- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- eI-3782-142/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nsoft“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos finansų ministerija
- Advokatai
- Daiva Dumčiuvienė, Danguolė Bublienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja, pirmininkaujanti posėdžiui),
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nsoft“ direktoriui L. R. ir pareiškėjos atstovėms advokatėms Danguolei Bublienei ir Daivai Dumčiuvienei,
atsakovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovams – šios institucijos Teisės ir pirkimų departamento Teisės taikymo skyriaus vyriausiesiems specialistams G. M. (G. M.) ir D. N.,
atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros atstovei – šios institucijos Personalo ir teisės skyriaus teisininkei E. D.,
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nsoft“ skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovėms Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Nsoft“ (toliau – pareiškėja), atstovaujama advokatės Daivos Dumčiuvienės, 2015 m. liepos 24 d. pateikė skundą, kurį vėliau (2015 m. rugpjūčio 31 d.) patikslino, prašydama teismo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 4-416 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 4-714 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-01-064 vykdytojai UAB „Nsoft“, grąžinimo ir sumažinimo“ pakeitimo“ (toliau – Ministerijos įsakymas); 2) panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – Agentūra) 2015 m. birželio 2 d. sprendimu patvirtintą pažeidimo tyrimo išvadą (toliau – tyrimo išvada); 3) įpareigoti Agentūrą atlikti pažeidimo pervertinimą. Skundas priimtas teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi.
Pareiškėja skunde pažymi, kad tiriant pažeidimą ne tik negavo nė vieno Agentūros prašymo paaiškinti darbo dienų skaičių vykdant projekto veiklas, bet Agentūra net neatsakinėjo į jos išsiųstus raštus (pavyzdžiui, 2013 m. sausio 10 d. raštas ir 2013 m. kovo 8 d. raštas, kuriais ji prašė sudaryti galimybę susitikti su ekspertizę atliekančiais asmenimis). Agentūros nebendradarbiavimas ir lėmė tai, kad pažeidimas buvo ištirtas neišsamiai ir neobjektyviai. Be to, tyrimas vyko nepagrįstai ilgai, o ginčijama tyrimo išvada buvo priimta remiantis 3 lapų eksperto išvada. Pareiškėja mano, kad tyrimo išvada yra nepagrįsta įrodymais, visiškai nemotyvuota ir priimta taikant „ekspertų patirties“ metodą, joje nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) pastabą, kad išvadoje turi būti nurodyti metodai ir priemonės, kaip ekspertai apskaičiavo perteklinį darbo laiką. Pasak pareiškėjos, Agentūra nepagrįstai reikalavo tarpinių veiklos ataskaitų. Agentūros surinkti įrodymai negali būti laikomi aiškiai ir neprieštaringai įrodančiais jos padarytus pažeidimus, todėl turi būti atliktas projekto veiklos pervertinimas, nes nesant konkrečių motyvų ji negali pateikti savo paaiškinimų, t. y. neturi jokių galimybių apsiginti. Be to, Agentūra nesudarė galimybės jai ištaisyti pažeidimą, nesivadovavo proporcingumo principu, nes nepaprašė ištaisyti klaidos, kai pareiškėja mokėjimo prašymuose nurodė 640 darbo dienų, o ataskaitoje – 552 darbo dienas. Pareiškėja skunde nurodo nesuprantanti, kodėl Agentūra, nepaprašiusi jokio paaiškinimo, tinkamomis išlaidomis pasirinko būtent mažesnį nurodytą darbo dienų skaičių. Tam tikrais atvejais Agentūra net nenurodė, ar buvo pasiekti rodikliai ir veiklos tikslai. Agentūra nekreipė dėmesio į Finansų ministerijos nuomonę, kad svarbu nustatyti priežastis, kodėl ataskaitų ir mokėjimo prašymų duomenys neatitinka vieni kitų. Agentūra nustatytų neatitikimų pareiškėjos neprašė ištaisyti, o iš karto pripažino netinkamomis visas išlaidas, patirtas pasibaigus veiklos įgyvendinimo terminui. Be to, Agentūra, vykdydama Finansų ministerijos nurodymą atlikti pervertinimą, pavedė jį atlikti tiems patiems asmenims, todėl pažeidė reikalavimą įrodymus vertinti nešališkai. Pareiškėja skunde taip pat pažymi, kad nė vienas iš Agentūros ekspertų (R. K., J. A. ir L. T.) neturi patirties rengiant duomenų apsaugos ir teisinės dokumentacijos analizes, todėl jų išvados, paremtos asmenine patirtimi, nėra pagrįstos. Mano, kad Agentūros pritaikytos sankcijos yra neproporcingos padarytiems pažeidimams, nes nėra atsižvelgta į tai, kad daugeliu atvejų buvo pripažinta, kad veiklų tikslai buvo pasiekti. Pareiškėja paaiškina, kad šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kad pirminis Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas nebegalioja, nes buvo pakeistas ginčijamu Ministerijos įsakymu, tačiau pirminio įsakymo pagrindu iš pareiškėjos buvo išskaičiuota 55 061,18 Eur tariamai netinkamų kompensuoti išlaidų, t. y. į ginčijamą Ministro įsakymą ši suma neįeina, todėl net ir pripažinus Ministro įsakymą neteisėtu pareiškėjos pažeistos teisės vis tiek nebūtų tinkamai apgintos. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad, Finansų ministerijai priėmus sprendimą, įpareigojantį Agentūrą atlikti pervertinimą, pirminis įsakymo vykdymas nebuvo sustabdytas. Tai rodo, kad Finansų ministerijos vykdoma kontrolės funkcija neturi jokios reikšmės. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį į Ministerijos įsakyme esančias klaidas, t. y. minėto įsakymo 2.2 punktas pateikia nuorodą į neegzistuojantį 3.1 papunktį, todėl nėra aišku, nuo kokių sumų būtų skaičiuojamos mokėtinos palūkanos.
2016 m. vasario 10 d. (pirmojo posėdžio dieną) pareiškėja, atstovaujama advokatės Daivos Dumčiuvienės, pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame materialių reikalavimų nepakeitė, tačiau patikslino skundo argumentus. Posėdis buvo atidėtas, o 2016 m. vasario 11 d. teismo nutartimi šis skundas buvo priimtas. Kadangi pareiškėja reikalavimų nekeitė, laikytina, kad ji tik papildė 2015 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutartimi priimtą nagrinėti skundą naujais argumentais. 2016 m. vasario 10 d. skunde pareiškėja nurodo, kad reikalavimai ataskaitų turiniui jai nebuvo žinomi, todėl ataskaitose buvo pateiktas ne projekto veiklų rezultatas, kuriam taikomi naujumo reikalavimai, bet projekto veiklų aprašymas, t. y. ką darbuotojai veikė, sužinojo ar siekė sužinoti vykdydami atitinkamą veiklą, kokius dokumentus parengė. Pareiškėja pažymi, kad jokie teisės aktai vertinimo procese nenustato ataskaitų pirmumo prieš mokėjimo prašymų dokumentus. Pareiškėjos manymu, naujumo reikalavimas ataskaitoms apskritai negalėjo būti keliamas. Finansuojama veikla – moksliniais tyrimais – yra siekiama įgyti naujų žinių, todėl pareiškėja neturėjo įrodyti, kad naujos žinos buvo įgytos, o tik turėjo įrodyti, kad darbuotojai siekė įgyti naujų žinių. Pareiškėjos nuomone, Agentūra neturėjo teisės vertinti darbo užmokesčio sąnaudų efektyvumo (veiksmingumo), nes projekto rezultatai (stebėsenos rodikliai) buvo pasiekti, o skaidraus finansų valdymo ir sąnaudų efektyvumo pažeidimas gali būti nustatomas tik tais atvejais, kai išlaidos neatitinka suderinto projekto biudžeto (nėra į jį įtrauktos), nes šis vertinimas atliekamas dar paraiškos vertinimo metu. Pasak pareiškėjos, nė viename teisės akte nėra nustatyta, kad vertinant išlaidų tinkamumą turi būti atliekama sąnaudų ir naudos analizė. Be to, Agentūros ekspertai neturėjo reikiamos kompetencijos (nei ekonomistų, nei auditorių) tokiai analizei atlikti. Pareiškėja pažymi, kad inovacijų projektai dėl savo naujumo yra unikalūs, todėl jų sąnaudų efektyvumo vertinimo apskritai neįmanoma tiksliai atlikti. Jos teises pažeidžia taip pat ir tai, kad niekur nebuvo paskelbti sąnaudų efektyvumo kriterijai, o tai neatitinka skaidraus finansų valdymo principo. Pareiškėjos darbuotojai pagal jų kvalifikaciją ir asmeninę patirtį negali būti sulyginti su Agentūros ekspertais, nes jų profesinė patirtis skiriasi. Agentūra, nesiaiškindama, dėl kokių priežasčių buvo nepasiekti tam tikri numatyti rodikliai (1.1.4 ir 1.1.2 veiklose), iš karto sumažino biudžetą. Atkreipia dėmesį, kad jai nebuvo suteikta galimybė ištaisyti pažeidimą ar papildyti dokumentus, nebuvo leista susitikti su ekspertų grupe.
