Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant R. S. intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 26 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas ir išieškota valstybės naudai automobilio, VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 3110 Eur (trys tūkstančiai šimtas dešimt eurų).

R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. S. (toliau – ir R. S.) pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. lapkričio 25 d., apie 14 val. 20 min., važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „M.“, esančio prie (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0347, 2020 m. lapkričio 25 d. 14 val. 47 min nustatytas 2,43 promilės girtumas, 15 val. 17 min nustatytas 2,49 promilės girtumas).

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendyje konstatuota, jog byloje surinktais įrodymais neginčitinai įrodyta, kad R. S. automobilis buvo pajudėjęs iš stovėjimo vietos ir galiniu bamperiu prisiglaudęs prie VW Sharan raudonos spalvos automobilio. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas kaltinamojo parodymus, kad jis neblaivus nevairavo automobilio, o jame tik vartojo alkoholinius gėrimus, vertino kritiškai ir sprendė, kad R. S. kaltė yra įrodyta ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino R. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

6. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų, tinkamai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl R. S. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o R. S. kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Vien tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.

7. Nors nuteistasis neigia 2020 m. lapkričio 25 d., apie 14 val. 25 min. vairavęs automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikina, kad nurodytu laiku jis automobilio nevairavo, o tik jame vartojo alkoholinius gėrimus, automobilis iš stovėjimo vietos pajudėjo dėl aikštelėje esančio nuolydžio, tačiau teisėjų kolegija netiki tokiu jo aiškinimu ir laiko pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina tokių jo parodymų, o juos paneigia.

8. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tai, kad R. S. ne tik sėdėjo automobilyje, bet ir jį vairavo, visų pirma, patvirtina nuoseklūs ir išsamūs liudytojos R. B. parodymai. Liudytoja paaiškino, kad įvykio dieną ji dirbo automobilių aikštelėje esančioje maitinimo įstaigoje ir matė šalia jos darbo vietos apie dvi valandas stovėjusį automobilį VW Passat. Liudytoja taip pat pastebėjo, kad automobilyje buvo vaikinai, kurie gėrė alkoholį, vaikščiojo į šalia esančią parduotuvę, prieidavo prie jos kioskelio, belsdavo, pirko iš jos maisto. Liudytoja kategoriškai tvirtino, kad taip pat matė, kaip vaikinas, sėdėjęs vairuotojo vietoje, 14 val. 20 min. bandė paimti butelį nuo automobilio stogo, tačiau butelis krito jam iš rankų, vaikinas susvirduliavo, sėdo atgal į automobilį ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Tai pamačiusi liudytoja iš karto paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 25 d., 14.25 val. bendruoju pagalbos centro telefonu pranešėja R. B. informavo Bendrojo pagalbos centro darbuotojus apie iš kiemo išvažiuojantį neblaivų automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją (1 t., b. l. 16). Liudytojos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės buvo nuoseklūs, tačiau, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, teisiamojo posėdžio metu apklausta R. B. paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog ji matė, kad įsijungė automobilio žibintai. Minėta liudytoja nurodė, kad dabar neatsimena, ar tikrai įsijungė atbulinės eigos žibinta, būdama savo darbo vietoje negalėjo matyti automobilio galinės dalies. Liudytoja papildomai nurodė, kad apie tai, jog automobilis buvo užvestas, ji suprato ir iš automobilio garso. Tokiu būdu, nors liudytojos parodymuose ir nustatytas minėtas neatitikimas, tačiau nesivadovauti visais šiais liudytojos parodymais pagrindo nėra, juolab, kad juos patvirtina ir policijos pareigūnų, kurie pagal gautą pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją vyko į įvykio vietą, parodymai, taip pat, kita rašytinė bylos medžiaga.

