Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. P. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad jis ilgą laiką, nuo 2000 m. ar 2001 m. dirbo skolų išieškojimo biure su J. G.. Jiems kartu gimė idėja įkurti savo skolų išieškojimo įmonę. Jis suvedė su savo pusbroliu L. G., dėde A. G. iš esmės taip gimė ši įmonė. Jis į tą įmonę atsinešė savo žinias, patirtį ir tam tikrus duomenis, o A. G. iniciatyva buvo pritrauktas . (duomenys neskelbtini) kontraktas. Iš esmės jau pačioj pradžioj buvo sutarta, kad įmonėje bus mokami neapskaitomi atlyginimai, pačioj pradžioj įmonės veiklos buvo sutarta, kad ir jam didžioji dalis atlyginimo bus mokama vokelyje. Taip buvo sutarta su pagrindiniais akcininkais, nors įmonės akcijos pačioje pradžioje, kol . (duomenys neskelbtini) kontraktas nebuvo pasirašytas, formaliai turėjo priklausyti jo mamai, o paskui akcijos turėjo būti perleistos G. nurodytoms bendrovėms. Taip ir buvo padaryta. Tik pasirašius kontraktą su . (duomenys neskelbtini) akcijos buvo perrašytos įvairioms bendrovėms., tačiau tos akcijos buvo valdomos G., nesvarbu kas buvo valdytojas, jos buvo valdomos tokiu būdu. Nuo pat veiklos pradžios buvo sutarta, kad dalį atlyginimo jis mokės vokeliais. Jis suprato, kad tie vokeliai blogas dalykas, bet labai nesipriešino tam dalykui, kadangi jis buvo direktorius, norėjau išlaikyti savo darbo vietą. Pačioj pradžioj darbuotojų buvo nedaug, vokelius mokėjo sau bei kitiems darbuotojams. Iš banko sąskaitos buvo imami pinigai ir dedami į įmonės kasą, tačiau buvo ir kitoms įmonės reikmėms, išleidžiama buvo įvairioms smulkioms reikmėms, vertėjams, kompiuterių įsigijimas, blankų, logotipo kūrimui, kadangi tai buvo jo pažįstami, tai jis iš tų „juodų“ pinigų ir mokėjo. Visus tuos duomenis teikdavo G., viskas buvo sutikrinama ir sužiūrima. Juo buvo pasitikima, tai jis ir teikdavo ataskaitas. Pradėjus dirbti bendrovėje, ta metodika buvo tokia, kad „juodų“ pinigų įmonė neturėjo, įmonė visas lėšas gaudavo į banko sąskaitą. Tai tie „juodi“ pinigai atsirasdavo paprastai, iš įmonės banko sąskaitos, banko kortele nuimamos lėšos ir tiesiog išmokamos grynais sau ir kažkam kitam. Ir kadangi įmonė užsiėmė skolų išieškojimo verslu, daug dirbant su fiziniais asmenims reikėjo neoficialiai pirkti informaciją apie fizinius asmenis iš T. Ž.. Lėšos buvo imamos iš įmonės sąskaitos, o realiai dedamos į įmonės kasą, lyg tai įmonėj būtų seifas ir ta suma nuolat didėtų, o kasoje turėjęs būti likutis tarsi didėjo. Realiai kasoje pinigų nebuvo, tačiau įmonės kasoje rodoma, kad buvo. G. nurodymu buvo įdarbinti R. P., R. Ž., jie realiai įmonėje jokio darbo neatliko, jų net nebuvo įmonėje, tačiau jiems reikėjo mokėti nemažas pinigų sumas vokelyje. Labai kaupėsi tas trūkumas pinigų, kada jis tą klausimą iškėlė, jie pasakė kad tie asmenys kompensuojant kasos trūkumą atvarys į įmonę prabangius automobilius, bus suformintos automobilių pirkimo - pardavimo sutartys, įmonė tariamai įsigys mašinas, įregistruos jas Regitroje, nors realiai už automobilius jokių piniginių lėšų nemokės. Tai tos visos mašinos kainavo ne mažiau 100 tūkstančių, ta prasme nuo 100 iki 250 tūkstančių litų. Tai buvo BMW 730, Mercedez Benz A klasės, BMW X6, BMW X5, jos realiai įmonėje figūravo, su jom važinėjo būtent tie asmenys, su įmonės veikla jos nieko bendro neturėjo, tiesiog įmonė formaliai juos turėjo, nors jokių piniginių lėšų nemokėjo. Ta prasme buvo forminama, tačiau buhalterinėj apskaitoj buvo forminama, kad už juos mokėti pinigai. G. nurodė, konkrečiau L. G. nurodė, kad šie automobiliai kurį laiką, kai bus skaičiuojama amortizacija, kompensuos tą trūkumą, jei kas ateitų į įmonę ir klaustų, kur kasos pinigai, tai jų kaip ir nereikėjo pagrįsti, kadangi automobilis registruotas. Ilgą laiką, kadangi tie asmenys mašinas pakeisdavo, parduodavo, tai įmonė pinigų negaudavo, paskui nusipirkdavo kitą ir ilgą laiką tas kasos trūkumas, kaip buhalterė sakydavo, kad kasoj yra kažkiek pinigų, nes kažkuris iš tų R. pardavė savo mašiną ir vėl nėra pinigų. Tada suformindavo paskolos sutartis jam asmeniškai, kad įmonė paskolindavo tuos pinigus jam, o paskui yra sutartys kuriomis jis tariamai grąžindavo tuos pinigus, nes vėl mašiną nupirkdavo. Toks procesas būdavo. Kitas būdas buvo tam kasos trūkumui dengti, tai įvairūs namų apyvokos daiktai, statybinės medžiagos buvo perkamos, tiek asmeniškai jo vardu, tiek kitų asmenų, nes jis paprašęs patikimesnių asmenų, įmonės darbuotojų, kad jeigu perka kažkokias prekes, kad registruotų įmonės vardu, tiesiog sąskaitą-faktūrą įmonės vardu išrašytų, tokiu būdu būdavo dengiamas kasos trūkumas. Visą finansinę atskaitomybę jis teikdavo L. G., S. R., jie pastoviai matydavo banko, kasos likutį. Ilga laiką kasos likutis vis didėjo, kol susidarė apie kokius 600 tūkstančius litų, realiai per eilę metų, per kokius 4 - 5 metus. Galiausiai jo paties savimonė pribrendo, jis pasakė, kad norėtų nebemokėt vokeliais, išsivalyti nuo nedirbančių darbuotojų, nes pastebėjo, kad vokeliais sau atlyginimą moka, kitiems žmonėms moka, tačiau įmonė turėjo mokėti pinigines lėšas G. nurodytoms įmonėms pagal įvairias konsultacijų sutartis, ten šimtatūkstantines sumas mokėdavo už realiai net nesuteiktas jokias paslaugas. G. nurodymu buvo įkurta „. (duomenys neskelbtini)“ . (duomenys neskelbtini) bendrovė, kuri eilę metų buvo nuostolinga. Tai buvo kaip ir jų projektas, dėl kažkokių priežasčių jiems kaip ir reikėjo tos bendrovės ir sakė skolinti pinigus tai bendrovei nors ji visą laiką buvo nuostolinga. Ten dirbo jų žmogus, ten jie sukišom 400 tūkstančių litų su trupučiu. Įvairioms G. reikmėms tenkinti buvo išleistos didelės pinigų sumos pagal tas įvairias konsultacijų sutartis, tačiau lygiagrečiai jie kaip ir taupė mokėdami vokeliais tuos pinigus. Jam ta situacija darėsi ne visai priimtina, kadangi realiai jis irgi buvo akcininkas tos įmonės per savo mamą, kaip dalininkas, nors su juo pradėjo elgtis kaip su samdomu direktorium, darė ką norėjo, skolino kitai įmonei įvairias lėšas, perskolino dar kitoms įmonėms. Kas liečia skolų išieškojimo sektorių, jis buvo atsakingas už tą veiklą, tačiau kas liečia įvairius sandorius su akcijų pirkimai, jis juose net nedalyvaudavo. tuos sandorius organizuodavo G. tiesiogiai, nors jie pačioj įmonėj niekados nebuvo nei darbuotojai nei faktiniai akcininkai. Jie valdė per atstovus. Jis prašė išdarbinti tuos asmenis ir tas mašinas, kurios realiai nebuvo naudojamos. Tas pokalbis buvo kažkur 2009 m. gale. Ir 2009 m. gale 2010 m. pradžioj buvo padaryta eilė sandorių, visos transporto priemonės buvo parduotos, tie asmenys buvo išdarbinti, prasidėjo konfliktai. Tuo metu, susiderinus su L. G. buvo sudaryti sandoriai. Jis įmonei neva paskolino 205 tūkstančius litų, nors realiai tų pinigų neskolino. Buvo suforminta tokia paskolos sutartis siekiant sumažinti kasos trūkumą. 205 tūkstančių litų paskolos sutartis buvo sudaryta dėl dviejų motyvų. Tai 103 tūkstančiai litų BMW 730 vertės, kuris dar nebuvo spėtas parduoti, nes jį valdė R. T., jis buvo realus to automobilio savininkas. Kadangi jis pasakė „išvalyti“ mašinas ir nuimti nuo įmonės, tai jis tuo laiku to nepadarė, todėl reikėjo į priekį įnešti į įmonės sąskaitą 103 tūkstančius litų, tai yra to automobilio likutinę vertę pagal balansą. Tai 205 tūkstančiai litų susidarė iš 103 tūkstančių litų ir 102 tūkstančių litų. Tie 102 tūkstančiai litų susidarė taip: 2009-06-15 įmonei reikėjo lėšų, reikėjo 100 tūkstančių litų, kadangi dalyvavo konkurse su . (duomenys neskelbtini). Tų lėšų reikėjo kaip garanto konkurso sąlygoms įvykdyti ir buvo sutarta, kad L. G. įmonė paskolins tas lėšas kreditu. Tačiau paskutiniu momentu jo įmonė paskolino tas lėšas asmeniškai jam, o ne įmonei. Kaip jis sakė kad neparodyti, kad čia jis dalyvauja prie . (duomenys neskelbtini). 2009-06-15 jam pervedė 100 tūkstančių litų bankiniu pavedimu, jis tą pačią dieną tuos pinigus pervedė į įmonės sąskaitą irgi bankiniu pavedimu, tačiau dėl kasos pertekliaus, buhalteriškai buvo kažkaip suforminta, kad tą dieną jis paskolino 49 tūkstančius litų, nes tą dieną jau buvo 51 tūkstantis litų pertekliaus. Ir buhalterė kaip ir suformino, kad jam pagrąžino iš karto iš kasos 51 tūkstantį litų. Tai gavosi, kad jis jau paskolino 49 tūkstančius litų įmonei, o tuo pačiu L. G. vadovaujamai įmonei vis dar skolingas 100 tūkstančių litų, o jam įmonė skolinga 49 tūkstančius litų. Po kelių mėnesių tie 49 tūkstančiai buhalterės buvo sudengti iš banko išimamų pinigų ir gavosi taip, kad jis L. skolingas 100 tūkstančių, o jam įmonė neskolinga nieko, tačiau faktiškai jis tų pinigų negavo. Tiesiog buhalterė sudengė juos su vokeliais. Jis su L. kalbėjo šituo klausimu ir buvo sutarę, kad atstatyti įmonės balansą jis įneš tą 100 tūkstančių litų plius 2 tūkstančius palūkanas, nes jam sąskaitas faktūras išstatinėjo G. vadovaujama įmonė. Buvo susikaupę 2 tūkstančiai palūkanų ir jis formaliai vėl paskolins įmonei tą 100 tūkstančių litų su palūkanoms, kad įmonė jam juos galėtų grąžinti. Kitaip sakant ta jo tariama paskola, 205 tūkstančių tariamai suteikta 2010 kovo ar vasario mėnesį, tiksliai nepamena. Kai jis tariamai paskolino įmonei 205 tūkstančius, jau tada kasoje buvo apie 200 tūkstančius, nes R. Ž. pardavė automobilį BMW X6. Tai jam „paskolinus“ 205 tūkstančius litų susidarė apie pusė milijono kasoje ir tą pačia dieną, buvo sutarta, kad L. G. jam pateikia dokumentus asmens, kurio vardu reikia tuos pinigus kaip ir paskolinti su tikslu įsteigti kažkokį filialą. Jis pasakė, kad tą paskolą reikės grąžinti, tai pasakė jie ją sudengs su Šveicarų suteikta paskola įmonei, nes kaip tik Šveicarai paskolino 150 tūkstančių eurų kredito įmonei. Jis patikėjo ir gavosi, kad 2010 m. kovo mėn. jis išrašė kasos pajamų orderį ant 205 tūkstančių litų ir kasos išlaidų orderį 170 tūkstančių eurų, kurie savyje jau talpino tuos 205 tūkstančius litų. Iš karto tą pačią dieną pinigai tariamai buvo paskolinti Estijos piliečiui M. U., kurį nurodė L. G.. Tačiau tą dieną dar nebuvo parduotas R. Ž. automobilis BMW 730, jis tik vėliau buvo perleistas, nes jis staigiai nesurado ant ko jį užrašyti. Todėl tie pinigai tariamai išėjo Estijos piliečiui, o R. Ž. po poros mėnesių surado ant ko užrašyti tą mašiną, juo buvo M. K. ir tada įmonė tariamai pardavė tą mašiną ir gavo tuos 103 tūkstančius, tariamai tas asmuo sumokėjo 103 tūkstančius į įmonės kasą ir tie patys pinigai buvo jam iš karto sumokėti, kaip paskolos dengimas pagal 205 tūkstančių sutartį. Vėliau vyko konfliktas su G., su L. G., kadangi galiausiai jie tariamai sutvarkė kasą, o jis pasiūlė susitvarkyti su jam pažadėtomis akcijomis, tačiau jam buvo pasiūlyta samdomo direktoriaus pozicija, jam tas buvo nepriimtina. Buvo susirašinėjama su tariamu akcininku R. P., suprantama, kad už jį viską rašė S. R.. Ir nesvarbu ar R. P. tas akcijas valdė, visą laiką bendravimas buvo tik su G. ir su S. R.. Be kita ko „. (duomenys neskelbtini)“ valdė ir kitas G. priskiriamas įmones. Tokia ta situacija gavosi, kad vyko susirašinėjimas su R. P., kad kilo konfliktas, tada jie pradėjo reikšti pretenzijas, dėl tų pinigų sumokėtų Estijos piliečiui. Pradėjo reikšti pretenzijas tam tikra prasme šantažuodami jį, nes jis pasakė, kad kreipsis į teisėsaugą, jei jie jį spaus. Įmonės faktiniai akcininkai ir pati įmonė stengėsi parodyti, kad jokių vokelių įmonėje nebuvo, kad jis tą sumą pasisavino. Visas ikiteisminis tyrimas prasidėjo Kaune, Kauno apygardos prokuratūroje, tyrimas buvo įvairialypis, jo vienintelio iniciatyva išaiškėjo visos tos aplinkybės apie vokelius, nes ilgą laiką buvo rodoma, kad jis tuos pinigus pasisavino, visiškai nežiūrima į tas versijas, sąmoningai neapklausinėjami asmenys, tik vėliau mano prašymu ir Generalinėje prokuratūroje ir visur kitus buvo apklausti tie asmenys ir jie visgi paliudijo, kad buvo vokeliai ir kad tos sumos vokeliams išėjo.