Šalies argumentai
2016 m. gegužės 11 d. (teismo posėdžio dieną) pareiškėja, atstovaujama advokatės Daivos Dumčiuvienės, dar kartą pateikė patikslintą skundą, be anksčiau keltų reikalavimų, papildomai prašydama teismo įpareigoti Ūkio ministeriją grąžinti 78 945,36 Eur, išskaičiuotus kaip netinkamas finansuoti išlaidas (2015 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. vasario 10 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. pareiškėjos pateikti skundai visi kartu toliau vadinami skundu).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžiuose pareiškėja ir jos atstovai palaikė skundą ir prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) atsiliepimuose nurodo, kad su pareiškėjos keliamais reikalavimais nesutinka, ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose paaiškina, kad ginčijamu Ministerijos įsakymu pirminis įsakymas buvo išdėstytas nauja redakcija. Nurodo, kad pirminio įsakymo galiojimas nebuvo sustabdytas, nes tokių sprendimų galiojimo sustabdymas (iki pateikto skundo išnagrinėjimo) yra Ūkio ministerijos teisė, bet ne pareiga. Ūkio ministerija atsiliepime taip pat paaiškina, kad jai yra privaloma Agentūros sprendimo dalis dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamų finansuoti išlaidų sumų, nebent nagrinėjant Agentūros sprendimą būtų paaiškėję naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą inicijuoti Agentūros sprendimo peržiūrėjimą. Pasak Ūkio ministerijos, tokių aplinkybių nepaaiškėjo. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ginčijamo Ministerijos įsakymo 2.2 punkte yra techninė klaida, t. y. vietoje nurodyto 3.1 punkto turėtų būti nurodytas 4.1 punktas. Ūkio ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neskundė 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 4-715 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 4-322 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“, kuriuo netinkamų finansuoti išlaidų dalimi buvo sumažinta jos projektui finansuoti skirta suma, todėl net ir panaikinus skundžiamą Ministerijos įsakymą, jos atžvilgiu liks galioti minėtas įsakymas, kuris nebuvo apskųstas teismui. Ūkio ministerija nurodo, kad iš viso yra išskaičiavusi ne visą skundžiamame Ministerijos įsakyme nurodytą sumą, o tik 71 879,63 Eur. Likusią sumą (7 065,73 Eur) grąžinti privalo pareiškėja.
Ūkio ministerijos atstovai teismo posėdžiuose palaikė atsiliepimų argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Atsakovė Agentūra atsiliepimuose nurodo, kad su pareiškėjos reikalavimais nesutinka, ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Agentūra paaiškina, kad dar per 2011 m. lapkričio 5 d. įvykusį susitikimą pareiškėja buvo paprašyta iki 2011 m. lapkričio 14 d. pateikti išsamesnes įgyvendintų veiklų ataskaitas, papildomų paaiškinimų ir dokumentų taip pat buvo paprašyta pateikti ir 2012 m. vasario 17 d. Be to, 2012 m. gegužės 11 d. pareiškėja buvo pakviesta į susitikimą, per kurį (2012 m. gegužės 18 d.) buvo paprašyta iki 2012 m. gegužės 24 d. pateikti tam tikrą informaciją. Papildomų dokumentų jos taip pat paprašyta buvo ir 2013 m. vasario 6 d. bei 2013 m. balandžio 30 d. raštuose. Pasak Agentūros, su pareiškėja buvo nuolat komunikuojama taip pat ir žodžiu (telefonu). Taigi, Agentūra mano, kad pareiškėja turėjo teisę patikslinti pateiktus dokumentus ir šia teise pasinaudojo, o Agentūra vertino visus pareiškėjos pateiktus dokumentus. Pareiškėjos vykdyto projekto veiklos buvo vertinamos net penkių kvalifikuotų ekspertų, o 2013 m. liepos 22 d. jai pateikta galutinė ekspertų išvada ir jos priedai. Nurodo, kad pareiškėja apie Ūkio ministerijos priimtus įsakymus buvo informuota Ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 8 d. raštu. Paaiškina, kad, Finansų ministerijai paprašius atlikti pakartotinį įtariamo pažeidimo tyrimą, Agentūra atnaujino tyrimą ir 2015 m. gegužės 26 d. surašė ginčijamą tyrimo išvadą, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas Ministerijos įsakymas. Agentūra atsiliepime nurodo, kad pareiškėja 2011 m. gruodžio 12 d. pateikė projekto veiklos 1.1.1 patikslintą ataskaitą, kurioje nurodė, kad teikia atlikto tyrimo ataskaitas, tačiau pridėjo tik Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos inspekcijos interneto puslapyje pateikto dokumento bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo santrauką, todėl ekspertai konstatavo, kad šiam darbui atlikti deklaruotas laikas yra perteklinis. Minėtoje ataskaitoje nebuvo nurodyta, kokie konkretūs darbai buvo atlikti, kokie rezultatai buvo pasiekti, todėl ekspertų kolegialiu sutarimu buvo priimta išvada, kad veikla yra perteklinė. Be to, pareiškėja taip pat nepateikė ir kitų veiklos ataskaitų, įrodančių, kad buvo atliktos deklaruotos veiklos. Dėl veiklos 1.1.3 Agentūra atsiliepime nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad pati pareiškėja ataskaitose nurodė, kad buvo dirbta 552 darbo dienos, tai apmokėti už didesnį dienų skaičių nebuvo pagrindo. Dėl veiklos 1.1.2 Agentūra paaiškina, kad ataskaitų neatitikimai negalėjo būti ištaisyti, nes pareiškėja jau buvo atsiskaičiusi su tiekėju. Vėliau atliktas ekspertinis vertinimas teko pareiškėjos atsakomybei. Dėl veiklos 1.1.4 Agentūra nurodo, kad pagal pareiškėjos pateiktą ataskaitą buvo nustatyta, jog nebuvo pasiektas vienas iš 3 veiklos uždavinių, t. y. nebuvo atlikta vienos pasirinktos NVS šalies teisės aktų, kurie reglamentuoja biometrinių duomenų naudojimą, analizė, todėl, vadovaujantis proporcingumo principu, buvo rekomenduota finansuoti 2/3 paslaugų pirkimo išlaidų. Agentūra nurodo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ekspertinio vertinimo išvadas. Pasak Agentūros, ji turi ne tik teisę, bet ir pareigą įsitikinti, kad prašomos kompensuoti išlaidos buvo patirtos vykdant projektą, o ne kitas įmonės veiklas, taip pat kad išlaidos yra adekvačios atliktiems darbams, sukurtai vertei. Po paraiškos vertinimo sutartimi apibrėžiama maksimali galima finansuoti išlaidų suma pagal pateiktus preliminarius skaičiavimus, tačiau tai nereiškia, kad Agentūra vėliau nebeturi teisės vertinti, ar patirtos išlaidos buvo būtinos, nebuvo neproporcingai didelės, atitiko rinkos vertę ir buvo adekvačios sukurtai vertei. Agentūra pažymi, kad ekspertų grupė, vertindama darbo laiką konkrečioms veikloms atlikti, įvertino ir galimą žemesnę tyrėjų kvalifikaciją bei patirtį. Agentūra nurodo, kad turėtų būti įvertintas pareiškėjos pasitelkto eksperto A. P. šališkumas, nes jis yra vienas iš asociacijos „Infobalt“ vadovų, o pareiškėja yra šios asociacijos narė. Vienas iš asociacijos tikslų yra ginti asociacijos narių interesus, todėl minėto asmens išvadoms galėjo daryti įtaką šios aplinkybės. Pažymi, kad kito pareiškėjo eksperto Š. G. skaičiavimai remiasi prielaida, kad „praktikoje tokios veiklos sąnaudos gali vidutiniškai vienas žmogus (kai žmonių grupė ne mažesnė nei 10 žm.) užtrukti 10 darbo dienų vienai veiklai“. Agentūra nurodo, kad ši prielaida niekuo neparemta, taikoma visoms veikloms vienodai, nepaisant jų apimties ir tipo.
