Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-08-09 · Civilinė byla Nr. 2-1517/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-08-09Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-09-14Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-09
Bylos Nr.
2-1517/2012
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00270-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Vasarienė, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1517/2012Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00270-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams bankrutuojančiai A. J. individualiai įmonei ir bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Tytus“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. J. 2012 m. gegužės 21 d. pateikė skundą dėl 2012 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, prašydamas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-44-267/2012 nagrinėjimą dėl santuokos nutraukimo skyrybų byloje, atskirti turto dalį, į kurią bus nukreiptas išieškojimas kreditoriniam reikalavimui dengti, atskiriant turto dalį, kuria gali disponuoti bankroto administratorius. Taip pat pareiškėjas teismo prašė nustatyti bendrasavininkų nekilnojamojo turto eiliškumo pardavimo tvarką, nustatant nekilnojamojo turto pardavimo eilę, panaikinti 2012 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo klausimą ir jį išspręsti teisminio proceso tvarka bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomas A. J. ir R. L. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto visas varžytines.

Pareiškėjas nurodė, kad bankrutuojančios A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą, kuriuo nustatė turto pardavimo tvarką, t. y. pirmiausia parduoti iš varžytinių įmonės bendrasavininkų turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutiko su kreditorių susirinkimo nustatyta turto pardavimo tvarka ir nurodė, jog kol nebus parduotas A. J. individualios įmonės visas turtas, patvirtinta bankroto metu gautų pajamų ir patirtų išlaidų sąmata, nebus žinoma kokia suma dar bus reikalinga kreditorinio reikalavimo padengimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – sustabdė A. J. ir R. L. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą varžytinėse. Teismas nustatė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, todėl pareiškėjo A. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas, tačiau tik iš dalies. Nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas skunde iš esmės nesutinka su nustatyto turto pardavimo tvarka, t. y. būtent šio buto pardavimu varžytinėse, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas skundo ribose.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas A. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 gegužės 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti A. J. ir R. L. nuosavybės teise priklausančio viso nekilnojamojo turto pardavimą varžytinėse, kol bus teisminio proceso tvarka nustatytos nekilnojamojo turto pardavimo ribos, tvarka ir eilė. Taip pat apeliantas prašo atnaujinti civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo Nr.2-44-267/2012. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino skunde formuojamo prašymo stabdyti viso A. J. ir R. L. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą varžytinėse;pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties klausimą. Apeliantas skunde prašė stabdyti vykdomas A. J. ir R. L. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto visas varžytines, o teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik buto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;pirmosios instancijos teismas ginčo neišsprendė iš esmės;pirmosios instancijos teismo nutartis suteikia galimybę bankrutuojančios A. J. individualios įmonės bankroto administratoriui pardavinėti visą A. J. ir R. L. asmenine nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą, o tai pažeidžia jų teisėtus interesus bei įstatymus;pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl skyrybų bylos atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirajame skunde nurodytas apelianto reikalavimas atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-44-267/2012 dėl santuokos nutraukimo nepatenka į apeliacijos objektą, kadangi santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo klausimas nagrinėtinas nagrinėjant bylą iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs visus šalių pateiktus įrodymus, teismas gali nuspręsti, ar apelianto pareikštas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo yra pagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skunde išdėstytus kitus reikalavimus pirmosios instancijos teismas išspręs nagrinėdamas skundą iš esmės.

Byloje nustatyta, kad A. J. individualiai įmonei iškelta bankroto byla. 2012 m. gegužės 16 d. bankrutuojančios A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta A. J. individualios įmonės bendrasavininkų turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti varžytinėse. Apeliantas teismo prašė sustabdyti vykdomas A. J. ir R. L. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto visas varžytines. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir sustabdė A. J. ir R. L. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą varžytinėse.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus procesinio teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti tik iš dalies apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti tik A. J. ir R. L. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą varžytinėse, kadangi pagrindinėje byloje kilo ginčas dėl 2012 m. gegužės 16 d. bankrutuojančios A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimo priimto nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta konkretų nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti varžytinėse ir nustatyta šio turto pardavimo varžytinėse tvarka. Skunde apeliantas prašė teismo panaikinti minėtą nutarimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą. Tuo tarpu A. J. ir R. L. priklausančio nuosavybės teise viso nekilnojamojo turto pardavimo varžytinėse sustabdymas peržengtų skunde pareikštų reikalavimų ribas.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad apeliantas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti egzistuojančią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad viso jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas varžytinėse galėtų sukelti realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar viso A. J. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo varžytinėse nesustabdymas pažeistų ekonomiškumo principą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi apelianto A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, pagrįstai tik iš dalies tenkino apelianto prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėDalia Vasarienė