Kaltinamasis K. P. atsakydamas į klausimus patikslino, kad UAB „. (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2006 m. pabaigos iki 2011 m. kovo mėn. Sutartys pagal pirminį kaltinamąjį aktą Nr. CD10/0224GP dėl 205 tūkstančių paskolos ir sutartis Nr. CD10/0223GP su M. U. dėl 170 tūkstančių eurų abi yra fiktyvios, nes nei jis skolino įmonei, nei įmonė skolino tuos pinigus Estijos piliečiui. Orderiai taip pat buvo fiktyvūs. Statybinės medžiagos buvo perkamos už nuosavas lėšas, ne už įmonės lėšas ir tokiu būdu mažėjo kasos trūkumas. Kai kurie daiktai įmonėje buvo naudojami, o kiti daiktai įmonėje tikrai buvo nenaudojami. FNTT išvadoje pasirinkta neoficialių atlyginimo skaičiavimo metodika jam pasirodė keista, nors ne visi asmenys save saugodami,- patvirtino, kad jie atlyginimus gavo vokeliuose, tačiau dalis darbuotojų, kurie ten ir toliau dirba sąmoningai nenorėjo nurodyti, kad tie vokeliai buvo mokami. Mano, kad įmonė yra atsakinga už neapskaitytus atlyginimus, kadangi iš aktualių CK nuostatų dėl juridinio asmens, mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu, išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausiai atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari, tai yra subsidiari vadovo atsakomybė. Tą nurodo dvi Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-323-489/2016 ir 2K-7-304-906/2016. Jis yra suskaičiavęs, kad V. J. buvo sumokėta 19 800 Lt., L. J. - 23 300 Lt, D. P. - 11 210 Lt, R. T. ir R. Ž. - 121 500 Lt, R. T. pinigus visada pasiimdavo už juos abu, J. S. buvo sumokėta 34 400 Lt, K. M. - 4 540 Lt, Ž. P. - 20 230 Lt, Š. J. - 29 140 Lt, G. G. - 30 360 Lt, E. B. - 5 760 Lt, G. P. - 20 790 Lt, S. L. - 1 200 Lt, V. B. - 8 400 Lt, A. B. - 24 110 Lt, M. G. - 2 410 Lt, A. A. – 700 Lt. Buvo perkama informacija apie įvairius juridinius asmenis, tam buvo sumokėta 43 930 Lt. Įmonės įvairioms išlaidoms, dovanoms, . (duomenys neskelbtini) ir . (duomenys neskelbtini) atstovams ir visiems kitiems neoficialiems dalykams 36 980 Lt. Kalėdinėms premijoms per visą tą laiką buvo skirta 16 200 Lt čia visiems darbuotojams. Jis įsipareigoja atlyginti byloje pareikštą civilinį ieškinį, tačiau mano, kad jis turėtų būti paliktas nenagrinėtu, kadangi dar nėra baigta nagrinėti kita baudžiamoji byla, kurioje UAB „. (duomenys neskelbtini)“ jam yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl pinigų pasisavinimo, nors jis jų nepasisavino, o išmokėjo neoficialiais atlyginimais, todėl mokesčių inspekcijos ieškinys dubliuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį. Šioje vietoje ir yra civilinio ieškinio ydingumas. Kauno apygardos teismo byloje šiuo metu apklausiami žmonės apie neapskaitytus atlyginimus, jie teigia, jog tuos atlyginimus jie gavo ir nurodo sumas, kurios didesnės nei ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta. Dar kaltinamasis nurodė, kad bendrovėje jis buvo kasininkas, tačiau visą tą buhalteriją tvarkė buhalterė. Jis ėmė pinigus iš banko sąskaitos, o buhalterė sudėliodavo, kas ką uždengdavo. Ji man pasakydavo, koks yra kasos perteklius, kiek kasoje trūksta pinigų ir tiek. Jis L. G. pasakydavo, tai atsirasdavo kokia nors mašina, arba tuo metu man suformino laikiną paskolos sutartį. Buhalterija apskaitydavo išlaidų - pajamų orderius, sutartis, o šiuos duomenis buhalterijai teikdavo jis. Buvo tvarka, kad pas administratorę tas sąskaitas už tariamai įmonės pirktas namų apyvokos reikmes, kažkokius buitinius prietaisus ar statybines medžiagas, teikdavo tiek jis, tiek koks nors darbuotojas arba buhalterei nunešdavo arba ant administratorės stalo padėdavo. Būdavo vieta kur būdavo mėnesio sąskaitos einamos. Būdavo suneša su čekiais tas sąskaitas, nes didžioji dauguma už grynus pinigus buvo pirkta. Tokia tvarka buvo jo pavedimu sutariant su faktiniu akcininku L. G.. Specialisto išvadoje gali būti teisingai nurodyta, kad nebuvo atliktų darbų aktų, medžiagų priėmimo - pardavimo aktų. Bet iš esmės dalį šių dalykų buhalterė darydavo, o jis pateikdavo buhalterei, ką tvarkyti, jeigu jis nepateikė kažikokių dalykų, tai dėl jo kaltės jie nebuvo apskaityti. Pripažįsta, kad jo nurodymu buvo mokami neoficialūs atlyginimai. Jis ir sau neoficialaus atlyginimo yra išsimokėjęs 170 984 litus. Supranta, kad aš pažeidė įstatymą, kaltę pripažįsta ir gailisi. Ateityje to nebedarys. Skolų išieškojimo srity jis turi ilgametę patirtį. Jis organizavo įmonės veiklą kaip direktorius, tiesiogiai su klientais nedirbo, buvo atsakingas už įmonės darbo organizavimą ir už tai gavo darbo atlygį. Buhalterė rašė orderius, jis tik pasirašydavo. Kai kurias sutartis būdavo, kad ir jis paruošdavo. Dėl to, kad viskas vyko seniai, jis nelabai atsimena, bet gali būti, kad dėl sutarties su M. U. jam pateikė duomenis L. G., o ruošė K. M., o jis tą sutartį pasirašė. Dalis medžiagų buvo pirkta už įmonės pinigus įmonės reikmėms, nes įmonė atliko tam tikrus darbus - reikėjo sutvarkyti vandentiekį, tam buvo pasamdyti žmonės, kuriems buvo mokama neoficialiai ir jie sutvarkė. Kita dalis yra ne už įmonės pinigus pirkta. Kas buvo ne įmonės reikmėms, nebuvo perkama už įmonės lėšas, tai buvo perkama už asmenines lėšas. Čiužinys, kaitlentė, garų surinktuvas, užvalkalai pirkta ne už bendrovės lėšas, o už asmenines lėšas. Kaltinamajame akte laikotarpis dėl neoficialių atlyginimų susijęs, jo manymu, su darbuotoju darbo laikotarpiais. Kiek atsimena, jis faktiškai nuo direktoriaus pareigų buvo nušalintas 2011-03-14, nors registre nurodyta, kad jis direktoriaus pareigas ėjo iki 2011-08-12.