Agentūros atstovė teismo posėdžiuose palaikė atsiliepimų argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Finansų ministerija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie posėdžius pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, Agentūra ir Ūkio ministerija 2009 m. rugpjūčio 27 d. pasirašė Projekto „Biometrinių metodų ir technologijų tinkamumo ir pritaikomumo sporto klubų veiklai nustatymas“ (toliau – projektas), projekto kodas Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-01-064, finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – finansavimo sutartis), kurios specialiųjų sąlygų 2.2 punkte nustatyta, kad pareiškėjai skiriama iki 1 164 988,00 Lt (be PVM) projekto išlaidoms finansuoti. Paraiškoje dėl projekto finansavimo nurodytas projekto tikslas – didinti įmonės konkurencingumą Lietuvos ir užsienio rinkose, investuojant į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Šiam tikslui pasiekti paraiškoje numatyti du projekto uždaviniai: 1) vykdant mokslines tiriamąsias veiklas pasirengti biometrinės sistemos prototipo kūrimui; 2) vykdant techninės plėtros veiklas sukurti veikiantį biometrinės sistemos prototipą. Šiems uždaviniams įgyvendinti buvo numatytos atskiros projekto veiklos (paraiška (projekto uždaviniai); 2009 m. balandžio 1 d. paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaita Nr. 064; 2009 m. gegužės 14 d. paraiškos naudos ir kokybės vertinimo ataskaita Nr. 064-2; 2009 m. birželio 8 d. paraiškos vertinimo rezultatų ataskaita Nr. 606). Galutinis projekto įgyvendinimo terminas – 2011 m. lapkričio 29 d. (finansavimo sutarties 2011 m. rugpjūčio 22 d. pakeitimo susitarimas Nr. 1). Paraiškoje dėl projekto finansavimo prie kiekvienos projekto veiklos buvo nurodyta, kad fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai yra tam tikros ataskaitos.
Nustatyta, kad Ūkio ministerija 2013 m. rugpjūčio 6 d. priėmė įsakymą Nr. 4-714 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-01-064 vykdytojai UAB „Nsoft“, grąžinimo ir sumažinimo“ (toliau – pirminė įsakymo redakcija), kuriuo, be kita ko, pripažino 272 582,53 Lt (78 945,36 Eur) Europos Sąjungos fondo lėšų netinkamomis finansuoti projektą išlaidomis (1 punktas). Taigi, šia suma buvo sumažinta projektui skirtina maksimali finansavimo suma (Ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. 4-715). Pirminėje įsakymo redakcijoje taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėja privalo į Ūkio ministerijos sąskaitą grąžinti 31 995,00 Lt (9 266,39 Eur), ir pavesta Agentūrai likusias netinkamomis finansuoti pripažintas Europos Sąjungos fondo lėšas, t. y. 240 587,53 Lt (69 678,96 Eur), išskaičiuoti iš pareiškėjos pateiktų mokėjimo prašymų (pirminės įsakymo redakcijos 3.2, 4.1 ir 4.2 punktai). Tiek šis įsakymas, tiek ir įsakymas Nr. 4-715 buvo išsiųsti pareiškėjai kartu su 2013 m. rugpjūčio 8 d. lydraščiu Nr. (19.2-52)-3-4428. Įsakymuose (atitinkamai 3.5 ir 2 punktuose) buvo nurodyta, kad jie gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėja minėtų įsakymų juose nurodyta ABTĮ nustatyta tvarka neskundė.
2013 m. rugpjūčio 21 d. iš pareiškėjos pateiktų mokėjimo prašymų buvo išskaičiuota 55 061,19 Eur.
Nustatyta, kad pirminė įsakymo redakcija pareiškėjos ginčijamu Ministerijos įsakymu buvo pakeista ir išdėstyta nauja redakcija, tačiau šiuo įsakymu Ūkio ministerija nepakeitė netinkamomis pripažintos išlaidų sumos, t. y. ši suma išliko 78 945,36 Eur Europos Sąjungos fondo lėšų. Naujoje įsakymo redakcijoje pasikeitė tik grąžintinos ir išskaičiuotinų sumų dydžiai, atsižvelgiant į jau įvykdytą išskaičiavimą.
2015 m. lapkričio 24 d. iš pareiškėjos pateiktų mokėjimo prašymų buvo išskaičiuota 14 349,09 Eur, o 2015 m. gruodžio 2 d. išskaičiuota dar 2 469,35 Eur. Taigi, ginčijamu Ministerijos įsakymu (2.1 punktas) nustatyta Ūkio ministerijai grąžinta suma (7 065,73 Eur) pareiškėjos nebuvo grąžinta, o visa likusi Ministerijos įsakymu (taip pat ir pirmine jo redakcija) pripažinta netinkama finansuoti išlaidų suma (71 879,63 Eur) buvo Agentūros išskaičiuota.
Kaip minėta, pareiškėja mano, kad įtariamo pažeidimo tyrimas, kuriam pasibaigus buvo priimta ginčijama tyrimo išvada (o vėliau jos pagrindu ir Ministerijos įsakymas), buvo atliktas šališkai ir neišsamiai, o tyrimo išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta neabejotinais įrodymais. Be to, tyrimas truko pernelyg ilgai.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Agentūra pareiškėjos atžvilgiu pažeidimo tyrimą pradėjo 2012 m. kovo 15 d. ir baigė 2013 m. liepos 1 d., 2013 m. liepos 16 d. priimdama sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, susijusio su netinkamomis finansuoti išlaidomis. Pareiškėja, nesutikdama su tyrimo išvadomis, neprivaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka su skundais kreipėsi į Finansų ministeriją. Teisės akto apskundimas tiek teismine, tiek ir kita tvarka savaime jo galiojimo nesustabdo. Priešingai, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Administravimo taisyklės), 198 punkte nustatyta, kad Ūkio ministerija, gavusi Agentūros sprendimą dėl pažeidimo, turi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje redakcijose – 15 darbo dienų) nuo jo gavimo, jį išnagrinėti ir nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos priimti vieną iš minėtame punkte nustatytų sprendimų rūšių. Taigi, Ūkio ministerija, vadovaudamasi Administravimo taisyklėmis ir remdamasi Agentūros sprendimu, ir priėmė pirminę įsakymo redakciją, kuri, kaip minėta, jame nurodyta tvarka ir terminais apskųsta nebuvo. Pirmasis išskaičiavimas (55 061,19 Eur) buvo atliktas jau praėjus minėto įsakymo apskundimo terminui.
Finansų ministerija neprivaloma tvarka pareiškėjos skundus nagrinėjo beveik metus ir 2014 m. liepos 18 d. raštu paprašė Agentūros atlikti pakartotinį įtariamo pažeidimo tyrimą. Atsižvelgdama į minėtą Finansų ministerijos raštą, Agentūra 2014 m. rugpjūčio 22 d. pradėjo pažeidimo tyrimą (jį atnaujino), o 2015 m. gegužės 25 d. pažeidimo tyrimą baigė, 2015 m. birželio 2 d. priimdama sprendimą dėl ginčijama tyrimo išvada nustatyto pažeidimo, susijusio su netinkamomis finansuoti išlaidomis. Šios tyrimo išvados pagrindu, kaip minėta, priimtas ginčijamas Ministerijos įsakymas. Nesutikdama su tyrimo išvada ir Ministerijos įsakymu, pareiškėja kreipėsi į teismą.
