Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. D., dalyvaujant prokurorei N. Ž., nukentėjusiajam V. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec.vidurinio išsilavinimo, dirbantis. (duomenys neskelbtini) , gyvenantis. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: jis, 2013-05-11 apie 22.00 val. viešoje vietoje – prie parduotuvės „Rimi“, esančios Vingio g. 29, Klaipėdoje, priėjęs prie nukentėjusiojo V. B., tyčia vieną kartą kumščiu trenkė jam į kairį skruostikaulį, vieną kartą alkūne trenkė į dešinės pusės smilkinį, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinio smilkinio ir kairio skruosto srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pagal jam pareikštą kaltinimą V. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu metu jis prie parduotuvės „Rimi“ susitiko su buvusiu darbuotoju V. B., kur pagautas pykčio, kad nukentėjusysis pasiskundė Darbo inspekcijai, jis nukentėjusiajam sudavė du smūgius kumščiu ir alkūne į veidą. Jis dėl šių savo veiksmų gailisi, tačiau nemano, kad šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Paprasčiausiai įvyko „vyriškas“ pokalbis su nukentėjusiuoju.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, kur jis iš esmės pripažįsta savo kaltę, jo kaltė įrodyta ir šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2013-05-11 vakare su vaikais nuėjo į parduotuvę „Rimi“. Parduotuvėje susitiko V. M., pas kurį anksčiau dirbo ir kuris nesumokėjo jam atlyginimo. Vaikams apsipirkinėjant parduotuvėje, jis išėjo į lauką parūkyti. Jam berūkant prie parduotuvės šoninio įėjimo, kuris arčiau taksi automobilių aikštelės, iš parduotuvės išėjo V. M.. Jis priėjo prie jo ir pasakė, kad parašydamas prašymą darbo inspekcijai jam padarė „kiaulystę“. Į tai jis atsakė, kad jam reikalingi pinigai, nes turi išlaikyti šešis vaikus. Tada V. M. jam pasakė, jog jo žmona jam parašiusi grasinančią žinutę. Iš tikrųjų, jo žmona buvo parašiusi, kad reikalingi pinigai ir daugiau nieko jam nerašė. Po šių žodžių, V. M. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairį skruostikaulį. Po to jis nusisuko ir ruošėsi nueiti, tačiau dar pasakė, kad pinigai vis dėlto jam reikalingi. Tada V. M. pasisukdamas pasakė, ar nori dar ir atsisukęs, savo kaire alkūne trenkė jam į dešinį smilkinį. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo, tačiau kraujas nebėgo. Po to V. M. nuo jo nuėjo. Tuo metu aplink buvo žmonių, tačiau niekas į tai nesikišo. Tada jis paskambino Nr.112 . Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie iš jo paėmė pareiškimą ir išvažiavo. Atvykę GMP medikai nuvežė jį į ligoninę. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė ir moralinė žala, kuria įvertina 3000 Lt.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1105/13 nurodyta, kad V. B. padaryti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b.l. 18-19).

Tokiu būdu V. M. kaltė pilnai įrodyta jo paties parodymais bei aukščiau aptartų įrodymų visuma. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką, šiuos jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo bei kitos bylos aplinkybės, iš kurių matyti, kad nusikalstama veika įvykdyta viešoje vietoje – visai šalia didelio prekybos centro, todėl suduodamas smūgius nukentėjusiajam, kaltinamasis ne tik jį sužalojo, tačiau savo įžūliais veiksmais rodė nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė jos rimtį.

Kaltinamojo V. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi jis, būdamas viešoje vietoje – prie prekybos centro, matant daugeliui asmenų, įžūliu elgesiu – puldamas bei suduodamas smūgius nukentėjusiajam, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusysis V. B. pareiškė 3000 litų civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b.l.14).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis V. B. dėl nusikalstamų V. M. veiksmų patyrė fizinį skausmą bei nežymų kūno sužalojimą, didelį emocinį sukrėtimą, stresą ir neigiamus išgyvenimus, todėl reikalavimas tenkinti civilinį ieškinį yra pagrįstas. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, bei į šių sužalojimų pobūdį. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, bei į tas aplinkybes, kuriomis kaltinamasis įvykdė šią nusikalstamą veiką. Teismas mano, kad prašoma priteisti 3000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir iš kaltinamojo V. M. nukentėjusiojo V. B. naudai priteistini 500 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, - jis anksčiau teismo neteistas, kaltę pripažino iš dalies, dirba. Vadovaujantis LR BK 55 straipsniu, kaltinamajam V. M., kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Jam skirtinas laisvės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1d. ir paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš V. M. 500 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. B. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.