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo be jo paties prisipažinimo yra įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Liudytoja R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2008-12-08 iki 2011-03-15 dirbo UAB „. (duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere į darbą pilnu etatu buvo priimta be jokių rekomendacijų pagal skelbimą internete. Įmonės direktoriumi jos darbo laikotarpiu dirbo K. P.. Tik perėmusi dokumentus iš buvusios buhalterės pastebėjo, kad įmonės kasoje pastoviai laikomos didelės sumos grynais apie 130000 Lt. Kasininku įmonėje buvo direktorius. Ji direktoriaus iš karto paklausė, ar įmonė turi tinkamą seifą, kad galėtų saugiai laikyti tokias sumas. K. P. į jos pastebėjimus reagavo juokaudamas bei rodydamas į mažą, jos supratimu netinkamą tokiai sumai laikyti, metalinę dėžę. K. P. jai davė suprasti, kad įmonės kasoje nurodytų sumų nėra. K. P. pasižymėjo karštu charakteriu, greitai užsiplieskiantis, valdingas, dažnai su ja bendraudavo pakeltu tonu. Su direktoriumi nuo pat darbo pradžios prasidėjo nesutarimai dėl jo aplaidaus požiūrio į buhalterinę apskaitą. Jis pastoviai, beveik kasdien iš įmonės sąskaitos Swedbanke nuiminėdavo stambias sumas pinigų po 3000 - 5000 Lt ir apie tai jos neinformuodavo. Šie duomenys jai, kaip buhalterei, buvo reikalingi, kadangi ji buvo atsakinga tiek už kasos vedimą, tiek už visą buhalterinę apskaitą. Jai buvo nesuprantami tokie direktoriaus veiksmai, kadangi grynų pinigų poreikio įmonėje visiškai nebuvo. Jai apie tai pasakius direktoriui jis liepė nesikišti ne į savo reikalus. Dažnai direktorius pateikdavo sąskaitas pavėluotai, o pagal jas nupirkti daiktai būdavo nesusiję su įmonės veiklą: čiužiniai „Dormeo“, brangios durys, daug gaminių iš medienos masyvo, brangūs baldai, kiemo sekcijiniai vartai. Ji atsisakydavo tokio tipo prekes apskaityti, tačiau vėliau verčiama direktoriaus juos apskaitydavo, kaip įmonei neleidžiamuose atskaitymuose. Tai reiškia, kad tokie pirkiniai nemažino įmonės pelno rodiklių mokesčių į valstybės biudžetą. Tokiais savo veiksmais, mano, K. P. darė nuostolį įmonės akcininkams, iki tol jai buvo žinomi trys akcininkai firma „. (duomenys neskelbtini)“ SA, K. P. mama G. Z. ir F. Apie 2010 metų birželio mėnesį pasikeitė UAB „. (duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Vietoje firmos „. (duomenys neskelbtini)“ akcininku tapo R. P.. Sužinojusi, kad šis akcininkas ruošiasi kurti valdybą ir tvirtinti naujus įstatus ji apsidžiaugė, kadangi tikėjosi, kad pagaliau baigsis K. P. savivalė. Tačiau ir po naujo akcininko atėjimo niekas nepasikeitė, kadangi K. P. ignoravo visus jos prašymus, reikalavimus, visaip vilkino valdybos sudarymą, neįregistravo naujų įstatų. 2011 m. vasario mėnesį, tikslesnės datos neprisimena, K. P. jai pateikė sutartį, kuria jis neva paskolino UAB „. (duomenys neskelbtini)“ 205000 Lt. Jis liepėjai išrašyti kasos pajamų orderį šiai sumai. Šios sumos ji nematė, nors pagal pareigas ir neturėjo jos matyti. Iš viso direktoriaus elgesio suprato, kad ši sutartis taip pat yra fiktyvi. Tuo metu kartu su šia fiktyviai paskolinta pinigų suma, kasoje buvo apie 500000 Lt. Tos pačios dienos vakare K. P. jai liepė išrašyti kasos išlaidų orderį apie 560000 Lt sumai, nurodant pinigų gavėją Estijos pilietį, jo pavardės neprisimena. Ji paklausė, kokiu pagrindu išmokami pinigai, o K. P. pasakė, kad sutartį su estu dėl filialo Estijoje steigimo pateiks vėliau. Ji pasakė, kad fizinis asmuo vykdamas per sieną turės deklaruoti tokią sumą pinigų. K. P. nusijuokęs jai pasakė, kad niekas jokių pinigų per sieną nevežios. Iš K. P. kalbos suprato, kad ir šis sandoris bus fiktyvus. Pamačiusi ir supratusi, kad įmonėje dedasi neteisėti dalykai, padariusi preliminarų balansą, ji slapta kreipėsi į įmonės akcininką R. P. ir elektroniniu paštu iš darbinio kompiuterio nusiuntė jam visų minimų dokumentų kopijas. Mano, kad K. P. apie tai sužinojo, kadangi iš karto pareikalavo išeiti iš darbo pačiai prašant. Ji nesutiko, kadangi norėjo pabaigti ataskaitinį laikotarpį. Tada K. P. atvirai pradėjo ją terorizuoti, priekabiauti dėl smulkmenų, žeminti darbuotojų akivaizdoje. Neatlaikiusi spaudimo, ji prieš tris dienas parašė prašymą atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 126 str. 2 d. - dėl darbdavio trukdymo sąžiningai atlikti savo pareigas. Tačiau per tas tris dienas neatlaikiusi spaudimo ji pasirašė sutikimą atleisti iš darbo šalių sutarimu. Prieš tai išsiuntė akcininkams sudarytą balansą, aiškinamąjį raštą bei pelno nuostolio ataskaitą apie tikrąją įmonės finansinę būklę. Nežinojo, kad K. P. dirbo direktoriumi dar kokioje nors įmonėje. Apie UAB „ (duomenys neskelbtini)“ veiklą nieko nežino. Iš matymo pažįsta K. P. draugą D. P., kuris įmonėje dirbo skolų išieškojimo administratoriumi. Net ir po atleidimo iš darbo jie palaikė draugiškus santykius, jis dažnai ateidavo į UAB „. (duomenys neskelbtini)“ biurą (2 t., b. l. 124-125). Papildomai apklausta liudytoja R. Ž. parodė, kad tvarkydama apskaitą naudojo kompiuterinę programą „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimus darbuotojams paskaičiuodavo ji. Atlyginimai būdavo pervedami į sąskaitas banke. Kai kuriems darbuotojams atlyginimai galėjo būti mokami ir grynais, tiksliai dabar nepamena. Neoficialaus atlyginimo ji negaudavo. Faktų, kad darbuotojams būtų mokami neoficialūs atlyginimai nežino. Atsimena, kad UAB „. (duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinti R. T. ir R. Ž.. Jie bendrovės patalpose nesėdėjo, tačiau matydavo, kad ateidavo. Kokias funkcijas jie atliko nežino. Pamena, jog yra pildžiusi jų avansines apyskaitas dėl komandiruočių į kitas valstybes. Grįžę iš komandiruočių jie pristatydavo pateisinamus dokumentus. Kiek pamena R. T. ir R. Ž. pristatydavo automobilių įsigijimo dokumentus. Juos įtraukdavo į apskaitą. Pamena, kad UAB „. (duomenys neskelbtini)“ vardu registruoti automobiliai buvo brangūs. Direktoriaus K. P. prašymu kiekvieną mėnesį ruošdavo ataskaitas apie gautas pajamas ir išlaidas. Ataskaitas persiųsdavo K. P. elektroniniu paštu. Dirbant UAB „. (duomenys neskelbtini)“ pastebėjo, kad bendrovės vardu yra perkamos įvairios statybinės medžiagos, garažų vartai, ir kitos. Ji keletą kartų klausė direktoriaus K. P., kodėl bendrovės vardu yra perkamos statybinės ir kitos medžiagos, o K. P. jai atsakydavo, kad panaudota bendrovės gerovei. Ji suprato, kad dalis statybinių medžiagų buvo panaudota asmeniniams poreikiams. Tačiau kas ir kaip, bei kur panaudojo įsigytas medžiagas ji neklausė. Ji gaudavo PVM sąskaitas-faktūras ir jas įtraukdavo į apskaitą K. P. nurodymu. K. P. reikalaudavo medžiagų nurašymo aktų. Medžiagų nurašymo aktus K. P. pateikdavo. Statybinių medžiagų įsigijimo PVM sąskaitas-faktūras ji rasdavo padėtas savo kabinete ant stalo, taip pat sąskaitas jai atnešdavo administratoriai, kurie gautas sąskaitas registruodavo/suvesdavo į Exel lentelę, sąskaitas jai taip pat paduodavo ir direktorius K. P.. Kai pradėjo dirbti bendrovėje pastebėjo, kad administratorė padarytu direktoriaus K. P. parašo antspaudu tvirtina dokumentus. Kokiu tikslu buvo padarytas antspaudo spaudas ji nežino. Aiškinosi ar tai teisėta. Jai buvo paaiškinta, kad toks antspaudas atstoja parašą ir yra galiojantis. Matė, kad ant pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų pagal kurias buvo pirktos statybinės medžiagos yra uždėtas K. P. kaip direktoriaus antspaudas ir jo parašo spaudas. Kas uždėdavo parašo antspaudą ji nežino. Yra mačiusi, kad direktorius vietoje parašo ranka, uždeda parašo spaudą ant kai kurių dokumentų. Parašo antspaudas buvo naudojamas tuomet, kai direktoriaus nėra darbo vietoje. Ji niekada nenaudojo direktoriaus parašo antspaudo ir nėra juo tvirtinusi dokumentų. Kur buvo laikomas K. P. parašo antspaudas nežino. Buhalterijoje jis nebuvo laikomas (2 t., b. l. 129-130);

