- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- I-3116-554/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00835-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namų
- Atsakovas
- Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos
- Trečiasis asmuo
- V. R., L. S.
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo - Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos atstovei Gintarei Sodonienei,
atsakovo - Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui A. G. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos prašymą atsakovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai dėl atsisakymo duoti sutikimus skirti tarnybines nuobaudas panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Kauno apygardos administracinio teismo prašė panaikinti 2014-05-30 Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas - pastabas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektoriui V. R. , prižiūrėtojui L. S. , išdėstytą 2014-05-30 rašte Nr. 115.
Pareiškėjas prašyme nurodė, taip pat pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-05-19 raštu kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą, kurios nariais yra tretieji suinteresuoti asmenys, su prašymu duoti sutikimą skirti jiems tarnybines nuobaudas. Atsakovas pareikalavo pateikti papildomą medžiagą, kurią pareiškėjas atsakovui pateikė 2014-05-23. Atsakovas 2014-05-30 raštu Nr. 115 pareiškėją informavo, jog Profesinės sąjungos komitetas posėdyje nutarė išankstinio sutikimo skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims neduoti. Savo atsisakymą atsakovas motyvavo tuo, kad tarnybinio tyrimo metu nebuvo neginčijamai įrodytas pareigūnams inkriminuojamas tarnybinio nusižengimo faktas, neatsižvelgta į jų paaiškinimuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, neteisinga nurodyta pareigybės aprašymo patvirtinimo data, pažeista tarnybinio tyrimo tvarka - t.y. netinkamai argumentuota dėl ko tarnybinis tyrimas buvo pratęstas.
Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat pabrėžė, kad pareigūnams tarnybinės nuobaudos skiriamos už tai, kad jie 2014-03-17 apie 8 val., vykdydami tarnybines pareigas Pravieniškių PN-AK ir išleisdami nuteistuosius iš kamerų bei atlikdami kratą, pažeidė Pareigybių aprašymo nuostatas ir kitų teisės aktų nuostatas. Be to, Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariams, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Atsakovas ginčo akte nepagrįstai vertino profesinės sąjungos kompetencijai nepriskirtus klausimus – tarnybinio nusižengimo fakto įrodymo, tarnybinio tyrimo pratęsimo klausimus ir t.t.. Dėl to atsakovas ginčijamu atsisakymu kliudo institucijai vykdyti įstatymais paskirtas užduotis, vidaus administravimo funkcijas. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims skirtinos tarnybinės nuobaudos visiškai nesusiję su jų naryste profesinėje sąjungoje, todėl nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas ir viršija atsakovo kompetencijos ribas.
Atsiliepimas
Atsakovo ir jo atstovas teismo prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į prašymą (b.l. 106-108) nurodė, taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas profesinės sąjungos sprendimas dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą nedavimo, pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas komiteto posėdyje susipažinęs su tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada ir kita gauta tarnybinio patikrinimo medžiaga konstatavo, kad tyrimo metu nebuvo neginčytinai įrodyta pareigūnams inkriminuojamų tarnybinių nusižengimų faktas bei kaltė, tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į pareigūnų paaiškinimuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Inkriminuota, kad pareigūnai pažeidė įsakymą, kuris priimtas vėliau negu jiems inkriminuojamų pažeidimų padarymo data. Profesinėms sąjungoms yra suteikta teisė vykdyti kontrolę, kaip darbdavys laikosi teisės aktų nustatytos tvarkos. Tarnybinis patikrinimas buvo pratęstas, tačiau neargumentuota dėl ko tai padaryta, nors šis terminas gali būti pratęstas tik esant svarbioms aplinkybėms tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėti pavedusio asmens nurodymu.
Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys iš esmės pritarė atsakovo ir jo atstovo išsakytiems argumentams, tačiau nepatvirtino aplinkybės, jog tarnybinės nuobaudos jiems gali būti skiriamos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys iš esmės neneigė jiems inkriminuojamo tarnybinio pažeidimo objektyvinės pusės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas pagrįstas ir patenkintinas visiškai.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnams, profesinės sąjungos nariams, pagrįstumo bei teisėtumo.