Pareiškėja mano, kad Agentūra apskritai neturėjo teisės pradėti įtariamo pažeidimo tyrimo.
Pagrindinės pažeidimų tyrimą reglamentuojančios nuostatos yra įtvirtintos Administravimo taisyklių 193–199¹ punktuose. Administravimo taisyklių 196 punktas nustato, kad, neatliekant pažeidimo tyrimo, gali būti ištaisomi tik tokie Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos teisės aktų ir (ar) projekto finansavimo sutarties sąlygų pažeidimai, kurie neturi finansinių pasekmių, t. y. dėl jų neatsiranda Europos Sąjungos biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas.
Kaip minėta, tiriamas ir nustatytas pažeidimas buvo susijęs su pareiškėjos deklaruotomis galimai netinkamomis finansuoti išlaidomis, todėl dėl tokio pažeidimo (finansuotų nepagrįstų išlaidų) galėjo atsirasti nuostolių Europos Sąjungos biudžetui, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai, įtarusi pažeidimą, pradėjo tyrimą.
Agentūra, tirdama pažeidimus, privalo vadovautis Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – Rekomendacijos) (Administravimo taisyklių 196 punktas, Rekomendacijų 1 punktas).
Rekomendacijų 4 punktas nustato, kad pažeidimų tyrimo tikslas yra laiku nustatyti ir ištaisyti pažeidimą, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos biudžeto finansinius interesus. Pažeidimo tyrimo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, kurie vertinami išsamiai ir nešališkai, išnagrinėjus visas su pažeidimu susijusias aplinkybes (Rekomendacijų 12 punktas). Įrodymai atliekant pažeidimo tyrimą yra teisės aktuose nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriais patvirtinamos arba paneigiamos aplinkybės, turinčios reikšmės tinkamai nustatyti pažeidimą arba pripažinti, kad pažeidimo nėra. Įsitikinus, kad tiriant pažeidimą surinkta pakankamai duomenų, kuriais pagrindžiamas pažeidimas, surašoma pažeidimo tyrimo išvada, kurioje remiantis konkrečiais faktais nurodyta, kad buvo padarytas pažeidimas, neatmetant galimybės šią išvadą vėliau patikslinti ar panaikinti administracinio ar teisminio proceso metu (Rekomendacijų 15 punktas).
Taigi, teismas turi įvertinti, ar Agentūra, priimdama ginčijamą tyrimo išvadą, turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių konstatuotus pažeidimus.
Agentūros konstatuoti pažeidimai įvardyti tyrimo išvados 7.1 punkte, kuriame nustatyta, kad pareiškėja pažeidė VP2-1.3-ŪM-02-K priemonės „Intelektas LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 29 įsakymu Nr. 4-438 (toliau – Aprašas), 26 punktą, Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (toliau – Taisyklės), 8.5.1 ir 19.8.1 punktus bei Finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3, 3.1 ir 4.6.1 punktus. Tiek Aprašo, tiek ir Taisyklių reikalavimai pareiškėjai turėjo būti žinomi, nes, pagal finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.2 punktą, ji įsipareigojo šiais teisės aktais vadovautis įgyvendindama projektą, rengdama ir teikdama mokėjimo prašymus, projekto įgyvendinimo ataskaitas ir kitus su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus. Be to, finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 10.18 punkte taip pat nustatyta, kad, pasikeitus Apraše nurodytiems teisės aktams, tiesiogiai taikomos naujos teisės aktų nuostatos.
Aprašo 26 punktas nustato, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, atitinkančios Taisyklių, Administravimo taisyklių ir Aprašo reikalavimus, patirtos ir apmokėtos nuo paraiškos registravimo dienos iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos.
Taisyklių 8.5.1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad visos projekto vykdytojų patirtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidų pagrindimo įrodymo ar lygiaverčiais įrodomaisiais dokumentais ir turi būti užtikrinamas visų šių dokumentų atsekamumas. Taisyklių 19.8.1 punkte nustatyta, kad netinkamomis finansuoti išlaidomis visais atvejais laikomos patirtos išlaidos, kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nepadidindamos jo vertės.
Finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 punkte nustatyta, kad pareiškėja įsipareigoja skirtas lėšas naudoti tik tinkamoms išlaidoms apmokėti bei už jas atsiskaityti, o 3.1 punkte yra nurodytos išlaidos, kurios gali būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti. Finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėja turi patikrinti kiekvieną paslaugų teikėjo pateiktą sąskaitą, jos atitiktį paslaugų teikimo sutarties sąlygoms, patikrinti suteiktas paslaugas.
Tyrimo išvadoje nurodyta, kad visos projekto veiklų įgyvendinimo ataskaitos pagal finansavimo sutartį turėjo būti pateiktos vėliausiai iki 2011 m. gruodžio 28 d. Vis dėlto pareiškėja 2012 m. balandžio 5 d. raštu pateikė patikslintą veiklos 1.1.5 ataskaitą. Vėliau dar ne kartą teikė paaiškinimus, patikslinimus, o 2013 m. gegužės 13 d. raštu pateikė 257 puslapius iki tol dar neteiktos projekto įgyvendinimo dokumentacijos. Šią dokumentaciją vertinę Agentūros ekspertai 2013 m. birželio 5 d. pateikė bendrą išvadą dėl projekto įgyvendinimo, be kita ko, nurodydami, kad veiklos 1.1.1 vykdymo metu numatytos atlikti analizės didžiąją dalį atliko išorės bendrovė UAB „Alisa Management Laboratory“, o projekto darbuotojai galutinėje veiklos ataskaitoje tik atkartojo šios analizės rezultatus, todėl šiam rezultatui darbuotojams turėjo prireikti ne daugiau kaip 137 darbo dienų (vietoje nurodytų 913,5 darbo dienos). Dėl veiklos 1.1.2 ekspertai konstatavo, kad dalis veiklų buvo perteklinės, pavyzdžiui, buvo nagrinėjami pirštų antspaudai, rankos geometrija, o gauti duomenys toliau nenaudojami projekto veiklose, buvo analizuojami praktiniai pavyzdžiai, nesusiję su analizuojama sritimi, t. y. sporto klubais, buvo naudojami jau egzistuojantys informacijos šaltiniai, nenurodant tikrųjų autorių, nebuvo sukurta naujų žinių, todėl 1.1.2 veiklos nurodytiems rezultatams pasiekti turėjo pakakti 48,5 darbo dienos (vietoje nurodytų 485 darbo dienų). Be to, vykdant šią veiklą buvo užsakytas autorinis darbas, kurio autorius neįvykdė techninėje specifikacijoje nustatytų užduočių „nustatyti biometrinių metodų ir technologijų poveikį kartu naudojamai įrangai“ ir „nustatyti biometrinių metodų ir technologijų naudojimą didelės drėgmės patalpose“. Dėl 1.1.4 veiklos ekspertai konstatavo, kad ataskaitoje atspindėtiems rezultatams turėjo pakakti 5 darbo dienų (vietoje nurodytų 204 darbo dienų), nes buvo remiamasi kitų asmenų parengta informacija, nenurodant šaltinio, o išorės bendrovės UAB „Divine Training“ atlikta analizė nevisiškai atitiko sutartinius įsipareigojimus, t. y. joje nebuvo pateikta informacijos apie vienos iš NVS šalių teisės aktus, reglamentuojančius biometrinių duomenų naudojimą. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad su mokėjimo prašymais pateiktuose dokumentuose nurodyta daugiau darbo valandų nei veiklos 1.1.2 ir veiklos 1.1.3 ataskaitose, o dalis nurodytų išlaidų buvo patirtos pasibaigus veiklos 1.1.1 ir veiklos 1.1.2 įgyvendinimo terminams, daliai išlaidų (pavyzdžiui, dėl L. R. 2009 m. gegužės mėnesio komandiruotės) nebuvo pateikti pagrindžiantys dokumentai. Tyrimo išvadoje nurodyta, kad ekspertas 2014 m. gruodžio 15 d. išvadoje paaiškino, kad „nurodytas 552 darbo dienų skaičius turėtų būti laikytinas maksimaliu galimu darbo dienų skaičiumi, reikalingu pasiekti veiklos 1.1.3 ataskaitoje nurodytiems rezultatams“. Tyrimo išvadoje buvo konstatuota, kad visos projektui skirtos ir neracionaliai naudotos išlaidos laikytinos perteklinėmis. Be to, tyrimo išvadoje nurodyta, kad jau pasibaigus projekto įgyvendinimo terminui pareiškėjos kreipimasis su 2011 m. gruodžio 5 d. prašymu dar kartą nukelti projekto įgyvendinimo pabaigą, kad būtų tinkamai užbaigtas projektas bei tam, kad tinkamai funkcionuotų sukurtas prototipas, reikalingi papildomi darbai, patvirtina išvadą, kad tam tikra dalis projekto veiklų vykdymo, kuri bandoma atspindėti ataskaitose, nebuvo arba iš dalies nebuvo faktiškai atlikta.