Liudytojas Š. J. parodė, kad UAB „. (duomenys neskelbtini)“ jis dirbo vadybininku. Darbo funkcijos buvo sutarčių su klientais sudarymas, pasiūlymų ruošimas, bendravimas su klientais, vizitai. Kokios darbo apmokėjimo sąlygos buvo numatytos darbo sutartyje nežino, tačiau priimant į darbą buvo sutarta, kad jam bus mokamas 1500 Lt darbo užmokestis. Iš pradžių oficialiai jaudavo 1000 Lt darbo užmokestį, kuris buvo pervedamas asmeninę sąskaitą ir 500 Lt grynais į rankas. Maždaug po metų laiko visi 1500 Lt buvo pervedami į asmeninę banko sąskaitą. Papildomai dar gaudavo 20 proc. nuo pasirašytų sutarčių vertės. Šiuos pinigus taip pat gaudavo grynais į rankas. Gavus pinigus grynais, už jų gavimą jokiuose darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nepasirašydavo, todėl suprato, kad tai neoficialus darbo užmokestis. Pinigus išmokėdavo direktorius K. P.. Paprastai, per mėnesį iš pradžių gaudavo 1000 Lt pavedimu į asmeninę banko sąskaitą ir 500 Lt grynais - tai sutartas jo darbo užmokestis ir dar nuo 1000 iki 2000 Lt išmokama grynais, kurie priklausė nuo darbo rezultatų. Maždaug po metų laiko jam jau buvo pervedama 1500 Lt į asmeninę banko sąskaitą ir dar nuo 1000 iki 2000 Lt išmokama grynais, kurie priklausė nuo darbo rezultatų. Kiek tiksliai per visą darbo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ laikotarpį jam buvo išmokėta darbo užmokesčio neoficialiai, tiksliai pasakyti negali tačiau tai galėjo būti ne mažesnė kaip 30000 Lt suma (3 t., b. l. 61).

Liudytojas L. J. parodė, kad neprisimena, kokiose pareigose dirbo UAB „. (duomenys neskelbtini)“. Pagrindinis jo darbas buvo vežioti įmonės direktorių K. P., jei nereikėdavo niekur važiuoti, tada telefonu bendraudavo su skolininkais, kad jie grąžintų skolas. Kiek prisimena, oficialus atlyginimas buvo apie 1500 Lt, o papildomai grynais gaudavo dar apie 1000 Lt per mėnesį. Oficialus atlyginimas buvo pervedamas į asmeninę banko sąskaitą, o likusius pinigus gaudavo grynais į rankas. Už juos jokiuose žiniaraščiuose pasirašyti nereikėdavo. Darbo užmokestį grynais išmokėdavo įmonės direktorius K. P.. Kiek tiksliai per darbo UAB „. (duomenys neskelbtini)“ laikotarpį gavo neoficialaus darbo užmokesčio neprisimena, bet mano, kad ne mažiau kaip 21 000 Lt. Papildomai išmokėtų pinigų suma nuo darbo krūvio beveik nepriklausydavo (3 t., b. l. 62). Papildomai apklaustas liudytojas L. J. parodė, kad būdavo ir taip, kad K. P. jam duodavo bendrovės banko kortelę ir paprašydavo nuimti grynųjų. Kai nuimdavo pinigus, tą pačią dieną K. P. išmokėdavo neoficialius atlyginimus. Neoficialiai jis gaudavo apie 1000 litų per mėnesį, tiksliai sumų nepamena. Neoficialus atlyginimas būdavo mokamas visiems bendrovės darbuotojams. Tačiau K. P. į kabinetą kviesdavosi po vieną darbuotoją atskirai. Taip pat keletą kartų būnant pas K. P. kabinete yra matęs, jog grynus pinigus jis perduoda ir kitiems darbuotojams. Neoficialius atlyginimus mokėjo visiems. Kokios neoficialiai išmokamos sumos buvo kitiems darbuotojams nežino, niekas nesigirdavo kiek gavo neoficialiai. Tačiau matydavo, kad išėję iš K. P. kabineto perskaičiuoja pinigus. Nuo ko priklausė neoficiali atlyginimo dalis nežino, tačiau mano, kad nuo darbo rezultatų. J. G. nepažįsta, su juo nėra bendravęs. Matydavo, kad pas K. P. ateidavo L. G.. Apie ką jie kalbėdavo nežino. K. P. yra minėjęs, kad su L. G. kalbėdavo dėl bendrovės finansų. Konkrečiai dėl kokių nedetalizavo. K. P. per daug neatviravo, tačiau suprato, kad galimai kažkokius nurodymus L. G. jam duodavo. Jis dažnai veždavo K. P. į susitikimus su G. Kaune ir Vilniuje. Susitikimuose nedalyvaudavo. Kas buvo juose aptariama K. P. nepasakojo. Asmens R. P. nepažįsta ir nėra matęs. Kai jis dirbo UAB „. (duomenys neskelbtini)“, toks asmuo bendrovės patalpose nedirbo (3 t., b. l. 63-65).

Liudytojas G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „. (duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007-09-10 iki 2009-11-13 teisininku. Jo darbas buvo skolų išieškojimas, medžiagos paruošimas teismui dėl skolų išieškojimo. Bendrovės direktoriumi tuo metu (2007-09-10 iki 2009-11-13) buvo K. P.. Jis priėmė jį į darbą ir pasirašė darbo sutartį. Atlyginimą jam pervesdavo į sąskaitą banke. Pradžioje gaudavo apie 1200 Lt atskaičius mokesčius, vėliau atlyginimas didėjo. Be išmokamo atlyginimo jam K. P. mokėdavo premiją arba sėkmės mokestį nuo išieškotos sumos. Ar premiją/sėkmės mokestį pradėjo gauti nuo pirmo darbo mėnesio UAB „. (duomenys neskelbtini)“ nepamena. Kiek kiekvieną mėnesį gavo premijos nepamena. Sumos buvo skirtingos nuo 100 iki 300 litų. Nurodyti kokias sumas gavo kiekvieną mėnesį nepamena. Kiekvieno mėnesio pabaigoje jis pateikdavo K. P. ataskaitą arba tiesiog pasirašydavo ant lapelio kokias sumas išieškojo, už kokią sumą parašė ieškinių, nes nuo to priklausydavo, kokį procentą gaus sėkmės mokesčio. Jis manė, kad ir kiti darbuotojai gaudavo „sėkmės mokestį“, tačiau pats asmeniškai nematė, kaip K. P. mokėjo pinigus kitiems darbuotojams. Procentinis sėkmės mokestis nebuvo vienodas, skirtingai nuo pateiktų ieškinių, išieškotų pinigų galėjo būti nuo 5 iki 15 procentų, tačiau tiksliai dabar nebepamena. Kokią sumą „sėkmės mokesčio“ gavo laikotarpiu nuo 2007-09-10 iki 2009-11-13 nurodyti negali nes nepamena. Suprato, kad „sėkmės“ mokestis būdavo mokamas neoficialiai, nes nereikėdavo pasirašyti jokių apskaitos dokumentų dėl išmokėtos sumos grynais. Atlyginimas jam buvo pervedamas į sąskaitą banke, o „sėkmės mokestis“ - grynais. Grynus visada mokėdavo K. P.. Iš kokių pinigų jis mokėdavo „sėkmės mokestį“ nežino. Taip pat prieš kiekvienas Kalėdas gavo premiją. Jam K. P. išmokėjo 400 Lt 2007 m. ir per kitas Kalėdas 500 litų (3 t., b. l. 50-51).

Liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2006-05-26 iki 2010-07-27 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradžioje apie 5 mėnesius dirbo šios bendrovės direktoriumi, o akcininkei direktoriumi paskyrus K. P., pradėjo dirbti teisininko pareigose. Jį į darbą priėmė vienintelė UAB „. (duomenys neskelbtini)“ akcininke - K. P. mama G. Z.. Su K. P. pažįstamas nuo studijų Vytauto Didžiojo Universiteto laikų. Nors jis ir buvo direktorius, tačiau realiai bendrovei vadovavo K. P.. Pradžioje įmonė užsiėmė skolų išieškojimu iš fizinių asmenų, tačiau planuose visada buvo teikti paslaugas ir juridiniams asmenims. Iki jam tampant direktoriumi įmonė skolų išieškojimo veiklos nevykdė. Jis padėjo K. P. išvystyti verslą ruošdamas sutarčių projektus, skolos išieškojimo procese atliekamus veiksmus, tačiau vadybininko darbo nedirbo. 2010 m. liepos mėnesį parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru ir K. P. jį patenkino. Iš darbo išėjo, kadangi pastoviai vėlavo atlyginimas, K. P. teigimu įmonėje trūko pinigų. Po išėjimo iš darbo su K. P. kelis kartus yra susitikęs atsitiktinai viešose vietose. Savaitę prieš šią apklausą jam paskambino K. P. ir paklausė, kaip sekasi. Kadangi tą dieną buvo sulaukęs skambučio iš bylą tiriančio tyrėjo dėl apklausos, tai K. P. apie tai pasakė. K. P. labai nustebo, kad jis yra kviečiamas apklausai, tačiau jokio spaudimo dėl busimų parodymų nepatyrė. Apie „. (duomenys neskelbtini)“ sandorį su Estijos piliečiu yra girdėjęs iš K. P. ir buhalterės R. Ž., tačiau kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu kontekstu gavo šią informaciją neprisimena. Patvirtina tik tiek, kad su K. P. yra kalbėję, diskutavę dėl galimybės plėsti verslą kitose Baltijos šalyse. Tačiau konkrečių sprendimų priėmimas buvo ne jo, o bendrovės akcininkų kompetencijoje. Iš K. P. jam yra žinoma, kad „. (duomenys neskelbtini)“ neoficialūs akcininkai yra G. šeima, o kas konkrečiai nežino (2 t., b. l. 188-190). Papildomai liudytojas K. M. parodė, kad UAB „. (duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2006-05-26. Dėl darbo sąlygų ir apmokėjimo kalbėjo su K. P.. Kiek pamena atlyginimas buvo 800 litų atskaičius mokesčius. Atlyginimas būdavo pervedamas į sąskaitą banke. Direktoriumi jis dirbo iki 2006 m. lapkričio mėn. tikslios datos nepamena. Direktoriaus pareigas perėmė K. P., o jis pradėjo dirbti teisininko pareigose. 2007 m. rudenį, datos tiksliai nepamena, jis paprašė K. P. pakelti atlyginimą. Tiksliai pokalbio aplinkybių nepamena, tačiau iš pokalbio paaiškėjo, kad jam kas mėnesį mokės papildomai neoficialiai fiksuotą sumą. Kokias sumas gavo pirmais mėnesiais po susitarimo mokėti dalį atlyginimo neoficialiai nepamena, tačiau vėlesniais mėnesiais gavo po 500 litų neoficialiai. Oficialų atlyginimą jam pervesdavo į sąskaitą banke, o neoficialų perduodavo K. P. savo kabinete. Gaunant neoficialią dalį atlyginimo pasirašyti jokiuose dokumentuose nereikėdavo. Kokias sumas konkrečiai gavo neoficialaus atlyginimo kiekvieną mėnesį nurodyti negali, nes nepamena, jos galėjo ir keistis. Fiksuotą neoficialią atlyginimo dalį jam galėjo mokėti apie metus laiko. Kažkuriuos kelis mėnesius yra gavęs ir po 1000 litų neoficialaus atlyginimo. Tačiau nei kuriais metais ir mėnesiais nepamena, nes praėjo daug laiko. Po to jam išmokamo neoficialaus atlyginimo mokėjimas keitėsi - gaudavo fiksuotą sumą apie 500 litų ir dar papildomai nuo išieškotų sumų, paruoštų ieškinių teismui, kažkokį procentą nuo sumos. Kiekvieną mėnesį K. P. pateikdavo atlikto darbo rezultatus. Kaip juos pateikdavo dabar nepamena, galėjo ir elektroniniu paštu. Tuomet neoficialus priedas buvo skaičiuojamas procentine išraiška, priklausydavo nuo viršyto minimalaus darbo krūvio. Tais atvejais kai darbo krūvis būdavo nedidelis neoficialaus priedo skaičiuojamo procentine išraiška, negaudavo. Procentinė išraiška keitėsi, ją nustatydavo K. P.. Kiek pamena neoficialų darbo užmokestį gavo iki 2008 m. pabaigos, mėnesio nepamena, tuomet kai Lietuva pateko į ekonominę krizę. Ekonominės krizės metu neoficialaus atlyginimo nebegaudavo, taip pat dėl krizės buvo sumažintas ir oficialus atlyginimas. Neoficialaus atlyginimo per visą tą laikotarpį kai jis buvo mokamas galėjo gauti nuo 9000 litų iki 12000 litų. Ar neoficialų atlyginimą gaudavo ir kiti darbuotojai, nežino. Ar jiems buvo taikomos kokios nors skaičiuoklės apskaičiuojant neoficialų atlyginimą ar priedą nežino. Nėra matęs, kad kitiems darbuotojams būtų mokamas neoficialus atlyginimas (2 t., b. l. 191-192). Papildomai liudytojas K. M. parodė, kad J. G. pažįsta nuo 2002 metų, nuo studijų Vytauto Didžiojo universitete, teisės fakultete. Kai K. P. įsigijo UAB „. (duomenys neskelbtini)“, pasikvietė jį dirbti. 5 mėnesius jis buvo direktoriumi. K. P. visuomet jam sakydavo, kad šią bendrovę įsteigė su draugais, kokiais neįvardino. Vėliau K. P. užsiminė, kad prie UAB „. (duomenys neskelbtini)“ bendro verslo yra prisidėjęs ir J. G.. Tačiau kuo prisidėjęs, nežinojo, K. P. jam nesakė. Jo žiniomis daugiau jokie automobiliai bendrovės veikloje nebuvo naudoti. Kokie automobiliai buvo registruoti „. (duomenys neskelbtini)“ vardu jis nežinojo. Tačiau girdėjo pokalbį buhalterės su R. T. dėl automobilio BMW X6. Buhalterė prašė kažkokių dokumentų dėl autoavarijos. Tiksliai aplinkybių nepamena. R. T. atvykdavo pas K. P. į ofisą. Žinojo, kad jis yra įdarbintas UAB „. (duomenys neskelbtini)“, tačiau jokio darbo nedirbo. Taip pat pas K. P. ateidavo R. Ž.. Žinojo, kad jis yra įdarbintas UAB „. (duomenys neskelbtini)“, tačiau jokio darbo nedirbo. Kokiu tikslu jie lankydavosi pas K. P., nežino. (duomenys neskelbtini) g. ofise vieną kartą yra matęs J. G., tačiau ar tikrai, tvirtinti negali. Jis buvo atvykęs pas K. P.. L. G. pas K. P. ateidavo gerokai vėliau nuo įmonės veiklos pradžios. Apie ką jie kalbėdavo nežino. Žinojo, kad ir K. P. važiuodavo pas J. ir L. G.. Tačiau, ar jie kaip nors įtakojo K. P. sprendimus susijusius su įmonės valdymu, nežino. Dirbdamas bendrovėje jis ruošdavo kai kurias sutartis K. P. nurodymu, bet sutarčių nepasirašinėjo. Su R. P. susipažino tik likus porai mėnesių iki jo išėjimo iš UAB „. (duomenys neskelbtini)“. Anksčiau jo dirbančio bendrovėje nematė (2 t., b. l. 193-194).

Liudytojas D. P. parodė, kad UAB „. (duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008 m. pradžios datos nepamena, gal porą metų, laikotarpio tiksliai nepamena. Taip pat buvo ir šios bendrovės direktoriumi 2006 m. laikotarpio nepamena. Šioje bendrovėje įsidarbinti jam pasiūlė K. P., su kuriuo jis dirbo UAB „. (duomenys neskelbtini)“. Dar 2006 m. dirbant UAB „. (duomenys neskelbtini)“ (skolų išieškojimo biuras), kurioje K. P. dirbo projektų vadovu, ir lankantis pas K. P. namuose, jis rodė failą, . (duomenys neskelbtini) buvo sąrašas juridinių asmenų, jų buveinės adresus, direktorių vardus ir pavardes, įmonės ir PVM kodus. Taip pat minėjo, kad turi draugą, kuris gali parūpinti kontraktą su AB „. (duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad tas draugas tai J. G.. 2006 m. vasaros pradžioje jis išvažiavo į užsienį. Grįžęs iš užsienio įsidarbino UAB „. (duomenys neskelbtini)“' įsiskolinimų administratoriaus pareigose. Pradžioje jo gaunamas atlyginimas buvo iki 2500 Lt, tačiau jis priklausydavo nuo darbo rezultatų. Fiksuota dalis buvo pervedama į sąskaitą banke, o kita išmokama grynais. Sumų tikslių nepamena. Grynais išmokama suma priklausydavo nuo išieškotos sumos nustatyto procento. Koks buvo procentas nepamena. Suprato, kad grynais išmokama suma tai neoficialus atlyginimas, nes jį gaunant nereikėdavo niekur pasirašyti. K. P. kiekvieną kartą išmokėdamas jam neoficialų atlyginimą grynais pasikviesdavo į kabinetą vieną. Po to kviesdavo ir kitus darbuotojus. Paties mokėjimo fakto jis nematydavo, tačiau matydavo, kad kiti darbuotojai išeidami iš K. P. kabineto išsineša vokelį arba iš vokelio išsitraukia pinigus ir persideda į piniginę, todėl suprato, kad ir kitiems kaip ir jam buvo mokamas neoficialus atlyginimas. Kadangi praėjo daug laiko, neoficialiai gautų sumų įvardinti negali nes nebepamena. Dirbdamas UAB „. (duomenys neskelbtini)“ matydavo, kad pas K. P. ateidavo L. G.. Asmeniškai su L. G. bendravęs nėra. J. G. nepažįsta. Tik iš bendravimo su K. P. ir kitais darbuotojais suprato, kad tikraisiais akcininkais visi vadino J. ir L. G.. Tik iš tarpusavio pokalbių žinojo, kad K. P. atsiskaitinėja S. R., J. ir L. G.. Taip pat žinojo, kad kažkokią dalį akcijų turi K. P. mama G. Z.. Matydavo, kad į bendrovės patalpas ateidavo R. T. ir R. Ž.. Yra klausęs K. P. kas tai per asmenys, o jis jam atsakė, kad tai įmonės darbuotojai. Ką jie dirbo nežino, ofise jų nebūdavo. Žinojo, kad jie užsiima automobilių perpardavimu. Kartą R. T. atvažiavo BMW markės automobiliu, bei atėjo į bendrovės ofisą. Kažką minėjo, kad atvežė kažkokius dokumentus. Vėliau jis K. P. apie tai paklausė, o jis jam atsakė, kad R. T., bei R. Ž. bendrovės vardu registruoja automobilius. Kokius nesigilino. Dirbdamas bendrovėje tokio darbuotojo, kaip R. P. nežinojo. Toksai asmuo bendrovės patalpose nedirbo (3 t., b. l. 4-6);