Tarnybos kalėjimų departamente statutas (toliau – TKDS) nustato tarnybos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose teisinius pagrindus, pareigūnų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas (TKDS 1 str.), darbuotojus skirsto į pareigūnus, kitus valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (TKDS 8 str.1 d.). Tretieji suinteresuoti asmenys pagal užimamas pareigas šios įstatymo normos kontekste yra pareigūnai. Šis statusas yra svarbus dėl jų atžvilgiu taikytinų įstatymų normų. TKDS 8 str. 2 d. numatyta, kad pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Teismas pabrėžia, kad dėl Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų profesinių interesų įgyvendinimo TKDS reglamentuoja, kad pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka gali steigti organizacijas, įgyvendinančias jų profesinius interesus, ir į jas stoti (20 str.1 d.). Pareigūnų dalyvavimas organizacijų, įgyvendinančių jų profesinius interesus, veikloje neturi trukdyti tiesioginėms pareigoms (20 str. 2 d.). TKDS 26 str. 10 d. įtvirtinta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos, įskaitant atleidimą iš tarnybos, dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Jokių kitų nuostatų dėl pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, teisių ar pareigų TKDS nenumato. Tais atvejais, kai teisės aktų numatyta tvarka yra nustatoma, jog pareigūnas – profesinės sąjungos ar jos renkamojo organo narys padaro tarnybinį nusižengimą ir yra įstatymų numatyti pagrindai skirti tarnybinę nuobaudą, remiantis TKDS 8 str. 2 d., turi būti taikomos Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. nuostatos ir kreipiamasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.
Teismas pažymi, kad Profesinių sąjungų įstatyme, kurio paskirtis - nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, įstatymų leidėjas yra nurodęs, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Profesinių sąjungų įstatymo 1 str. 2 d.). TKDS 26 str. 10 d. būtent ir yra įtvirtinta Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose dirbančių pareigūnų profesinės sąjungos narių teisinės apsaugos papildoma garantija, kad pareigūnai profesinių sąjungų nariai būtų apsaugoti nuo darbdavių galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje ar jų renkamuose organuose. Ši TKDS norma taip pat yra profesinių sąjungų veiklos šiose įstaigose savarankiškumo užtikrinimo garantija. Tačiau ši TKDS norma taip pat apibrėžia ir profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas priimant sprendimą dėl vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, kreipimosi išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos ar jos renkamojo organo narys. Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principai, kurių turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. LVAT dėl profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribų priimant sprendimą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui ne kartą imperatyviai išaiškino, kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų bei aiškiai išreikši savo poziciją (sutinka/nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (ABTĮ 13 str., 20 str., žr. LVAT nutartis: 2004 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170-2004, Administracinių teismų praktika Nr.5, 110-123 l.; taip pat nutartis 2006 m. vasario 3 d. Nr.A2-748/2006, 2007 m. rugsėjo 28 d. Nr.A5-791/2007, 2008 m. spalio 24 d. Nr. A438- 1751/2008; 2009 m. rugpjūčio 31 d. Nr. A146-900/2009; 2009 m. spalio 26 d. Nr. A146-1227/2009; 2010 m. sausio 4 d. Nr. A146-1370/2009; 2010 m. kovo 1 d. Nr. A756-165/2010; 2010 m.birželio 14 d. Nr. A662-798/2010; 2011 m. kovo 28 d. Nr. A662-954/2011 ir kt.). Vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str., 20 str., teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, jog yra visos sąlygos kurti naują precedentą, ar nukrypti nuo minėtos LVAT suformuotos praktikos.
Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą manyti, kad pareiškėjas inicijavo tarnybinės nuobaudos skyrimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims procedūrą ir siekė jiems paskirti tarnybines nuobaudas dėl jų narystės ar veiklos profesinės sąjungos renkamuosiuose organuose. Atsakovo atsisakymas duoti išankstinį sutikimą grindžiamas atsakovo nuomone dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, pareigūnų kaltės, galimai padarytų procedūrinių pažeidimų atliekant galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, taikytinų teisės aktų redakcijų vertinimu ir pan. - t.y. grindžiamas argumentais, kurie peržengia profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos, kurią ji pagal minėtų įstatymų nuostatas turi spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, ribas (ABTĮ 57 str.). Be to, LVAT, nagrinėdamas analogiškas bylas ir aiškindamas įstatymus ne kartą yra akcentavęs, kad įstatymų leidėjas profesinėms sąjungoms suteikė ne tik teises, bet nustatė ir pareigas (žr. LVAT nutartis: 2004 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170-2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, 110-123 l.; 2007 m. gruodžio 28 d. Nr. A14-1195/2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. Nr. A146-900/2009, 2010 m. liepos 30 d. Nr. A662-1080/2010 ir kt.). Profesinių sąjungų įstatymo 4 str. nustatyta, kad profesinės sąjungos veikia nepažeisdamas Konstitucijos, šio bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų imperatyvių reikalavimų. Konstitucijos 29 str. 1 d. yra įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas. Šio konstitucinio principo taip pat turi būti laikomasi ir sprendžiant pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus. Visi valstybės tarnybos pareigūnai (nagrinėjamos bylos kontekste tiek Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai profesinių sąjungų nariai, tiek ir nepriklausantys profesinėms sąjungoms), padarę tarnybinius nusižengimus, turi atsakyti pagal įstatymus, numatančius tarnybinę atsakomybę, laikantis minėto konstitucinio principo. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje, ar dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje, nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų prieš įstatymus. TKDS 26 str. 10 d. įtvirtinta Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose dirbančių pareigūnų profesinės sąjungos narių teisinės apsaugos papildoma garantija, reiškia ne tik konkrečių pareigūnų (profesinės sąjungos narių) teisių apsaugą, kad darbdavys negalėtų jų diskriminuoti dėl narystės profesinėje sąjungoje ar veiklos jos renkamuosiuose organuose, bet tuo pačiu, užtikrina ir pačios profesinės sąjungos teisę būti savarankiškai bei per išankstinio sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą veiksmingai ginti savo narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo reiškiant nepasitenkinimą dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose ar veiklos jų renkamuosiuose organuose. Ši pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, teisių taikant drausminę atsakomybę apsaugos papildoma garantija negali būti priešpastatyta ir negali kliudyti atitinkamos įstaigos administracijai vykdyti savo funkcijas užtikrinant statutinę drausmę, įstaigai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Tarnybinio patikrinimo išvada ir jos priedai (b.l. 110-120), kur konstatuota, jog tretieji suinteresuoti asmenys padarė tarnybinius nusižengimus ir jiems siūloma skirti tarnybines nuobaudas, nepatvirtina atsakovo teiginių, jog tarnybines nuobaudas norima skirti dėl pareigūnų narystės profesinėje sąjungoje. Paminėti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad tarnybines nuobaudas norima skirti už netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą (neatlikimą). Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat nepaneigė, jog nuobaudas norima skirti dėl netinkamo tarnybinių pareigų vykdymo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra aiškiai nurodyta, kad tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims norima skirti už tai, kad vienas jų nekontroliavo prižiūrėtojo veiksmų, o kitas netinkamai atidarė kameros duris, atliko kratą ir t.t..