Pareiškėja nurodė, kad Agentūra, esant pasiektiems projekto rezultatams, apskritai neturėjo vertinti išlaidų efektyvumo, sąnaudų ir naudos prasme.
Pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, 10.2.7 punktą, Agentūra prižiūri projektų finansavimo sutarčių nuostatų laikymąsi, o pagal minėtų taisyklių 10.3 punktą, Agentūra turi įsitikinti ir patvirtinti, kad deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos nepažeidžia Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų. Finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.3 punktas nustato, kad tinkamomis išlaidomis gali būti pripažintos tik tokios išlaidos, kurios yra būtinos projektui įgyvendinti, kurios atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo, išlaidų ir naudos principus ir yra numatytos projekto biudžete. Taigi, pareiškėja įsipareigojo, kad projektui skirtomis lėšomis apmokės tik tas biudžete nustatytas išlaidas, kurios bus būtinos projektui įgyvendinti ir atitiks minėtus principus. Pagal finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą, tinkamas finansuoti išlaidas nustato Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklėmis. Pagal finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punktą, pareiškėjai nesilaikius finansavimo sutarties sąlygų ir (arba) pažeidus Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktus, Agentūra turi teisę inicijuoti, o Ūkio ministerija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą (sutarties pažeidimai tiriami ir sprendimai dėl nustatytų pažeidimų priimami Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūra turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti pareiškėjos patirtų išlaidų tinkamumą finansuoti, inter alia, tai, ar pareiškėjos patirtos išlaidos buvo būtinos projekto tikslams pasiekti, ar jos atitiko sąnaudų efektyvumo principą bei išlaidų ir naudos (proporcingumo) principą. Išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimas nepriklauso nuo aplinkybės, ar buvo pasiektas projekto tikslas ir uždaviniai, nes pareiškėja finansavimo sutartimi įsipareigojo skirtas lėšas naudoti tik tinkamoms išlaidoms apmokėti. Kilus įtarimų, kad šis įsipareigojimas buvo pažeistas, Agentūra turi ne tik teisę, bet ir pareigą pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą, siekdama apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus. Šios Agentūros pareigos nepaneigia ir tai, kad Agentūros Projektų vertinimo skyrius pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 patvirtintus metodinius nurodymus vertindamas projekto atitiktį bendriesiems atrankos kriterijams teigiamai įvertino pareiškėjos projekto atitiktį kriterijui „projekto teikiama nauda atitinka planuojamiems rezultatams pasiekti reikalingas sąnaudas“ (2009 m. vasario 24 d.–2009 m. balandžio 22 d. paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaita Nr. 064). Taigi A. P. teismo posėdyje (2016 m. rugsėjo 28 d.) nepagrįstai teigė, kad Agentūra, įvertinusi paraišką ir pasirašiusi finansavimo sutartį, prisiima riziką dėl to, kokia vertė bus sukurta už sutartyje nurodytą paramos sumą ir, pareiškėjai įgyvendinus projektą, nebegali vertinti sąnaudų ir naudos proporcijos. Pareiškėjos atstovės teismo posėdyje (2016 m. rugsėjo 28 d.) šiame kontekste nurodytas Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas Nr. T-67/2011 yra priimtas ne 2013 m. balandžio 10 d. (kaip nurodė atstovė), o 2015 m. gruodžio 16 d. Be to, šis sprendimas nėra susijęs su nagrinėjamais teisiniais santykiais.
Pareiškėjos argumentai, susiję su pasiektu projekto tikslu, šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi, nes įtariamo pažeidimo tyrimo dalykas buvo netinkamų finansuoti išlaidų deklaravimas, o ne projekto rezultato rodiklių nepasiekimas, todėl finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 10.13 punktas, nustatantis, kad Ūkio ministerija turi teisę pareikalauti iš pareiškėjos grąžinti suteikto finansavimo dalį, proporcingą dėl pareiškėjos kaltės nepasiektiems paraiškoje įsipareigoto produkto ir rezultato rodikliams, šiuo atveju pagrįstai nebuvo taikytas. Taigi, ginčo teisiniams santykiams netaikytinos Rekomendacijų nuostatos, susijusios su finansinėmis korekcijomis, ne didesnėmis nei 20 proc. nuo visos projektui finansuoti skirtos sumos, nes, pagal Rekomendacijų 26³ punktą, finansinės korekcijos yra taikomos nustačius pažeidimą, susijusį su projekto finansavimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių nepasiekimu. Paraiškoje dėl projekto finansavimo nurodyti keturi rezultatų rodikliai, t. y. pritraukti privačių investicijų (0,78 mln. Lt), sukurti prototipą (1 vnt.), per 3 m. po projekto įgyvendinimo sukurti ilgalaikes tyrėjo ir pagalbinio personalo 6 darbo vietas ir per 3 m. po projekto įgyvendinimo į rinką pateikti 3 naujus gaminius, paslaugas ar procesus. Vis dėlto projekto rezultatų rodiklių pasiekimas ar nepasiekimas, kaip teisingai nurodė Agentūra, šiuo atveju (sprendžiant dėl pareiškėjos deklaruotų išlaidų tinkamumo finansuoti) neturi teisinės reikšmės.
Pareiškėja, kaip minėta, tvirtino, kad jai nebuvo žinomi ataskaitoms kelti reikalavimai, o Agentūra nesudarė galimybių ištaisyti pažeidimus.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Agentūros Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų valdymo skyriaus projektų vadovas 2012 m. vasario 17 d. pažeidimų kontrolieriui pateikė pranešimą apie įtariamą pažeidimą, kuriame nurodė, kad, įvertinęs pareiškėjo pateiktas tam tikrų projekto veiklų ataskaitas, įtaria, kad pareiškėjas kartu su mokėjimo prašymais deklaruodamas išlaidas pažeidė Aprašo ir finansavimo sutarties nuostatas, susijusias su išlaidų tinkamumu finansuoti. Prie pranešimo buvo pridėta Agentūros Projektų ekspertų skyriaus eksperto R. J. 2012 m. sausio 24 d. išvada dėl pareiškėjo projekto, kurioje buvo pateiktas veiklų 1.1.2, 1.1.3 ir 1.1.5 ataskaitų kritinis vertinimas.
Agentūros pažeidimų kontrolierius 2012 m. kovo 15 d. pranešimu informavo Agentūros direktorių apie įtariamo pažeidimo tyrimą ir pareiškėjos pateiktų mokėjimo prašymų nagrinėjimo sustabdymą. 2012 m. balandžio 13 d. Agentūros Projektų ekspertų skyriaus ekspertas G. K. taip pat atliko projekto ataskaitų vertinimą, kurios pagrindu 2012 m. balandžio 16 d. buvo papildomai parengtas pranešimas apie įtariamą pažeidimą, nurodant, jog įtariama, kad pareiškėja deklaravo išlaidas už veikas, kurios negali būti laikomos moksliniais tyrimais ar technologine plėtra (t. y. išlaidos nėra tinkamos finansuoti).
