Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-01-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-15-651/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-01-23Klaipėdos apygardos teismas
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2020-07-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-09-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
AN2-15-651/2020
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00314-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Dalia Kursevičienė (pirm.)
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-15-651/2020Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00314-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.1.7; 21.11.10(S)
KAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. R. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, 2019 m. rugpjūčio 26 d., 01.50 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam, įvertinus parodymų paklaidą, nustatytas 1.50 prom. neblaivumo laipsnis.

2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Tauragės apskrities VPK) 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu R. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir paskirta nuobauda – 900 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių.

3. Nesutikdamas su nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R. pateikė skundą teismui ir prašė panaikinti Tauragės apskrities VPK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2768-2019, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 900 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

4. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu R. R. skundą patenkino, panaikino Tauragės apskrities VPK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 85-ANR_N-2768-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną R. R. nutraukė. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad jų nepakanka išvadai, kad R. R. veiksmuose yra visi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo požymiai. Teismui kilo pagrįstų abejonių dėl alkotesterio parodymų patikimumo. Pasak teismo, liko nenustatyta dėl kokių priežasčių buvo gauti skirtingi alkotesterio parodymai, todėl šiais parodymais nesivadovavo. Be to, teismas įvertino gautą specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad R. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta, tačiau rasta dietilo eterio, kuris, kaip nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos, nėra įtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Teismo vertinimu, byloje nebuvo surinkta kitų įrodymų dėl galimo pareiškėjo apsvaigimo nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl jis negali būti traukiamas administracinė atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities VPK prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – patraukti R. R. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio šimto eurų ir taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 12 mėnesių iki aštuoniolikos mėnesių. Nesutinka su teismo išvada, kad buvo pažeista neblaivumo nustatymo procedūra. Nurodo, kad R. R., įvertinus paklaidą, buvo nustatytas 1,50 prom. neblaivumo laipsnis, todėl nebuvo pagrindo pakartotinai atlikti neblaivumo patikrinimą. Pakartotinai patikrinimą būtina atlikti, jeigu nustatytas 1.51 prom. ir daugiau. Be to, nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai skiriasi ir tai rodo jo siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Sustabdytas policijos pareigūnams nurodė, kad vartojo „anodiją“ prieš 1 val., tačiau teisme jau tvirtino, kad ją buvo vartojęs prieš 15 min. iki policijos pareigūnų sustabdymo. Nurodo, kad vaizdo įraše aiškiai matyti, jog R. R. kalba nerišli, atsakymai pavėluoti, o tai tik patvirtina, kad R. R. buvo apsvaigęs, ką be kita ko, parodė ir alkoholio kiekio matuoklis.

5.1. Dėl alkoholio kiekio matuoklio duomenų išklotinės tikrinimų nurodo, kad tikrinimuose Nr. 11363, 11364, 11367 ir 11368 užfiksuoti duomenys – 0,00 prom. buvo gauti naudojant pasyvų tikrinimo metodą, t. y. buvo matuojama kai mėginys imamas iš oro, tikėtina pareigūnui įjungus alkoholio kiekio matuoklį, per daug paspaudė tą patį mygtuką. Vėliau po nustatyto 1,50 prom. rezultato, pareigūnai naudodami matuoklį vėl buvo atlikę pasyvius tikrinimus. Pažymi, kad rezultatas 1,53 prom. fiksuotas net du kartus (išklotinėje) atliekant aktyvų tikrinimo metodą – pučiant orą per antgalį. Dėl to atlikus tikrinimą alkoholio matuokliu, nebuvo jokios abejonės dėl užfiksuoto rezultato. Neblaivumo tikrinimo procedūra buvo atlikta pagal galiojančius teisės aktus pareigūnams nebuvo jokios pareigos atlikti pakartotinį tikrinimą. Mano, kad būtent administracinio nusižengimo protokolas, paaiškinimai, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, vaizdo įrašai, alkoholio kiekio matuoklio duomenys patvirtina, kad R. R. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. R. prašo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nebuvo pažeista neblaivumo tikrinimo alkotesteriu procedūra ir nurodo, kad apeliantė neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 4 punktą ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto „Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimo aprašo“ 6.3.1 punktą. Taisyklėse aiškiai nurodyta, kad būtina atlikti pakartotinį patikrinimą, kai nustatyta 1.51 ir daugiau promilių ir jose nenumatyta, kad pareigūnas turi teisę spręsti kada toks pakartotinis patikrinimas turi būti atliekamas. Analizuojamu atveju pareigūnai pažeidė šias nuostatas, nes nepagrįstai neatliko pakartotinio neblaivumo patikrinimo alkotesteriu.

