Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-3569-615/2016 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą pareiškimą atmesti.

Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, netinkamai taikė CPK 444 straipsnio 1 dalies ir CPK 445 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino tikslą, kuriam pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Sprendžiant iš pareiškėjo nurodytų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslų, pareiškėjas siekia gauti turtinę teisę gautų valstybės žemės neatlygintinai nuosavybėn pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pagal nurodytą nuostatą, turtinė teisė gauti nuosavybėn žemės atsiranda tik tuo atveju, kai palikėjas būna realizavęs savo subjektinę teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemę, t. y. pateikęs prašymą kompetentingai institucijai. Tik tokiu atveju subjektinė teisė tampa turtine teise, kuri gali būti paveldima. Dėl pareiškėjo nurodomos M. K. 2.1011 ha žemės, turėtos Lenkijos ūkyje, jos šeimos nariai, asmenys atitinkantys Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus prašymo nėra padavę, jos turėta turtinė teisė negalės būti paveldima bendrais pagrindais. Be to, pareiškėjas taip pat siekia jau užvestoje administracinėje byloje pateikti įrodymus, patvirtinančius Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintus reikalavimus, kurie galėtų lemti ir nagrinėjamo administracinio ginčo pagrįstumą.

Byloje pateikti duomenys apie M. K. paliktą turtą ir jų faktinį valdymą po jos mirties. O. J. yra pateikusi apeliantei prašymus gauti žemės neatlygintinai. Pati apeliantė (tuo metu Kauno AVA 2005-08-29) pripažino, kad O. J. su motina M. K. bendrai turėjo 8.3981 ha žemės Lenkijoje. 6.297 ha žemės O. yra suteikta, tačiau likusi 2.1011 ha motinos dalis žemės dar iki šiol nesuteikta ir neaišku kodėl. Testatorė buvo gimusi Lenkijoje ir kartu su motina buvo perkeltos į Lietuvą, Lenkijoje jos turėjo tą patį sklypą. Dar gyva būdama pareiškėja pati prašė apeliantės suteikti jai viso šio žemės sklypo ploto žemės Lietuvoje neatlygintinai, nes turėjo tokią teisę prašyti ne tik savo, bet ir šeimos nario – motinos – žemės suteikimo Lietuvoje. Fakto, kad O. J. buvo savo mamos M. K. šeimos narė ir kartu įkeldinta į Lietuvą, apeliantė neginčija. Būdama šeimos nare O. J. dar ir paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusios mamos turtą, ji įgijo teisę teikti prašymą neatlygintinai suteikti jai mamos turėtą žemę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto nustatymo, tikslingumo.

Apeliacinio skundo esmė – nustatytas palikimo priėmimo faktas nėra juridiškai reikšmingas, nes asmenys, atitinkantys Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą (palikėjai), nėra padavę kompetentingai institucijai prašymo suteikti žemę nuosavybėn neatlygintinai.

Nustatyta, kad M. K. ir P. K. susituokė (duomenys neskelbtini) O. J. yra M. K. dukra. M. K. mirė (duomenys neskelbtini) P. K. mirė (duomenys neskelbtini) O. J. mirė (duomenys neskelbtini) P. K. palikimą priėmė O. J.. O. J. palikimą priėmė pareiškėjas R. J.. Pareiškėjas siekia, pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, gauti, kaip M. K. ir P. K. turtinių teisių paveldėtojas, nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus (atitinkamai 2,1011 ha ir 7,70 ha). Tuo tikslu pareiškėjas yra kreipęsis į Kauno apygardos administracinį teismą (bylos Nr. eI-1417-505/2016 (b. l. 73)), kuriame byla sustabdyta dėl šios nagrinėjamos bylos, konstatuojant, jog šioje byloje nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas galimai įgytų teisę gauti ginčo žemę neatlygintinai nuosavybėn.

Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus laiko nepagrįstais ir pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytiems motyvams bei padarytoms išvadoms. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien tas faktas, jog Kauno apygardos administracinis teismas sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas šioje byloje (pripažįstant, jog faktas dėl palikimo priėmimo turės prejudicinę reikšmę), patvirtina, kad šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra juridiškai reikšmingas pareiškėjui. Apeliantui keliant abejones (administracinėje byloje) dėl to, ar pareiškėjas yra M. K. ir P. K. turtinių teisių paveldėtojas, jam kilo būtinybė šią aplinkybę įrodinėti. Taigi tam, kad pagrįsti, jog pareiškėjas yra M. K. ir P. K. turtinių teisių paveldėtojas, pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (palikimo priėmimo faktą), kuris patvirtintų, jog po M. K. mirties jos turimą turtą ir turtines teise paveldėjo dukra O. J. ir sutuoktinis P. K., po kurių mirties, jų turimą turtą ir turtines teises paveldėjo pareiškėjas. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso pareiškėjo galimybė siekti įgyvendinti savo, kaip testamentinio paveldėtojo teises pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad dėl M. K. nurodomos žemės (2,1011 ha), turėtos Lenkijos ūkyje, jos šeimos nariai nėra padavę prašymo kompetentingai institucijai (nėra realizavę savo subjektinės teisės), dėl ko tokia teisė negali būti paveldima. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčas, ar palikėja yra realizavusi savo subjektinę teisę (pareiškėjas nurodo, jog palikėja realizavusi savo subjektinę teisę – pateikusi prašymą), ar ne yra ne šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Šis ginčas aktualus ir bus sprendžiamas Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-1417-505/2016 (šiuo metu sustabdytoje dėl šios civilinės bylos išnagrinėjimo).

Nepagrįstu ir nesuprantamu laikytinas apelianto argumentas, kad pareiškėjas siekia jau užvestoje administracinėje byloje pateikti įrodymus, patvirtinančius Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintus reikalavimus. Apeliantas šio motyvo nepagrindė. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo fakto) nustatymas, nėra įrodomasis faktas, kuris gali patvirtinti ar paneigti minėtam įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas tik patvirtina tai, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti įgyvendinti tiek M. K., tiek P. K., tiek O. J. turėtas turtines teises (gauti paveldėjimo teisės liudijimą), kurias šie turėjo palikimo atsiradimo momentu.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas (1964 m. CK 587 str., CPK 444 str., 445 str. ), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.