2012 m. gegužės 18 d. Agentūroje vyko susitikimas su pareiškėjos atstovais (L. R., A. P. ir M. V.), per kurį pareiškėja buvo supažindinta su ekspertų išvadomis ir informuota apie vykdomą įtariamo pažeidimo tyrimą. Susitikime, be kita ko, buvo nutarta, kad pareiškėja iki 2012 m. gegužės 24 d. pateiks informaciją apie įvykdytas veiklas. Šią informaciją pareiškėja pateikė Agentūrai 2012 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 20120524-1.
2012 m. birželio 20 d. Agentūros Projektų ekspertų skyriaus ekspertas J. A. pateikė išvadą, kad jokie moksliškai inovatyvūs tyrimai nebuvo atliekami, o tai, kas vadinama ataskaitose moksliniais tyrimais, yra arba įvairios literatūros analizė, arba mokslinių metodų pritaikymas konkrečioje situacijoje, jų iš esmės nemodifikuojant.
2012 m. rugpjūčio 10 d. raštu pareiškėja nurodė Agentūrai nesutinkanti su įtariamu pažeidimu. Minėtu raštu pateiktus argumentus įvertinto Agentūros Projektų ekspertų skyriaus ekspertai G. K. ir J. A.. Minėtų ekspertų išvadomis 2012 m. rugpjūčio 30 d. buvo papildytas pranešimas apie įtariamą pažeidimą.
Nustatyta, kad Agentūra su 2012 m. spalio 10 d. paklausimu Nr. VP-PK3-314 kreipėsi dėl eksperto išvados pateikimo, prašydama pateikti išvadas, ar projektas buvo įgyvendintas taip, kaip buvo numatyta paraiškoje; ar projekte sukurtas prototipas atitinka jam iškeltus kriterijus, nustatytus paraiškoje; jei pagal minėtus klausimus būtų nustatyti neatitikimai, Agentūra prašė nurodyti nustatytus neatitikimus atitinkantį netinkamų išlaidų dydį, jį priskiriant konkrečioms projekto veikloms.
2012 m. spalio 15 d. Agentūros Projektų ekspertų skyriaus ekspertas J. A. pateikė išvadą, kad veiklų 1.1.1 ir 1.1.2 rezultatai yra nenaudingi kuriamam produktui, todėl šios veiklos negali būti finansuojamos, veiklos 1.1.4 rezultatas yra plagiatas, todėl taip pat negali būti finansuojamas, o veikla 1.2.2 projekto metu vykdoma nebuvo, jos tikslas pasiektas nebuvo, todėl ji taip pat negali būti finansuojama. 2012 m. spalio 25 d. Agentūros Projektų ekspertų skyriaus ekspertas G. K. pateikė išvadą, kad veiklos 1.1.1, 1.1.2, 1.1.4 ir 1.2.2 buvo perteklinės ir nebūtinos projekto tikslams įgyvendinti, todėl lėšos šioms veikloms yra netinkamos finansuoti.
Nustatyta, kad Agentūra 2012 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. R4-18872(13.3.7-58) supažindino pareiškėją su minėtomis ekspertų išvadomis ir suteikė terminą pateikti paaiškinimus (pastabas, komentarus), jei tokių turėtų. 2012 m. gruodžio 19 d. raštu pareiškėja nurodė nesutinkanti su ekspertų išvadomis, pateikė nesutikimo motyvus. Agentūra 2013 m. sausio 2 d. dar kartą kreipėsi į ekspertus, prašydama pateikti pareiškėjos 2012 m. gruodžio 19 d. rašte pateiktų argumentų ekspertinį įvertinimą, o 2013 m. vasario 6 d. dar kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydama per tam tikrą terminą pateikti papildomus paaiškinimus bei visus dokumentus, kurie, jos nuomone, atspindėtų bei pagrįstų projekto veiklų visišką įgyvendinimą, arba pateikti rašytinį patvirtinimą, kad visi dokumentai yra pateikti. Taip pat nurodė, kad pareiškėja, prireikus, gali prašyti pratęsti terminą, reikalingą trūkstamai informacijai pateikti. 2013 m. vasario 13 ir 22 d. raštais pareiškėja pateikė Agentūrai papildomus paaiškinimus ir dokumentus.
2013 m. balandžio 23 d. Agentūroje įvyko susitikimas dėl projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydžio nustatymo, kuriame dalyvavo ir Projektų ekspertų skyriaus ekspertai L. T., J. A. ir R. K.. Jame buvo nutarta, kad ekspertai papildomai dar turi įvertinti, ar iš UAB „Alisa management laboratory“, A. Čenio ir UAB „Divine Training“ įsigytos paslaugos atitiko technines pirkimo specifikacijas. Be to, buvo nutarta iš pareiškėjos paprašyti veiklų 1.2.1, 1.2.2 ir 1.2.3 ataskaitų, o jas gavus, pateikti vertinti ekspertams.
Agentūra 2013 m. balandžio 30 d. raštu Nr. R4-4694(13.37-58) dar kartą kreipėsi į pareiškėją, primindama, kad ji pagal finansavimo sutarties 2.1.12 punktą įsipareigojo laiku ir tinkamai pateikti Agentūrai visas reikiamas projekto įgyvendinimo ataskaitas ir informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą. Minėtu raštu Agentūra atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad finansavimo sutarties 1 priedo („Projekto aprašymas“) 5 dalyje nustatyti veiklų 1.2.1, 1.2.2 ir 1.2.3 įgyvendinimo rodikliai yra testavimo ataskaitos su išvadomis, tačiau šių ataskaitų ji Agentūrai nepateikė. Agentūra nustatė terminą pateikti minėtas ataskaitas. 2013 m. gegužės 13 d. raštu pareiškėja prašomas ataskaitas pateikė Agentūrai (iš viso buvo pateikta 258 puslapiai).
2013 m. birželio 5 d. Agentūros Projektų ekspertų skyriaus ekspertai R. K., J. A. ir L. T., įvertinę veiklų užbaigimo ataskaitas, pateikė bendrą išvadą dėl pareiškėjos projekto, nurodydami, kad veiklos 1.1.1 uždaviniai buvo pasiekti, veiklos 1.1.2 tikslas taip pat pasiektas, tačiau tam tikros veiklos buvo perteklinės, todėl lėšos buvo panaudotos neracionaliai (nebuvo būtinos rezultatui pasiekti), o pareiškėjos užsakyta poveikio analizė nepasiekė tam tikrų nustatytų užduočių, veiklos 1.1.3 tikslai pasiekti, veiklos 1.1.4 rezultatams pasiekti deklaruotas laikas didžiąja dalimi (atitinkamai ir išlaidos) buvo perteklinis, t. y. lėšos panaudotos neracionaliai (nebuvo būtinos tokiam rezultatui pasiekti), o pareiškėjos užsakytoje analizėje nebuvo pateikta visa reikalauta informacija, veiklos 1.1.5 rezultatai pasiekti kaip planuota. Minėtoje ekspertų išvadoje taip pat buvo įvertinti pareiškėjos papildomai pateikti dokumentai dėl veiklų 1.2.1, 1.2.2 ir 1.2.3 bei konstatuota, kad minėtų veiklų tikslai yra pasiekti adekvačiomis (tinkamomis finansuoti) išlaidomis. Minėta išvada 2013 m. birželio 6 d. buvo papildytas pranešimas apie įtariamą pažeidimą.