6.1. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog jo parodymai yra nenuoseklūs. Teigia, kad pareigūnai jo apskritai nesiklausė, kai aiškino, kad alkoholio nėra vartojęs. Paaiškinimuose netikslumas gavosi dėl to, kad nevienodai buvo paklaustas kada dėjo „anodiją“ ant skaudančio danties. Jis nežiūrėjo į laikrodį, kada tiksliai tai darė, todėl pasisakydamas dėl laiko, pats spėjo, kiek maždaug laiko galėjo praeiti.

6.2. Nurodo, kad visą dieną dirbo šienapjūtėje ir buvo aiškia pavargęs, trūko miego, tačiau tai nereiškia, jog buvo apsvaigęs. Be to, pažymi, kad policijos pareigūnai pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką neatliko jokių tyrimų. Atvykus į medicinos įstaigą per 1 val. laiko buvo nustatyta, kad jo kraujyje alkoholio nerasta. Atliekant bet kokį skaičiavimą, jeigu būtų buvęs neblaivus, tai nustatytas neblaivumo laipsnis - 1,53 prom., per vieną valandą iš kraujo nebūtų pasišalinęs, vadinasi, alkotesterio parodymai yra neteisingi.

6.3. Kadangi byloje patvirtinta, kad jo kraujyje alkoholio nerasta, o „anodija“‘ nepriskiriama prie psichotropinių medžiagų, todėl apylinkės teismas pagrįstai nutraukė bylą.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

8. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

9. Tauragės apskrities VPK nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. R. veiksmuose nėra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo požymių. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad buvo pažeista neblaivumo tikrinimo tvarka ir dėl to nesivadovavo alkotesterio parodymais, kurie, pasak apelianto, patvirtino R. R. neblaivumo faktą.

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, iš esmės sutinka su apeliantu, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad R. R. veiksmuose nėra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo požymių ir konstatuoja, kad apylinkės teismas, nutraukdamas administracinių nusižengimų bylą, ne visiškai tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, ir ne visiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, jog R. R. veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

11. Tauragės apskrities VPK 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu R. R. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Pagal šį straipsnį atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Taigi būtina nustatyti, kad asmuo buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės, arba apsvaigęs nuo psichotropinių arba kitų psichiką veikiančių medžiagų. Analizuojamu atveju nutarime nurodyta, kad R. R. vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 1.50 prom. neblaivumo laipsnis.

12. Kaip matyti, teismas konstatavo, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, jog R. R. buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka tik iš dalies. Nors apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių R. R. neblaivumo faktą dėl alkoholio vartojimo, tačiau sutikti su išvada, kad nėra ir duomenų, patvirtinančių, jog R. R. buvo apsvaigęs nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, negalima.

13. Apylinkės teismas, vadovaudamasis Valstybės teismo medicinos tarnybos raštu, kuriame nurodyta, kad dietilo eteris nėra įtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, padarė išvadą, kad pareiškėjas negali būti traukiamas administracinė atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes tokių duomenų byloje nesurinkta. Tačiau tokia išvada priimta neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų visumos ir netinkamai išanalizavus teisės aktus.

14. 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 273/2004 „Dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių)“ Priedo oficialų 3 kategorijai priskiriamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) sąraše yra įrašytas Dietilo eteris (CAS Nr. 67-64-1). Prekursorius tai teisėtoje veikloje naudojamos cheminės medžiagos, kurios gali būti panaudotos neteisėtai narkotinių medžiagų gamybai ir kurioms teisės aktų nustatyta tvarka taikomos rinkos ribojimo priemonės (Lietuvos Respublikos narkotinių narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymas). Valstybinė teismo medicinos tarnyba 2019 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. (18)SD-460 nurodė, kad dietilo eteris pasižymi centrinę nervų sistemą slopinančiu poveikiu, sukelia klasikines narkozės stadijas: skausmo pojūčio sumažėjimą, sujaudinimą, trijų lygių narkozę (paviršinę, vidutinę, gilią) su sąmonės ir jutimų netekimu, refleksinių reakcijų nuslopinimu ir skeleto raumenų atpalaidavimu (b. l. 37). Taigi, nors dietilo eteris nėra įtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, tačiau jis yra įtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) sąrašą ir pateikti duomenys apie jo poveikį žmogaus organizmui, leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad jis turi narkotinių savybių ir jo pavartojęs asmuo būna apsvaigęs. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dietilo eterio vartojimas turi būti vertinamas kaip kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas.

15. Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, analizuojamu atveju būtina nustatyti, kad jis tikrai vartojo dietilo eterį ir kad nuo jo vairavimo metu (patikrinimo metu) buvo apsvaigęs.

