- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- 1-136-927/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00130-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Kaltinamasis
- V., B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. (V.) B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-13),
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent jis:
1) 2013 m. sausio 13 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, artimoje aplinkoje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną S. B., o būtent: paėmęs dešine ranka tempė už plaukų bei kairės rankos delnu sudavė per dešinę ausį, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-13);
2) 2013 m. vasario 9 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, artimoje aplinkoje, be jokios priežasties, panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną S. B., o būtent: priėjęs jai iš nugaros, vieną kartą dešine koja spyrė jai į dešinę šlaunį, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).
Kaltinamasis V. B. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir teisme paaiškino, kad 2013-01-13 jis tvarkėsi vonioje, o (duomenys neskelbtini) sūnus jam padėjo. Tarp jo ir žmonos kilo konfliktas. Žmona keikė jį necenzūriniais žodžiais. Žmonai einant nuo jo į virtuvę, jis sulaikė ją už peties ir sakė, kad jei jai kas nepatinka, gali važiuoti pas tėvus. Jis neleido jai nueiti į virtuvę. Už plaukų jos netempė, nebent prilaikė. Ji iš vonios išėjo pirma, o jis ją pagavo.
Kaltinime ne taip surašyta. Jis pripažįsta, tačiau jis ne iš vonios ją tempė, o neleido eiti į virtuvę, prilaikė ją gal už plaukų. Koridoriuje sudavė jai per dešinę ausį. 2013-02-09 jis su vaikais grįžo iš lauko. S. B. buvo namuose prie kompiuterio. Jis paprašė, kad S. B. išvirtų vaikams arbatos, tačiau ji nekreipė dėmesio. Jis dar kartą paprašė. Jam išjungus kompiuterį, žmona pradėjo ant jo šaukti. Jis nesibarė. Žmona negamino vaikams valgyti. Jam su sūnumi ir dukra būnant kambaryje ir žiūrint televizorių, S. B. išjungė televizorių. Jis nesakė nieko tuo metu. Jis spyrė jai į šlaunį, nes supyko. Jis nežino, ar vaikai matė. Žmonai skaudėjo, ji prisėdo, nepamena, ar verkė. Dėl skyrybų proceso tarp jų buvo įtampa. Jie nesusitaikė. Jis atsiprašė ne kartą (b.l. 96).
Be visiško prisipažinimo, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais:
- nukentėjusiosios S. B. paaiškinimu teisme, kad kaltinamasis beveik viską ir papasakojo. Jai beišeinant iš vonios, ji pasakė negražiai, V. B. supyko. Ji kaimyno paprašė pakeisti dujų balioną. V. B. tas nepatiko. Jis paėmė ją už plaukų, nutempė į koridorių ir liepė pas tėvus važiuoti. Jis ne pirmą kartą taip. Jis yra sudavęs jai anksčiau ranka per veidą. Namai jų abiejų. Ji apsirengė ir išėjo. Bijojo, kad nebūtų dar blogiau. Kai antrą kartą tarp jų kilo konfliktas, ji sėdėjo prie kompiuterio, norėjo pabaigti, tai ką pradėjo daryti, ir norėjo eiti maitinti vaikų, tačiau V. B. nesulaukė, atėjo išjungti kompiuterį. Visi buvo virtuvėje. Jis jau darė valgyti. Ji tada nuėjo į kambarį tvarkyti spintą, o V. B. įjungė televizorių labai garsiai. Ji išjungė. Vaikai prie televizoriaus blogai valgo. Jis vėl įjungė, o ji išjungė, todėl V. B. prie tos spintos spyrė jai koja. Ji suklupo, pradėjo verkti. Sūnus nematė. Dukra matė. Policiją ji kvietė pirmą kartą, kai išvarė iš namų. Dabar ji su kaltinamuoju nebendrauja. Jis tik rašo žinutes, kad nori paimti vaikus. Kažkada jis atsiprašė, bet ji nesuprato dėl ko. Jie susitaikę. Ji atleidžia (b.l. 97);
- mažamečio liudytojo D. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad tėvai sutaria blogai, matė kaip tėtis sudavė mamai, varė iš namų ir rėkė, sudavė koja į užpakalį. Kai ėjo miegoti, tėtis atėjo iš lauko, mamą už plaukų ištempė į koridorių ir liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini), mama jį stūmė, norėdama nueiti prie lovos, o tėtis vis ją tempė. Jie rėkė vienas ant kito. Beveik kasdien jie barasi. Tėtis, kai muša mamą, būna gal truputį išgėręs. Tėtis išgeria tik per šventes, kasdien negeria. Kai norėjo eiti su mama į mokyklą, tai tėtis spyrė mamai į užpakalį. Jis labai bijojo, sesė to nematė. Jo tėtis nemuša (b. l. 69-72);
- 2013-01-16 S. B. pareiškimu, kad 2013-01-13 tarp jos ir vyro V. B. kilo konfliktas, kurio metu V. B. prieš ją panaudojo smurtą, suduodamas per veidą, tempdamas už plaukų ir išvarydamas iš namų. Tai eilinis pykčio ir agresyvaus elgesio atvejis. V., B. agresyvus ne tik jos, bet ir vaikų atžvilgiu (b. l. 1);
- duomenimis apie iškvietimą, patvirtinančiais, kad S. B. pranešė, kad neblaivus vyras jai trenkė per veidą, išvarė iš namų, namuose yra du mažamečiai vaikai (b. l. 2);
- įvykio vietos apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, kad apžiūrėtas dviejų aukštų gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-10, 21-22);
- 2013-03-01 S. B. pareiškimu, kad 2013-02-09 vyras V. B. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, vieną kartą koja spyrė jai į dešinę šlaunį, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą (b. l. 8);
- daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, patvirtinančiu, kad S. B. pateikė specialisto išvadą (b. l. 25);
- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad S. B. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 26-27);
Šalies argumentai
- kaltinamojo ir nukentėjusiosios 2013-12-18 d. pareiškimu, kad jie susitaikė, žala nepadaryta, prašo nutraukti bylą (b.l. 93).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis tyčia du kartus, veikdamas esant atskirai tyčiai, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą ir padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-13). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau patikslino, kad jis nukentėjusiąją ne ištempė iš vonios į koridorių, kaip buvo nurodyta kaltinime, o priešingai, laikė ją už plaukų ir neleido išeiti, todėl ši kaltinime nurodyta aplinkybė tikslintina.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Jis prisipažino nusikaltęs, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, ir ji jam atleido. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, anksčiau neteistas, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 3 kartus baustas administracine tvarka, nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, bei esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių ir esant pagrindui manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, - atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 str.). Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes (šeimyninis konfliktas), į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, dėl nusikalstamo savo elgesio labai gailisi ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 str. 2 d.), teismas pripažįsta, kad poveikio priemonės šiuo konkrečiu atveju nėra būtinos, nes pats baudžiamosios bylos iškėlimas bei bylos nagrinėjimas teisme (atsižvelgiant į padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą ir padarinius, nukentėjusiosios orumą, kaltininko asmenybę bei jo socialinius interesus) užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. (V.) B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius BK 38 str. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.