Atnaujinusi įtariamo pažeidimo tyrimą, Agentūra, atsižvelgdama į Finansų ministerijos 2014 m. liepos 18 d. rašte išdėstytas pastabas, dar kartą kreipėsi dėl ekspertinio vertinimo, prašydama paaiškinti tam tikrus 2013 m. birželio 5 d. ekspertų išvados teiginius. 2014 m. gruodžio 15 d. Agentūros Projektų ekspertų skyriaus ekspertas R. K. pateikė išvadą, kurioje atsakė į Agentūros užduotus klausimus dėl veiklų 1.1.1, 1.1.2, 1.1.3, 1.1.4 (toliau – ginčo veiklos) įvertinimo. Minėtoje išvadoje paaiškinta, kad, remiantis ekspertų asmenine patirtimi, buvo nustatyta, kad veiklos 1.1.1 ataskaitoje nurodytiems rezultatams pasiekti maksimaliai reikėtų ne daugiau nei 15 proc. ataskaitoje nurodyto laiko, veiklos 1.1.2 ataskaitoje nurodytiems rezultatams pasiekti reikėtų ne daugiau nei 10 proc. ataskaitoje nurodyto laiko, veiklos 1.1.3 ataskaitoje nurodytiems rezultatams pasiekti maksimalus reikalingas laikas būtų 552 darbo dienos (toks, koks ir buvo nurodytas pareiškėjos ataskaitoje), veiklos 1.1.4 ataskaitoje nurodytiems rezultatams pasiekti prireiktų ne daugiau nei 5 darbo dienų. Ekspertas minėtoje išvadoje taip pat paaiškino, kad pareiškėja nepateikė veiklos 1.1.1 poveiklės „Darbas su išoriniais ekspertais vykdant tyrimus“ ataskaitos, todėl išlaidos, skirtos šiai poveiklei atlikti, buvo pripažintos nepagrįstomis dokumentais (netinkamomis finansuoti). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja 2011 m. spalio 11 d. sutartimi iš UAB „Neurotechnology“ įsigijo paslaugas (rizikos analizę), kurios nebuvo būtinos 1.1.3 veiklai, nes prototipo programinio kodo kūrimas ir testavimas buvo numatytas kitoje veikloje (1.2.1). Tiek 2013 m. birželio 5 d. ekspertų išvada, tiek 2014 m. gruodžio 15 d. išvada buvo pridėtos prie ginčijamos tyrimo išvados kaip šios išvados priedai.
Kaip minėta, projekto pabaiga pagal finansavimo sutartį buvo 2011 m. lapkričio 29 d. Gavus ir įvertinus galutinį mokėjimo prašymą ir tam tikras projekto veiklų įgyvendinimo ataskaitas, projektų vadovams kilo įtarimų dėl galimų pažeidimų, susijusių su deklaruotomis netinkamomis finansuoti išlaidomis. Kaip nustatyta iš byloje esančių aptartų dokumentų, Agentūra bendradarbiavo su pareiškėja, teikė jai ekspertų išvadų turinį, nurodydavo terminus pateikti paaiškinimus. Kaip minėta, papildomos ataskaitos buvo teikiamos net 2013 metais, nors pareiškėja pagal finansavo sutarties specialiųjų sąlygų 4.9 punktą buvo įsipareigojusi galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą Agentūrai pateikti vėliausiai iki 2011 m. gruodžio 28 d., o pagal finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 7.1.1 punktą, buvo įsipareigojusi Agentūrai teikti ir tarpines projekto įgyvendinimo ataskaitas (Finansų ministerijos nustatytos formos). Pareiškėja ir jos atstovės atkreipė dėmesį, kad konkretūs reikalavimai ataskaitų formoms atsirado tik 2013 metais, t. y. jau pasibaigus projekto įgyvendinimo terminui. Teisėjų kolegija nurodo, kad ginčijamoje tyrimo išvadoje nebuvo konstatuotas pažeidimas, susijęs su finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.12 punktu, nustatančiu pareiškėjos pareigą nustatytais terminais teikti Agentūrai Finansų ministerijos nustatytos formos ataskaitą po projekto užbaigimo, laiku ir tinkamai pateikti visas reikiamas projekto įgyvendinimo ataskaitas. Taigi, su tuo susiję pareiškėjos argumentai šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi.
Agentūra, atsižvelgdama į Finansų ministerijos pastabas, dar kartą kreipėsi dėl ekspertinės išvados pateikimo tam tikrais Finansų ministerijos iškeltais klausimais. Pareiškėja akcentavo, kad Agentūra nereagavo į jos prašymus suteikti galimybę susitikti su ekspertizes atliekančiais asmenimis, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad Agentūra tokio sutikimo neprivalėjo duoti dėl pagrįsto sieko išvengti galimo poveikio ekspertams. Atsižvelgdama į visas anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pareiškėjos skundo argumentus, kad pažeidimo tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, neišsamiai, nebendradarbiaujant su pareiškėja ir nesuteikiant galimybės ištaisyti pažeidimus, atmeta kaip nepagrįstus. Ilgas tyrimo laikas sietinas kaip tik su tyrimo išsamumu, pasitelktais ekspertiniais vertinimais ir ne kartą pareiškėjos Agentūrai teikta papildoma informacija bei duomenimis, kuriuos Agentūra išsamiai analizavo ir vertino, pasitelkusi ekspertus (dėl specialiųjų žinių poreikio). Būtent pažeidimo tyrimo metu, ekspertų pagalba įvertinus iš pareiškėjos gautą papildomą informaciją, buvo atsisakyta įtarimų dėl pareiškėjos deklaruotų galimai netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su veiklomis 1.1.5, 1.2.1, 1.2.2 ir 1.2.3. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūra pažeidimo tyrimo metu išlaidų pagrindimo dokumentus ir tinkamas finansuoti išlaidas nustatė nepažeisdama finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.8 punkto reikalavimų, numatančių, kad Agentūra, nustačiusi, kad pateikti ne visi išlaidų pagrindimo įrodymo dokumentai, paprašo pareiškėjos per nustatytą terminą juos pateikti ir patvirtina tinkama finansuoti tik tą išlaidų sumą, dėl kurios pareiškėja pateikė išlaidų pagrindimo įrodymo dokumentus.
Dėl ginčo veiklų ekspertai A. L. T., R. K. ir J. A., įvertinę pareiškėjos pateiktas ataskaitas, priėjo prie bendros išvados, kad pareiškėja pateikė dokumentus, pagrindžiančius tik dalį deklaruotų išlaidų, todėl likusias išlaidas (nepagrįstas dokumentais) siūlė pripažinti nefinansuotinomis. Visos ginčo veiklos yra susijusios su pirmuoju projekto uždaviniu – „vykdant mokslines tiriamąsias veiklas pasirengti biometrinės sistemos prototipo kūrimui“ (paraiška, 2009 m. birželio 8 d. paraiškos vertinimo rezultatų ataskaita Nr. 606). Kaip minėta, techninių plėtros veiklų vykdymas, sukuriant veikiantį biometrinės sistemos prototipą, buvo antrasis projekto uždavinys. Dėl išlaidų, patirtų vykdant antrojo projekto uždavinio veiklas, tinkamumo finansuoti ginčo byloje nėra. Ginčo dalykas yra tik galimai netinkamos finansuoti išlaidos, kurios buvo patirtos vykdant mokslines tiriamąsias veiklas, įgyvendinant pirmąjį projekto uždavinį. Agentūros ekspertų nuomone, pareiškėja deklaravo ne tik daugiau išlaidų, nei buvo būtina patirti (t. y. tą patį rezultatą buvo galima pasiekti mažesnėmis sąnaudomis), bet tam tikroms išlaidoms apskritai nebuvo pateikta jas pagrindžiančių dokumentų, o tam tikrais atvejais pareiškėja, nepatikrinusi išorės vykdytojų pateiktų sąskaitų ir suteiktų paslaugų, jų atitikties sudarytų sutarčių sąlygoms, jas pasirašė kaip tinkamas apmokėti. Šią išvadą ekspertai padarė įvertinę pareiškėjos pateiktas ginčo veiklų ataskaitas. Kaip liudytojas kviestas ekspertas A. L. T. teismo posėdyje (2016 m. rugsėjo 28 d.) nurodė, kad būtent ataskaita yra tas dokumentas, kuris atspindi atliktų mokslinių tyrimų rezultatus. Tokios nuomonės taip pat laikėsi ir kaip specialistas į teismo posėdį (2016 m. lapkričio 17 d.) pakviestas Š. G., patvirtindamas, kad būtent mokslinio tyrimo ataskaita yra tas dokumentas, kuriuo įrodoma, ar yra pasiektas mokslinio tyrimo rezultatas (žinios). A. L. T. atkreipė dėmesį, kad ataskaitų forma, jų apimtis nėra reikšminga vertinant mokslines tiriamąsias veiklas. Paaiškino, kad tokiais atvejais visada yra svarbiausia pats turinys. Kaip minėta, trys ekspertai, įvertinę ginčo veiklų ataskaitas, 2016 m. birželio 5 d. išvadoje, papildytoje eksperto R. K. 2014 m. gruodžio 15 d. išvada, konstatavo, kad mokslinių tiriamųjų veiklų rezultatams, atspindėtiems ataskaitose, pasiekti pareiškėja patyrė neproporcingai dideles sąnaudas (t. y. buvo pažeistas išlaidų ir naudos principas). Ši bendra ekspertų išvada buvo išsamiai motyvuota, detaliai aprašant kiekvienos ginčo veiklos rezultatus proporcingumo tarp išlaidų ir naudos prasme. Minėtomis ekspertų išvadomis buvo remiamasi priimant ginčijamą tyrimo išvadą, kurioje taip pat buvo pateikti detalūs apskaičiavimai.