Liudytoja K. K. parodė, kad UAB „. (duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo skolų išieškojimas ir teisinė pagalba. Šioje įmonėje ji dirbo įsiskolinimų administratore. Dirbo su skolininkais fiziniais asmenimis, atlikdavo skolų išieškojimo procedūras. Kiek prisimena, darbo sutartyje buvo numatytas atlyginimas - 1000 Lt per mėnesį, kuris buvo išmokamas du kartus per mėnesį. Oficialiai jokių papildomų priedų negaudavo. Atlyginimas man buvo išmokamas pervedant į asmeninę sąskaitą banke. Kiek pamena, iš pradžių kai pradėjo dirbti, įmonės vadovas buvo K. P., o nuo 2011 metų kovo ar balandžio mėnesio įmonės vadove tapo J. S.. Kol vadovavo K. P., papildomai kaip atlyginimą gaudavo grynais, tačiau tai nereiškia, kad kiekvieną mėnesį gaudavo tokią pat pinigų sumą, nes kartais iš vis grynais nebuvo mokama. Už grynus pinigus jokiame žiniaraštyje nepasirašydavo, pinigus išmokėdavo K. P.. Nuo ko priklausydavo išmokamų grynais pinigų suma, paaiškinti negali, nes nelabai suprato. Kartais darbo rezultatai buvo neblogi, tačiau papildomai nieko negaudavo. Vieną epizodą tiksliai prisimena, kada jos pačios finansinė padėtis buvo labai prasta, nes reikėjo nuomotis butą, mokėti už komunalines paslaugas, o pinigų tam neužteko, tiesiog nuėjo pas direktorių K. P. ir pasakė, kad oficialus darbo užmokestis netenkina, tada direktorius jai davė 400 Lt. Kiek per tą laikotarpį iš viso gavau pinigų neoficialiai, šiuo metu neprisimena, bet nemažiau kaip 800 Lt. Kad tai yra neoficialus darbo užmokestis suprato, nes už šiuos pinigus niekur nereikėdavo pasirašyti (3 t., b. l. 60).

Liudytoja G. K. parodė, kad UAB „. (duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007 m. vasaros iki 2011 m. liepos mėn. datos tiksliai nepamena. Buvo pardavimų vadybininke, po to projektų vadove. Pagrindinės jos funkcijos buvo bendravimas su klientais, klientų paieška, sutarčių sudarymas, duomenų bazės administravimas. Bendrovės veikla - skolų išieškojimas. Darbo sutartį su ja pasirašė direktorius K. P.. Pirmus 3-6 mėnesius atlyginimas jai būdavo pervedamas į sąskaitą banke. Atlyginimas svyravo nuo 1000 Lt iki 1500 Lt, sumų tiksliai dabar nepamena. Praėjus 6 mėnesiams nuo darbo pradžios ji pasiekė gerų darbo rezultatų, todėl direktorius K. P. pasakė, kad jai mokės priedą. Priedas priklausė nuo išrašytų sąskaitų sumos procentine išraiška. Galėjo būti nuo 20 iki 30 procentų, tiksliai nepamena. Už gerus darbo rezultatus pinigus grynais jai išmokėjo K. P. savo kabinete pasikvietęs vieną, atskira. Už gautus pinigus pasirašyti niekur nereikėjo, todėl gavusi pirmą išmoką grynais suprato, kad ši dalis bus mokama neoficialiai, nes pasirašyti niekur nereikėjo. Nuo to momento kiekvieną mėnesį gaudavo neoficialų atlyginimo dalį. Oficialų pervesdavo į sąskaitą banke, o neoficialų atlyginimą išmokėdavo K. P. savo kabinete. Neoficiali atlyginimo suma kiekvieną mėnesį svyravo, priklausė nuo darbo rezultatų ir siekė nuo 600 litų iki 1500 Lt. Kiek kurį mėnesį gavo neoficialaus atlyginimo nepamena ir nurodyti negali. Apskaičiuoti mažiausią gautą neoficialią sumą negali. Kiekvieną mėnesį sudarydavo ataskaitą apie atliktus darbus, sudarytas sutartis bei jų suminę išraišką. Nuo sumos ir priklausydavo priedas. Ataskaitas elektroniniu paštu perduodavo K. P. el. paštu (duomenys neskelbtini), o J. S. tapus jo pavaduotojai, ataskaitas siųsdavo jai (duomenys neskelbtini). Ataskaitas siųsdavo visi vadybininkai ir projektų vadovai. Taip pat žino, kad ataskaitas teikdavo ir teisininkai, tačiau koks buvo jų teikiamų ataskaitų turinys ir nuo ko priklausė priedas nežino. Vadybininkai visi gaudavo neoficialų atlyginimą. Kaip jiems buvo mokamas neoficialus atlyginimas nematė, nes K. P. pasikviesdavo kiekvieną atskirai. Tačiau po to išėjus iš kabineto matydavo, kad jie turi grynųjų. Būdavo, kad neoficialaus priedo negaudavo, nes nepasiekdavo reikalingo rezultato. R. P. pažįsta iš matymo. Jis prieš jai išeinant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažnai lankydavosi pas K. P.. Ar jis buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino (3 t., b. l. 70-72).

Liudytoja S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2007-10-30 iki 2010-07-02 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktore. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas buvo R. P., kuris šios įmonės akcijas valdė nuo 2007-10-29 iki 2008-01-04. Nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdė nuo 60% iki 80 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų. Kadangi dirbo gen. direktore, todėl domėjosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi dirbo K. P.. K. P. asmeniškai pažįsta, kadangi tam tikra prasme jis buvo jos pavaldume. Todėl, visiškai natūralu, kad tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vyko susirašinėjimai tiek elektroniniu paštu, tiek įvairiausiais įmonės valdymo klausimais. Jai sunku pakomentuoti kiekvienam rašytą elektroninį laišką atskirai, kadangi iš parašyto teksto sunku prisiminti apie ką konkrečiai buvo kalbama, tačiau gali patvirtinti, kad 2009 m. - 2010 m. K. P. buvo prašoma pateikti įvairią finansinę informaciją apie įmonės veiklą, norint sužinoti apie įmonės tikrąją padėtį, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo neišmokėjusi privalomų išmokėti dividendų akcininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei turėjo kreditorinius įsipareigojimus šiai ir kitoms sistemos įmonėms. „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas Šveicarijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, todėl natūralu, kad ji, kaip direktorė buvo informuoja apie šį procesą, jame dalyvavo, kaip ir K. P.. Tarp jų šia tema vyko susirašinėjimas ir elektroniniu paštu ir susitikimai šiuo klausimu. 2009-06-17 iš Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)" UAB-vės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi dirbo L. G.. Ji tuo metu, kiek pamena, dar dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktore. Todėl susirašinėjimuose elektroniniu paštu tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. P. dalyvavo ir L. G.. Atsakant į klausimą, koks yra J. G. vaidmuo šioje istorijoje, gali pasakyti, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius ir 2009-2010 metais buvo kaip aukščiausia šios sistemos įmonių kontrolės grandis. Šios sistemos įmonės, tai įmonės, esančios bendrame pavaldume akcinio kapitalo valdymo pagrindais. 2010 metų apie birželio mėnesį ji susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais direktoriui K. P. sutikus ir pastebėjo dvi sudarytasis sutartis, kurios jos manymu, buvo prieštaraujančios įmonės veiklos interesams, todėl apie jas pranešė akcininkui R. P.. Gali atsakingai pareikšti, kad iki susipažinimo su bendrovės dokumentais ji nežinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorį su Estijos piliečiu M. U. dėl filialo steigimo bei 2006 metų sutartį dėl duomenų bazės įsigijimo nuomos pagrindais“ (2 tomas b. l. 115). Papildomai apklausta 2012-01-25 liudytoja S. R. parodė, kad paaiškinant trišalės sutarties Nr. CRD 09/12-K1, sudarytos 2009-12-23 aplinkybes parodo, kad ši sutartis buvo sudaryta nurodytomis sutartyje aplinkybėmis esant tarpusavio įsiskolinimams tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kam ir kas skolinga yra detaliai aprašyta šioje sutartyje. Todėl ir buvo sudaryta ši sutartis panaikinant dalį tarpusavio įsiskolinimų. 2008-05-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir 2009-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė akcijas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kas atstovavo šią bendrovę ji tikrai nežino, viskas buvo daroma per advokatų kontorą, kiek pamena tai advokatų kontora „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai tuo metu buvo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. 2009-06-17 iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie 2010 m. birželio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijungė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu ji yra šios bendrovės direktoriaus L. G. pavaduotoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, kiek ji žino, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra J. G. (2 t., b. l. 116-117);