9. Liudytoja policijos pareigūnė J. P. apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris ketina išvažiuoti iš automobilių aikštelės. Atvykus į įvykio vietą, buvo rastas Volkswagen Passat automobilis, kuris stovėjo įsirėmęs į kitą raudonos spalvos automobilį, Volkswagen Passat automobilio vairuotojo vietoje niekas nesėdėjo, variklis nebuvo užvestas. Šalia vaikštinėjo du neblaivūs vyrai. Be neblaivių asmenų įvykio vietoje buvo ir vyresni asmenys – vyras ir moteris, kurie norėjo nutransportuoti automobilį, tačiau jiems tai daryti buvo neleista. Dar vėliau atvažiavo jaunesnio amžiaus vyras, galimai sesers vyras. Jos kolega bendravo su kebabinės darbuotoja, kuri nurodė, kad automobilį vairavo R. S.. Liudytoja taip pat nurodė, kad įvykio vietoje yra lygi asfalto danga, kalniuko nėra. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas A. K., dirbęs kartu su J. P.. Jis patvirtino, kad aiškinantis aplinkybes, kuris iš dviejų neblaivių asmenų vairavo, buvo bendrauta su šalia esančių įstaigų darbuotojais. Maitinimo įstaigos darbuotoja nurodė, kad automobilį vairavo asmuo, kuris vilki darbinį kombinezoną (R. S.). Liudytojas taip pat nurodė, kad sulaikius R. S. vienu metu jis neigė, jog vairavo, po to, prisipažino, vėliau vėl neigė, mėgino tartis, grasino policijos pareigūnų atžvilgiu. Liudytojas A. K. taip pat tvirtino, kad automobilis pariedėti negalėjo, nes ten yra lygu, jokios įkalnės, atstumas gan didelis.

10. Nors R. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad aplinkybę, jog jis automobilio nevairavo, patvirtina automobilį transportuoti atvykę jo giminaičiai P. L., V. S. ir V. S., tačiau pastaruosius apklausus pirmosios instancijos teisme, matyti, jog jų parodymai yra prieštaringi, nesutampa tiek tarpusavyje, tiek su R. S. parodymais, prieštarauja liudytojų A. K. ir J. P. parodymams.

11. Liudytojai P. L., V. S. ir V. S. tvirtino, kad jie atvyko į įvykio vietą, nes R. S. prašė parvairuoti jo automobilį. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad šios aplinkybės yra labai svarbios, kadangi jos, pasak skundo autoriaus, patvirtina, jog nuteistasis neturėjo tikslo vairuoti transporto priemonę neblaiviam, kadangi jo artimieji jau buvo pakeliui ir galėjo transportuoti jo automobilį, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių. Teisėjų kolegija tokius nuteistojo ir nuteistojo artimųjų, apklaustų liudytojais, parodymus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų veiksmus fiksavo Body kameros, kurių pagalba gauti vaizdo įrašai aprašyti apžiūros protokole (1 t., b. l. 40-42). Iš pateikto įrašo matyti, kad prie juodos spalvos VW Passat automobilio stovi senyvo amžiaus vyras ir moteris, pareigūnai klausia, kas jie tokie, ir ko jie čia atvažiavo. Vyriškis pasako, kad yra tėvas asmens su „žaliu kostiumu“ (R. S.), važiuoja į laidotuves. Pareigūnė klausia, ar jie susitarė čia susitikti. Moteris, kuris sako, kad yra mama, nurodo, kad nesitarė susitikti, atvažiavo netikėtai. Minėti apžiūros protokole aprašyti duomenys visiškai paneigia liudytojų V. S. ir V. S. parodymus apie tai, kad jie į automobilių stovėjimo aikštelę atvyko norėdami parvairuoti nuteistojo R. S. automobilį, kadangi įvykio vietoje buvę liudytojai nurodė, kad į aikštelę atvyko netikėtai. Iš tolimesnio vaizdo įrašo taip pat matyti, kad tik vėliau prie pareigūnų prieina vyriškis ir prisistato „švogeriu“. Liudytojas P. L. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis į įvykio vietą atvyko su uošviais. Atvykęs rado nuriedėjusią mašiną, R. S. buvo išlipęs, spynelėje raktų nebuvo. P. L. teigė, kad sėdo už vairo, norėjo nuvairuoti, bet, kol jį užvedė, atvažiavo policijos pareigūnai. Visgi, tokius P. L. parodymus visiškai paneigė liudytojų A. K. ir J. P. parodymai apie tai, kad atvykus į įvykio vietą automobilio VW Passat vairuotojo vietoje niekas nesėdėjo, o asmuo, prisistatęs „švogeriu“, atvyko vėliau. Pažymėtina ir tai, kad liudytojų P. L., V. S. ir V. S. parodymai nesutampa ir kitose detalėse – P. L. nurodė, kad jam paskambino nuteistasis ir paprašė parvairuoti automobilį, nes yra neblaivus; tuo tarpu nuteistasis R. S. nurodė, kad skambino ne P. L., bet sesei ir vėliau paskambino tėvams, kad paimtų P. L. ir atvežtų į nurodytą aikštelę; atitinkamai V. S. nurodė, kad jam paskambino dukra ir paprašė nuvežti P. L. paimti R. S. mašiną. V. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat iškėlė versiją, kad jiems atvykus R. S. automobilis apskritai stovėjo tvarkingai, visi automobiliai stovėjo lygiai. Atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad įvyko avarija. Tuomet V. S. ranka pastūmė mašiną ir ji pariedėjo, tačiau iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad, jiems atvykus į įvykio vietą, abu automobiliai jau rėmėsi galiniais bamperiais (1 t., b. l. 5). Pažymėtina ir tai, kad tiek P. L., tiek V. S. nurodė, kad nuteistasis R. S. pirmą kartą prašė pavairuoti jo automobilį, kai tuo tarpu R. S. tvirtino, kad P. L. jį dažnai parveždavo girtą namo. Kaip matyti minėti liudytojų parodymai nesutampa tarpusavyje, be to, juose yra prieštaravimų ir nuteistojo parodymams, todėl laikoma, kad jie duoti siekiant padėti R. S. baudžiamosios atsakomybės ir pagrindo jais vadovautis nėra.

12. Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl to, jog automobilis, dar iki atvykstant R. S. giminaičiams ir policijos pareigūnams, iš tiesų pakeitė savo būvimo vietą byloje nėra. Tai yra įrodyta objektyviais rašytiniais bylos įrodymais. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad pateiktame vaizdo įrašė 14 val. 18 min. matomas tamsios spalvos VW Passat automobilis, kuris stovi prie aikštelės krašto (1 t., b. l. 61-66). Atitinkamai, atvykus policijos pareigūnams, minėtas automobilis užfiksuotas pasitraukęs iš stovėjimo vietos ir bamperiu besiliečiantis su kitu automobiliu (1 t., b. l. 23-30). Nors nuteistasis teigia, kad jis transporto priemonės nevairavo, o automobilis pats nuriedėjo, nes minėtoje aikštelėje yra nuokalnė, tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto paaiškinimus atmeta kaip nelogiškus ir neįtikinančius. Pažymėtina, kad pats nuteistasis patvirtino, kad minėtoje aikštelėje alkoholinius gėrimus vartojo apie kelias valandas, automobilis visu šiuo laiku stovėjo toje pačioje vietoje, todėl, jei aikštelėje esanti nuokalnė turėjo įtakos transporto priemonės laisvam riedėjimui, tai būtų nutikę gerokai anksčiau, o ne po dviejų valandų nuo stovėjimo pradžios. Nors apeliantas prašo remtis pateiktu topografinius žemėlapiu, tačiau jame užfiksuoti duomenys teismo išvadų taip pat nekeičia. Akivaizdu, kad analizuojamas žemės sklypas nėra visame plote lygus, tačiau žemėlapyje užfiksuoti keliomis šimtosiomis besiskiriantys rodikliai, įvertinus tai, kad transporto priemonėje sėdėjo žmonės, nesudaro pagrindo vertinti, kad transporto priemonė galėjo pariedėti kelis metrus. Pažymėtina, kad apie tai, jog stovėjimo aikštelės danga yra lygi, patvirtino ir įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai.

13. Nenustačius, jog transporto priemonė galėjo judėti savo eiga, taip pat, jog ją vairavo koks nors kitas asmuo, pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, jog R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors apeliantas bando sudaryti įspūdį, kad įvykį mačiusi ir policijos pareigūnams apie neblaivų vairuotoją pranešusi R. B. jį apkalba dėl tarp jų kilusio konflikto, tačiau jokių duomenų apie minėtos liudytojos suinteresuotumą bylos baigtimi baudžiamojoje byloje duomenų nėra. Pažymėtina, kad pats R. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neturi pagrindo galvoti, kad ji galėtų jį apkalbėti. Todėl R. S. iškelta versija apie siekį jį apkalbėti yra nenuosekli ir nesudaro pagrindo abejoti liudytojos parodymais. Nors R. S. įvykio dieną iš tiesų buvo neblaivus, nustatytas tam tikras neadekvatus jo elgesys (daužė R. B. darbo vietos duris), tačiau nenustatyta, kad tarp nuteistojo ir R. B. būtų kilęs konfliktas. Priešingai nei tai aiškinama apeliaciniame skunde, apie tai, kad R. S. „kabinėjasi“ liudytoja nurodė dar skambindama bendruoju pagalbos telefonu, apie tai, kad R. S. „spardė duris“ ji paaiškino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad liudytoja į policiją kreipėsi ne dėl R. S. neadekvataus elgesio, bet dėl to, jog jis, būdamas akivaizdžiai neblaivus, sėdo už automobilio vairo ir pavažiavo kelis metrus.

14. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo R. S. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.