Kaip minėta, pareiškėja ir jos atstovai abejojo ekspertų išvadų pagrįstumu.
Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą nuodugniu, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1245/2013, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1246/2013).
Kaip minėta, Agentūra tyrimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės grindžia 2013 m. birželio 5 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. ekspertų išvadomis. Teisėjų kolegija sutinka, kad Agentūra, siekdama nustatyti pareiškėjos deklaruotų išlaidų tinkamumą finansuoti, inter alia, įvertinant šių išlaidų būtinumą ir atitiktį skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo, išlaidų ir naudos principams, dėl specialiųjų žinių poreikio mokslinių tiriamųjų veiklų rezultatams (naudos prasme) įvertinti turėjo kreiptis į specialiąsias žinias turinčius asmenis – ekspertus. 2013 m. birželio 5 d. ekspertų išvada yra pagrindinė ekspertinė išvada, kuria remiantis buvo priimta ginčijama tyrimo išvada. Iš 2014 m. gruodžio 15 d. eksperto išvados turinio matyti, kad ji tik papildė ir paaiškino 2013 m. birželio 5 d. išvadą. Teismo posėdyje (2016 m. lapkričio 17 d.) baigiamųjų kalbų metu pareiškėjo atstovė suabejojo ekspertų R. K. ir J. A. kvalifikacija, pastebėjusi, kad tik vienas iš trijų ekspertų, t. y. A. L. T., turi praktinės patirties būtent tokiose specifinėse srityse, kurios buvo vertintos ekspertų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad 2013 m. birželio 5 d. ekspertų išvada yra bendra visų ją pasirašiusių trijų ekspertų, o tai iš esmės reiškia, kad visos šiame dokumente pateiktos išvados atitinka eksperto A. L. T. nuomonę. Šią aplinkybę ekspertas A. L. T. patvirtino ir teismo posėdyje (2016 m. rugsėjo 28 d.). Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėto eksperto kvalifikacija ar ekspertų nešališkumu. Be to, ekspertui R. K. 2008 m. sausio 17 d. suteiktas atestuoto auditoriaus vardas, todėl pareiškėjos argumentai, kad ekspertai neturi auditoriaus kompetencijos, atmetami kaip nepagrįsti. Be to, pareiškėjos ataskaitas Agentūra galėjo pateikti vertinti ir tik vienam ekspertui, tačiau ji, siekdama kuo didesnio objektyvumo, tą pačią medžiagą pateikė vertinti iš karto trims ekspertams, kurie, individualiai įvertinę pateiktą informaciją, galiausiai priėjo prie bendrų išvadų. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kuriais ekspertų išvada kritikuojama dėl to, kad buvo priimta remiantis asmenine patirtimi. Teisėjų kolegija nurodo, kad į ekspertus kreipiamasi būtent dėl šių žmonių asmeninės patirties (turimų žinių), kuri yra reikalinga tam tikram vertinimui pateikti, todėl ekspertinės išvados visais atvejais remiasi ekspertų asmenine patirtimi, todėl daro išvadą, kad ginčijama tyrimo išvada yra pagrįsta objektyviais duomenimis, t. y. ekspertiniu vertinimu. Šios išvados nepaneigia specialisto Š. G. nuomonė, išsakyta teismo posėdyje (2016 m. lapkričio 17 d.), kad ekspertai nepakankamai motyvavo savo išvadas, nesivadovavo universitetuose taikoma metodika dėl jaunojo tyrėjo laiko panaudos, nevertino rizikos valdymo, nes tiek 2016 m. rugsėjo 28 d. liudyti kviestas specialistas A. P., tiek ir Š. G. 2016 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžiuose patvirtino, kad neatliko pareiškėjos ginčo veiklų ataskaitų ekspertinio vertinimo. Šie specialistai turėjo pastabų ekspertų darbo metodams, tačiau pareiškėja teismui nepateikė duomenų, t. y. kitų ekspertų išvadų dėl ginčo veiklų ataskaitų vertinimo, objektyviai paneigiančių Agentūros ekspertų padarytas išvadas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. ir Š. G. nuomonė (pateikta raštu bei išsakyta žodžiu teismo posėdžiuose) nepaneigia ekspertinio vertinimo išvadų, kuriomis remiantis ir buvo priimta ginčijama tyrimo išvada. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti byloje esančiu ekspertiniu vertinimu, kuriuo remiantis dalis pareiškėjos patirtų išlaidų buvo pripažintos netinkamomis finansuoti, atsižvelgiant į finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punkte nustatytus išlaidų tinkamumo finansuoti kriterijus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Agentūra, sprendimu patvirtindama tyrimo išvadą, vadovavosi finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkto nuostatomis, kad pareiškėja, baigusi įgyvendinti projekto veiklas, deklaruoja Agentūrai visas patirtas ir apmokėtas tinkamas finansuoti išlaidas, o Agentūra, patikrinusi ir nustačiusi, kad išmokėta didesnė projekto finansavimo lėšų suma, nei būtina projektui įgyvendinti, pareikalauja pareiškėjos grąžinti perviršį į Ūkio ministerijos sąskaitą. Be to, pareiškėja jau pateikdama paraišką dėl projekto finansavimo pateikė 2009 m. sausio 13 d. deklaraciją, kurioje savo parašu patvirtino, kad paraiškoje prašoma parama yra minimali projektui įgyvendinti reikalinga lėšų suma.
Pareiškėja ir jos atstovės tvirtino, kad su pažeidimu susijusios lėšos sudaro 30,5 proc. bendro biudžeto, o tai yra neproporcinga sankcija.
Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi priimant skundžiamą Ministerijos įsakymą) 198 punktas nustatė, kad Ūkio ministerija, gavusi Agentūros sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdama priima vieną minėtame punkte nustatytų sprendimų. Vienas iš tokių sprendimų yra finansavimo sutarties nutraukimas ir (ar) pareikalavimas grąžinti visas sumokėtas lėšas, tačiau Ūkio ministerija, atsižvelgusi į nustatyto pažeidimo pobūdį (pažeidimas, o ne įtarimas sukčiavimu ar sukčiavimas) ir mąstą (pažeidimas buvo nustatytas tik dėl dalies projekto veiklų), teisėtai ir pagrįstai pasirinko kitą minėtame punkte nustatytą sprendimą, t. y. sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, bei išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš pateiktų mokėjimo prašymų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Ūkio ministerija, nuspręsdama sumažinti projekto finansavimą tik netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, nepažeidė proporcingumo nustatytam pažeidimui principo.
Ministerijos įsakymo 2.2 punkte esanti techninio pobūdžio klaida (vietoje 4.1 punkto nurodant neegzistuojantį 3.1 punktą) nėra pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą Ministerijos įsakymą.
Atsižvelgusi į visas išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nsoft“ skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.