Liudytojas L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2007 m. rugpjūčio iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Ši įmonė 2010 liepos mėnesį susijungė su UAB „(duomenys neskelbtini)" ir pakeitė pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2009 m. apie birželio mėnesį iš Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“" UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Pastarosios įmonės pagrindinė veikla buvo kontroliuoti ir prižiūrėti jų sistemos įmonių valdymą bei investicijų grąžą. Jam įsigijus įmonę jos gen. direktore dirbo S. R.. Jų sistemos įmonės, tai įmonės, kuriose UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo akcijų t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir keletas smulkių įmonių, kurių pavadinimų šiuo metu neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolinį akcijų paketą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš jam įsigyjant jau buvo pardavusi. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek prisimena, apie 300000 Lt. Skolą sudarė suteiktas kreditas ir neišmokėti dividendai. Dėl šių priežasčių tiek jis kaip akcininkas, tiek S. R., kaip įmonės direktorė, aktyviai domėjosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, finansiniais rodikliais bei galimybėmis atgauti savo pinigus. Su K. P. iš matymo pažįstamas nuo vidurinės mokyklos laikų. Su juo bendravo ir elektroniniais laiškais ir kviesdavosi į susitikimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą. Negali pakomentuoti jam pateikto kiekvieno elektroninio laiško atskirai, kadangi daugelio jų rašyto turinio konteksto neprisimena. Tačiau gali patvirtinti, kad šiuos laiškus rašė tik dėl to, kad rūpinosi dividendų ir kredito sugrąžinimu. R. P. pažįsta, su juo palaiko draugiškus santykius. 2010 metais ir toliau smunkant ekonomikai, jis R. P. žodžiu rekomendavo investuoti į skolų išieškojimo verslą bei kitas verslo sritis. Neprisimena, ar jam rekomendavo įsigyti būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, nors ši bendrovė jam tuo metu buvo žinoma dėl aukščiau minėtų aplinkybių, Kadangi jo įmonės pagrindinė veikla buvo investicijų paieška, tai natūralu, kad K. P. taip pat yra siuntęs pasiūlymų investuoti į vieną ar kitą sritį , o K. P. savo ruožtu teikė pasiūlymus jo įmonei. Kiek pamena, nei vienas jo pasiūlymas nebuvo priimtas. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandė investuoti kapitalą steigdama filialą Estijoje, jis sužinojo iš S. R., kuri susipažinusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais jam apie tai pasakė. Tačiau iš jos pasakojimo suprato, kad ta investicija daugiau panašėjo į pinigų pasisavinimą. R. P. veiksmų nei jis, nei kitos jų sistemos įmonės niekaip nekontroliavo jo sprendimai yra visiškai savarankiški. Atsakydamas į klausimą, koks yra J. G. vaidmuo aukščiau minėtų įmonių valdyme parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, o ši įmonė valdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolinį akcijų paketą ir yra aukščiausia kontrolės grandis (2 t., b. l. 118). Papildomai apklaustas 2011-05-24 liudytojas L. G. parodė, kad dalyje ankstesnių parodymų kur buvo kalbama apie jo adresu gautus elektroninius ir jo paties parašytus elektroninius laiškus nori patikslinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterinėje programoje įdiegta tokia sistema, kad visi jo, ar kiti sistemos įmonėse dirbančių vadovaujančių darbuotojų susirašinėjimai automatiškai perduodami kitų sistemos įmonių vadovaujantiems darbuotojams. Tokiu būdu jo rašyti el. laiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių vadovams, fiziniams asmenims bei iš jų gauti automatiškai būdavo ir yra persiunčiami vadovaujantiems darbuotojams, tame tarpe ir J. G. (2 t., b. l. 119).

Papildomai liudytojas L. G. parodė, kad Estijos piliečio pavarde M. U. nepažįsta. Jo paso kopijos K. P. nėra davęs, nes tokios kopijos niekada neturėjo. Apie paskolą M. U. girdi pirmą kartą. Kai kalbėjo su S. R., ji jam minėjo apie kažkokias UAB „(duomenys neskelbtini)“ investicijas Estijoje, tačiau iš pokalbio konteksto jis nesuprato kokia tai investicija. Tik apklausos metu suprato ir sužinojo, kad vadinama investicija, tai paskola Estijos piliečiui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini) g. yra lankęsis keletą kartų sutarčių pasirašymui dėl skolų išieškojimo. Kokius metodus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo savo veikloje, skolų išieškojimo srityje jis nežino. Ar jie turėjo duomenų bazę nežino, o jei ir turėjo, tai jos sukūrimo aplinkybių nežino. Kai S. R. susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, ji jam minėjo apie K. P. sudarytą kažkokią sutartį su pačiu savimi, tačiau sutarties turinys jam nežinomas. Aplinkybės nedomino. Kokį turtą turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nežino. Kokie automobiliai registruoti bendrovės vardu taip pat nežino. Žino tik, kad bendrovės ofisas yra įkeistas bankui. R. T. bei R. Ž. vardus ir pavardes girdi pirmą kartą. Tokių asmenų jis nepažįsta. Su K. P. jokių santykių nepalaiko ir yra įsitikinęs, kad jis apkalba visą jo giminę, skleidžia šmeižikišką informaciją (2 t., b. l. 122-123);

2010-12-08 pareiškimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas R. P. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. P. vienasmeniškai suteikė paskolą sumoje 170000 Eur M. U. nenaudingomis bendrovei sąlygomis, kurią nuslėpė nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų (1 t., b. l. 9-10).

Kaip matyti iš 2011-11-14 Specialisto išvados Nr. 5-2/178, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo objektyvi ir palyginama bei išsami. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574, toliau - Buhalterinės apskaitos įstatymas) 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 14 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“ reikalavimus, „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą. Tačiau bendrovė nuo 2007-11-11 iki 2009-08-14 nuolat pirko statybines medžiagas (cementą, sausą tinką, plokštes, profilius, glaistą, tinko mišinį, medieną, lauko dailylentes, tašus, kampinius gegnėms, izoliacines medžiagas, plyteles, plytelėms klijus, plokštes, elektros instaliacijai reikalingas medžiagas, dažus, santechnikos medžiagas), taip pat langus, duris, vonią, vonios sienelę, vonios spintelę, WC, praustuvus ir kt., tačiau medžiagų nurašymo aktai, kurie naudojami atliktiems remonto darbams panaudotų medžiagų kiekiui ir vertei pagrįsti bei išlaidoms detalizuoti, buvo nesurašomi arba surašomi neišsamiai ir neinformatyviai. 2007 metais bendrovė įsigijo statybinių medžiagų ir prekių už 38 818,93 Lt plius 6 987,46 Lt PVM, iš viso už 45 806,39 Lt, 2008 metais - už 42 453,17 Lt plius 7 641,62 Lt PVM, iš viso už 50 094,79 Lt ir 2009 metais - už 3 869,94 Lt plius 735,30 Lt, iš viso už 4 605,24 Lt, t. y. tiriamuoju laikotarpiu iš viso už 85 142,04 Lt plius 15 364,38 Lt PVM, iš viso už 100 506,42 Lt, kurias apskaitė sąnaudų klasėse (buhalterinėse sąskaitose Nr. 6110 „Nuomos sąnaudos“ ir Nr. 6118 „Kitos bendrosios sąnaudos“), tačiau jų panaudojimo neįformino dokumentais (atliktų darbų aktais, medžiagų perdavimo aktais ir pan.), todėl pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti ar šios medžiagos buvo panaudotos bendrovėje, nes pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus dokumentus, remonto darbai (kokie darbai, dokumentuose nenurodyta) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti 2009 m. rugsėjo-spalio mėn. Be to, vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-01-02 direktoriaus K. P. įsakymu dėl ilgalaikio turto Nr.CDĮ-01-02-1, bendrovėje ilgalaikiu turtu laikomi objektai, kurie naudojami veiklai vykdyti ilgiau nei vienerius metus ir kurių įsigijimo savikaina didesnė nei 500 Lt. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-10-31 į šildytuvas, kurio įsigijimo vertė 635,93 Lt, čiužinys, kurio įsigijimo vertė 1972,03 Lt, baldai, kurių įsigijimo vertė 4322,03 Lt, kopėtėlės, kurių įsigijimo vertė 848,52 Lt, siurblys KP 250 Al, kurio įsigijimo vertė 508,47 ir kt., jei kurių panaudojimas bendrovės veikloje taip pat nepagrįstas jokiais dokumentais. Taip pat bendrovė pagal 2009-01-23 PVM sąskaitą faktūrą GAA Nr.0413301 pirktą garų surinktuvą ir kaitlentę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1554,63 Lt plius 295,37 Lt PVM, iš viso 1850 Lt ir 2009-02-26 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0035 pirktą čiužinį ir užvalkalus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 6030,25 Lt plius 1145,75 Lt PVM, iš viso už 7176 Lt, iš viso 7584,88 Lt plius 1141,12 Lt, iš viso 9026 Lt, kurių panaudojimas bendrovės veikloje nepagrįstas jokiais dokumentais, apskaitė apskaitoje ir 9026 Lt suma sumažino atskaitingam asmeniui K. P. avansu išduotų piniginių lėšų likutį. Bendrovės apskaitoje garų surinktuvo ir kaitlentės įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei čiužinio ir užvalkalų įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė apskaitė sąskaitoje Nr. 61920 „Kiti neleidžiami atskaitymai“, t. y. sąnaudų dalyje, kurios nemažina apmokestinamojo pelno.

Taip pat nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punktu, „Ūkio subjektų vadovai, vyriausieji buhalteriai (buhalteriai) ir kasininkai atsako, kad jų ūkio subjektuose būtų laikomasi šių taisyklių“ (galiojo iki 2007-12-28) ir „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ (galioja nuo 2007-12-29). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Laikotarpiu nuo 2008-04-14 iki 2008-12-08 buhaltere dirbo G. J., laikotarpiu nuo 2008-12-08 iki 2011-03-15 vyr. buhaltere dirbo R. Ž.. Bendrovės vyr. buhalterė R. Ž. 2011-06-28 apklausos metu paaiškino, kad direktoriaus K. P. liepimu išrašė kasos dokumentus (tačiau juose nepasirašė) ir ūkines operacijas (dėl 586 976 Lt paskolos M. U.) užregistravo apskaitoje. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. 2010-03-26 kasos išlaidų orderyje Nr. 218 už vadovą ir kasininką pasirašė K. P.. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo K. P.. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu:

