaikinimo buvo atmestas (administracinė byla Nr. I-4993-473/2017).

2018 m. sausio 2 d. minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir išsiųstas į LVAT.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.

Objektyviai bei visapusiškai įvertinęs pareiškėjo teiktų skundų Inspekcijai aplinkybes, faktus bei reikalavimus, įvertinęs informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenis, susijusius su administracine byla Nr. I-4993-473/2017, teismas daro išvadą, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. Inspekcijoje gautame pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. skunde dėl Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682 ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautame pareiškėjo skunde dėl Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682. yra keliamas klausimas dėl to paties Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682 teisėtumo bei pagrįstumo, t. y. tuo pačiu klausimu, kaip tai reglamentuota Įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje.

Pareiškėjo skunde teismui nurodyti argumentai, kad Inspekcijos Sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 31 d., skundas teisme dar nebuvo priimtas – buvo neišspręstas skundo priėmimo klausimas, todėl tvirtinti, kad skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, Inspekcija neturėjo jokio pagrindo, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas daro išvadą, kad nors 2017 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682 buvo atsisakyta priimti, minėta nutartis Inspekcijos Sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 31 d., nebuvo įsiteisėjusi, o 2017 m. rugsėjo 6 d. ši nutartis buvo apskųsta LVAT, t. y. teismas daro išvadą, kad Inspekcijoje pradėjus administracinę procedūrą dėl Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682 panaikinimo, ginčas tuo pačiu klausimu, t. y. dėl Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682 panaikinimo, buvo pradėtas (ir vyko) ir teisme.

Be to, teismas daro išvadą, kad Inspekcija 2017 m. rugpjūčio 24 d. sužinojo apie faktą, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682, t. y. su tais pačiais reikalavimais, kurie nurodyti Inspekcijai adresuotame ir gautame pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. skunde dėl Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682, tačiau Inspekcija Sprendimo priėmimo dieną nežinojo fakto apie 2017 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682 buvo atsisakyta priimti (nors, kaip minėta, ši teismo nutartis buvo panaikinta, ginčas persikėlė į teismą ir buvo išspręstas), t. y. teismas dar kartą daro išvadą, kad Inspekcija tinkamai laikėsi Įstatymo 27 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių skundų nagrinėjimą, analizę, teismas daro išvadą, kad Inspekcija tinkamai taikė skundų nagrinėjimo tvarką reglamentuojančias teisės normas, objektyviai ir pagrįstai įvertino ginčo aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skundų nagrinėjimu tiek Inspekcijoje, tiek teisme, todėl Inspekcijos Sprendimas yra pagrįstas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundo reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją pareiškėjo M. K. Inspekcijai pateiktą skundą nagrinėti iš esmės laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Inspekcijos Sprendimą. Teismui konstatavus, kad ginčijamas Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėMilda Vainienė