Teismas pabrėžia, kad nagrinėjant ginčus dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumo ir teisėtumo, tarnybinio patikrinimo išvados, kuria siūloma skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, turinys teismui reikšmingas ir kartu su kitais įrodymais vertinamas tik tuo aspektu, ar veika, kuri kvalifikuota kaip galimas tarnybinis nusižengimas ir už kurią pasiūlytą skirti tarnybinę nuobaudą bei kreiptasi išankstinio sutikimo, nėra siejama su pareigūno dalyvavimu profesinėje sąjungoje ar jos renkamajame organe. Kartu su prašymu duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui pareiškėjas atsakovui pateikė iš esmės visą tarnybinio patikrinimo medžiagą, kurioje buvo nurodytos nustatytos visos faktinės tarnybinio nusižengimo aplinkybės, jų juridinis vertinimas ir numatomos skirti tarnybinės nuobaudos. Egzistuojantis teisinis reglamentavimas darbdaviui (įstaigos vadovui) suteikia teisę spręsti tarnybinės atsakomybės klausimus (ar darbuotojas (pareigūnas) įvykdė nusižengimą, ar yra dėl to kaltas, kokios yra nusižengimo pasekmės, kokia konkreti nuobauda turi būti taikoma ir t.t.). Šie klausimai išsprendžiami priimant įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, o priimtas įsakymas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, galiojantys įstatymai numato, kad skiriant tarnybinę nuobaudą yra reikalingas išankstinis renkamojo profesinės sąjungos organo sutikimas, o tai reiškia, kad profesinė sąjunga sutikimo klausimą sprendžia dar iki darbdaviui priimant įsakymą - individualų teisės aktą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kuris ir sukelia tiesiogines teisines pasekmes konkrečiam pareigūnui. Kaip jau buvo paminėta, ar pagrįstai ir teisingai yra pritaikyta tarnybinė atsakomybė, yra sprendžiama nagrinėjant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo, tuo tarpu tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrai inicijuoti ir vykdyti pakanka tik konstatuoti atitinkamą vadą - faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą teigti, jog galėjo būti padarytas tarnybinis nusižengimas. Sekant atsakovo atstovo motyvais, susidarytų teisine prasme nelogiška situacija, kai iki darbdaviui priimant sprendimą, ar skirti tarnybinę nuobaudą, profesinė sąjunga, svarstydama sutikimo klausimą, ir teismas, nagrinėdamas ginčą dėl profesinės sąjungos atisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, turėtų išspręsti, ar yra padarytas tarnybinis nusižengimas, kokia nuobauda turi būti taikoma pareigūnui ir kitus tarnybinės atsakomybės taikymo klausimus, kitaip tariant, - ginčas dėl individualaus teisės akto turėtų būti išspręstas anksčiau negu tas aktas priimtas (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2007 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-604/2007). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Profesinės sąjungos komitetas, svarstydamas, ar duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, - t.y. ar nuobauda nėra skiriama dėl su tarnybinių funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, taip pat gali vertinti ir faktines aplinkybes, susijusias su tariamo tarnybinio nusižengimo padarymu, tačiau tik ta apimtimi ir tuo aspektu, ar yra pakankama vada tarnybinės atsakomybės procedūrai pradėti – ar yra faktiniai duomenys, leidžiantys įtarti, kad pareigūnas galėjo padaryti tarnybinį nusižengimą. Įgyvendindamas savo teises profesinės sąjungos komitetas, kaip darbuotojų atstovas, turi veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą principų, negali piktnaudžiauti savo teisėmis, savo sprendimų negali grįsti formaliais, priimamo sprendimo neįtakojančiais, pažeidimais. Nagrinėjamu atveju profesinė sąjunga, grįsdama savo atsisakymą tuo, jog tyrimo išvada surašyta neatsižvelgiant į pareigūno paaiškinime nurodytas aplinkybes, galimą tarnybinio tyrimo tvarkos pažeidimą, neginčijamų įrodymų patvirtinančių nusižengimo faktą nebuvimą, akivaizdžiai viršijo savo kompetenciją, veikė piktnaudžiaudama savo teisėmis atstovauti bei ginti pareigūnų interesus ir nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teises vykdant jo įstaigai priskirtas funkcijas, taip pat pažeidė pareiškėjo interesus nekliudomai vykdyti įstatymais jam priskirtas vidaus administravimo funkcijas, todėl nesutikimas skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims naikintinas kaip neteisėtas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).
Likusieji pareiškėjo, atsakovo ir jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui (prašymo patenkinimui arba atmetimui), todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo prašymą patenkinti visiškai.
Panaikinti 2014-05-30 Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas - pastabas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektoriui V. R. , prižiūrėtojui L. S. , išdėstytą 2014-05-30 rašte Nr. 115.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.