tiriamuoju laikotarpiu bendrovė įsigijo statybinių medžiagų ir prekių už 85 142,04 Lt plius 15 364,38 Lt PVM, iš viso už 100 506,42 Lt, kurias apskaitė sąnaudų klasėse (buhalterinėse sąskaitose Nr. 6110 „Nuomos sąnaudos“ ir Nr. 6118 „Kitos bendrosios sąnaudos“), tačiau jų panaudojimo neįformino dokumentais (atliktų darbų aktais, medžiagų perdavimo aktais ir pan.), todėl pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti ar šios medžiagos buvo panaudotos bendrovėje. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus dokumentus remonto darbai (kokie darbai, dokumentuose nenurodyta) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekami 2009 m. rugsėjo-spalio mėn.;pagal 2009-01-23 PVM sąskaitą faktūrą GAA Nr.0413301 pirktą garų surinktuvą ir kaitlentę iš UAB (duomenys neskelbtini) už 1 554,63 Lt plius 295 37 Lt PVM, iš viso 1 850 Lt ir 2009-02-26 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)Nr.0035 pirktą čiužinį ir užvalkalus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 5030,25 Lt plius 1 145,75 Lt PVM, iš viso už 7 176 Lt, iš viso 7 584,88 Lt plius 1 441,12 Lt, iš viso 9 026 Lt, kurių panaudojimas bendrovės veikloje nepagrįstas jokiais dokumentais, apskaitė apskaitoje ir 9 026 Lt suma sumažino atskaitingam asmeniui K. P. avansu išduotų piniginių lėšų likutį; Dėl aukščiau nurodytų priežasčių bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tapo neobjektyvi ir nepalyginama, todėl laikotarpiu nuo 2006-11-01 iki 2011-04-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo dokumentus, surašytus į atskaitingo asmens direktoriaus K. P. avanso apyskaitas, bendrovė nuo 2007-11-11 iki 2009-08-14 nuolat pirko statybines medžiagas (cementą, sausą tinką, plokštes, profilius, glaistą, tinko mišinį, medieną, lauko dailylentes, tašus, kampinius gegnėms, izoliacines medžiagas, plyteles, plytelėms klijus, plokštes, elektros instaliacijai reikalingas medžiagas, dažus, santechnikos medžiagas), taip pat langus, duris, vonią, vonios sienelę, vonios spintelę, WC, praustuvus ir kt. iš viso už 100 506,42 Lt (tame skaičiuje 15 364,38 Lt PVM), tačiau šių prekių panaudojimo bendrovės veikloje dokumentais nepagrindė. Medžiagų nurašymo aktai, kurie naudojami atliktų remonto darbams panaudotų medžiagų kiekiui ir vertei pagrįsti bei išlaidoms detalizuoti, buvo nesurašomi arba surašomi neišsamiai ir neinformatyviai, t. y.:2007-2008 metais įsigytas medžiagas ir prekes bendrovė apskaitė buhalterinėje sąskaitoje tSTr.2631 „Kitas trumpalaikis turtas“ ir kas mėnesį nurašydavo pagal įsigyto turto sąrašą įsigijimo savikaina (apskaitant sąnaudų klasėse, t. y. buhalterinėse sąskaitose Nr. 6110 „Nuomos sąnaudos“ ir Nr. 6118 „Kitos bendrosios sąnaudos“). Bendrovės vyr. buhalterio (buhalterio) parašu patvirtintuose nurašymo dokumentuose, kuriais bendrovė laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008- 10-31 nurašė trumpalaikį turtą, statybinių medžiagų ir prekių panaudojimas nenurodytas, taip pat nepateikta jokių perdavimo aktų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kam šios medžiagos ir prekės buvo atiduotos naudoti;

-2009 m. kovo mėn. įsigytai obliuotai medienai surašyti 2 (du) nurašymo aktai: 2009-03-05 Nurašymo aktu Nr. 2 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nurašė 0,829 kub. m obliuotos medienos, kurią įsigijo pagal 2009-03-05 PVM sąskaitą faktūrą NKA Nr. 1007669 iš viso už 1 828,67 Lt (tame skaičiuje 291,97 Lt PVM) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2009-03-23 Nurašymo aktu Nr.3 nurašė 0,235 kub. m obliuotos medienos, kurią įsigijo pagal 2009-03-23 PVM sąskaitą faktūrą NKA Nr. 1007746 iš viso už 518,38 Lt (tame skaičiuje 82,77 Lt PVM) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurašymo aktus patvirtino ir pasirašė už komisijos pirmininką direktorius K. P., kiti komisijos nariai (pavardės nenurodytos) aktuose nepasirašė. Iš pateiktų nurašymo aktų, pagal kuriuos bendrovė nurašė obliuotą medieną, negalima nustatyti, kam mediena buvo panaudota, nes jos panaudojimas nurašymo aktuose nenurodytas. Tuo tarpu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus 2 (du) Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus bei 2 (dvi) PVM sąskaitas faktūras, remonto darbai (kokie darbai, nenurodyta) iš viso už 22 566,28 Lt (tame skaičiuje 3 916,46 Lt PVM) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atliko 2009 m. rugsėjo-spalio mėn., o statybines medžiagas ir prekes bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pirko 2 (du) metus iki to, t. y. laikotarpiu nuo 2007-06-22 iki 2009-08-14. Iš tyrimui pateiktuose dokumentuose esančių duomenų ir pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti kada, kas, kokius remonto darbus ir kokiomis medžiagomis iš tikrųjų atliko bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu laikotarpiu nuo 2007-06-22 iki 2009-08-14 įsigytas statybines medžiagas, prekes ir paslaugas (nurodytas lentelėje) bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė nepagrįstai, tada būtų daroma išvada, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2007-2009 metais 85 142,04 Lt padidino sąnaudas ir dėl to 85 142,04 Lt sumažino apmokestinamąjį pelną, nuo kurio nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 12 771 Lt (85 142 x 0,15) pelno mokesčio, dėl to bendrovės finansinėje atskaitomybėje, pateiktoje Kauno apskrities VMI Kauno skyriui ir VĮ Registrų centrui už 2007, 2008 ir 2009 metus, buvo pateikti neteisingi duomenys apie bendrovės sąnaudas, apmokestinamąjį pelną ir pelno mokestį, t. y. įrašyti neteisingi duomenys apie bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimus.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2010-02-24 sudarė Tikslinės paskolos sutartį Nr. CRD 10/02/24-KP su M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiu (duomenys neskelbtini), pagal kurią bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 170 000 EUR (586 976 Lt) paskolą naujo bendro verslo, orientuoto į skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų teikimą Estijos Respublikoje kūrimui. V. S. 4 punktu, paskolos gavėjas M. U. per 1 (vienerius) metus nuo šios Sutarties sudarymo dienos įsipareigojo ištirti Estijos Respublikoje esančią skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų rinką; išsiaiškinti ir paruošti teisinę bazę naujo juridinio asmens steigimui (UAB), parengti verslo planą; sudaryti preliminarias verslo organizavimui būtinas sutartis; surinkti galimą būsimą darbuotojų kolektyvą; įsteigti naują juridinį asmenį iki 2011-05-31, o iki 2011-03-31 pateikti pilną naujo verslo organizavimo ataskaitą. 2010-02-24 Tikslinės paskolos sutartį Nr. CRD 10/02/24-KP pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujantis direktorius K. P. ir Estijos pilietis M. U. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. DC-1889 redakcija) 34 straipsnio“ 4 dalies ir 37 straipsnio 5 ir 8 dalies bei bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įstatais, bendrovės vadovas priima sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve, tačiau, prieš priimdamas sprendimą investuoti lėšas ar kitą turtą į kitą juridinį asmenį, turi apie tai pranešti kreditoriams, su kuriais bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, jeigu bendra įsiskolinimo suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Pradelstų įsiskolinimų registro bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė. Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso sudarė 356 127,57 Lt, iš jų skolos tiekėjams - 56 245,56 Lt, mokėtini dividendai - 250 000 Lt. Tyrimui nebuvo pateikti jokie dokumentai, kuriuose būtų analizuojama arba pagrindžiama tikslinės paskolos arba naujo juridinio asmens steigimo Estijoje nauda bendrovei. Taip pat nenustatyta duomenų, kad tokie dokumentai būtų pateikti akcininkams ir kreditoriams.

Be to dokumentinis kasos likutis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasoje 2010-03-26 dienos pradžioje sudarė 383 213,92 Lt. Pagal 2010-03-26 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini). 221 bendrovė „(duomenys neskelbtini)" įformino 205 000 Lt priėmimą iš direktoriaus K. P. pagal paskolos sutartį CRD10/02/23-KP(2010-02-23) ir taip dokumentinį kasos likutį padidino iki 588 213,92. Tada tą pačią dieną, t. y., pagal 2010-03-26 kasos išlaidų orderį Nr. 218 įformino 586 976 Lt išdavimą Estijos piliečiui U. M. Kasos išlaidų orderyje pasirašė direktorius ir kasininkas K. P. bei gavėjas. Vyr. buhalterė R. Ž. kasos išlaidų orderyje nepasirašė. Taip pat 2011-05-27 Pareiškime dėl Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymo tyrimo byloje Nr.20-I-00008-ll nurodyta, kad Estijos Respublikos Kriminalinio biuro Ekonominių nusikaltimų tarnybos tyrėjui patikrinus butą adresu (duomenys neskelbtini) ir pasikalbėjus su šiuo adresu gyvenančiu buto šeimininku, išaiškėjo, kad M. U. šiuo adresu niekada negyveno ir neturėjo turto ar buto, t. y. 2010-02-24 Tikslinės paskolos sutartyje Nr.CRD 10/02/24-KP paskolos gavėjo M. U. nurodyta gyvenamoji vieta neatitinka tikrovės. Nustatyta, kad M. U. prieš 4 (keturis) metus išvyko į Airiją ir Estijoje negyvena, todėl apklausti jį nebuvo galimybės.

Kaip matyti iš 2016-06-08 Specialisto išvados Nr.5-4/48, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. - 2010 m. išmokėjo 39400,00 Lt arba 11411,03 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, tai dėl papildomai išmokėto darbo užmokesčio neapskaitymo atlyginimų apskaičiavimo žiniaraščiuose ir atlyginimų išmokėjimo neįforminimo kasos išlaidų orderiais bei darbo užmokesčio apskaitymo ir išmokėjimo ūkinių operacijų neįrašymo į 2007 m. - 2010 m. buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 str. l d. ir 6 str. 2 d. nuostatų, tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)" turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei nuosavo kapitalo už 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. (9 t., b. l. 9-21).

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų bei patikrintų įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad kaltinamojo K. P. veikos yra kvalifikuotos teisingai ir atitinka nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje sudėtis.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiame straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-508-976/2015). Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Pagal šio įstatymo 10, 11, 21 straipsnius, apgaulingos apskaitos tvarkymo subjektas specialusis, tai asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistais), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176/2015, Nr. 2K-437-303/2015).