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. R. kraujyje, jį paėmus praėjus 1 valandai po sustabdymo, buvo rasta dietilo eterio (specialisto išvada Nr. T-A 6019/2019(01) (bylos gale voke). Pažeidėjas nuo pat pradžių pareigūnams tvirtino, kad vartojo ne alkoholį, o dietilo eterį („anodiją“). R. R. pareigūnams nurodė, kad būdams pas draugą girdė gyvulius ir neplanavo važiuoti, o vartojo ne alkoholį, o „anodiją maždaug prieš valandą (b. l. 18, CD –Body cam 4, 2019-08-26). Vėliau tvirtino, kad vartojo maždaug prieš 15 minučių norėdamas numalšinti danties skausmą. Tačiau pažymėtina, kad nepaisant dietilo eterio vartojimo priežasties, byloje esantys duomenys - specialisto išvada, paties pažeidėjo nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad R. R. vartojo dietilo eterį, kuris vertinamas kaip kita psichiką veikianti medžiaga. Tačiau taip pat svarbu nustatyti, ar R. R. jo patikrinimo metu nuo šio preparato vartojimo iš tiesų buvo apsvaigęs.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, priešingai nei apylinkės teismas, konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog R. R. jo patikrinimo metu buvo apsvaigęs nuo dietilo eterio. Vaizdo įraše užfiksuotas R. R. pokalbis su pareigūnu iš karto po jo sustabdymo. Iš jo matyti, kad R. R. akivaizdžiai yra apsvaigęs: nerišliai kalbėjo, buvo vangus (b. l. 18, CD –Body cam 4, 2019-08-26). Tai patvirtino ir pažeidėją sustabdęs policijos pareigūnas A. L., nurodęs, kad iš jo sklido stiprus kvapas ir matėsi, jog yra apsvaigęs (b. l. 46-50). Taigi pareigūnams sustabdžius pažeidėją kilo įtarimas, jog pastarasis gali būti apsvaigęs, todėl nutarė patikrinti jo neblaivumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šiomis pareigūno nurodytomis aplinkybėmis, juolab, kad tai užfiksuota vaizdo įraše. Kita vertus, apsvaigimą patvirtina ir paties pažeidėjo parodymai apie dietilo eterio vartojimo laiką. Pažeidėjas parodė, kad vartojo dietilo eterį prieš 1 valandą, vėliau teigė, kad prieš 15 min. Be to, pažeidėjas policijos pareigūnams aiškino dietilo eterio (kaip nurodė pats pažeidėjas „anodijos“) poveikį ir kaip jis veikia alkotesterio parodymus. Nurodė, kad papūtus iš karto pavartojus „anodijos“ į alkotesterį, rodytų maksimumą promilių, o vėliau, praėjus kažkiek laiko, rodytų nulius. Šiuo atveju alkotesteris parodė 1.50 prom. ir tai tik dar kartą patvirtina, kad jis dietilo eterį buvo vartojęs neseniai ir jo poveikis nebuvo praėjęs. Taigi jo apsvaigimą nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiuo atveju dietilo eterio, patvirtina ir alkotesterio parodymai, pagal kurį vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija nustatyta 1,50 prom. Taigi nors R. R. policijos pareigūnui, priėmusiam nutarimą, nurodė, kad jis nesijautė apsvaigęs ir atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtino, kad jis tiesiog buvo pavargęs po šienapjūtės ir nemiegojęs, tačiau tikėti šiomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo, nes tokie parodymai neatitinka jo iš karto po sustabdymo nurodytoms aplinkybėms (pareigūnams pažeidėjas tvirtino buvęs pas draugą, kur girdė gyvulius ir vartojo „anodiją) bei kitiems byloje surinktiems įrodymams, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad R. R. jo patikrinimo metu buvo apsvaigęs. Taigi, nors pažeidėjas ir neigia buvęs tuo metu apsvaigęs ir byloje nėra duomenų apie atliktą išorinę asmens apžiūrą, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, visų byloje surinktų įrodymų visetas, juos vertinant atskirai ir visus kartu, akivaizdžiai patvirtina, kad R. R. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs būtent nuo dietilo eterio.

17.1. Pažymėtina, kad alkoholio matuoklio parodymais šiuo atveju vadovaujamasi tik kaip vienu iš įrodymų, patvirtinančių R. R. apsvaigimo faktą nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų. Todėl nustačius, jog R. R. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, argumentai dėl neblaivumo nustatymo tvarkos pažeidimų neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiai nepasisako.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, R. R. veiksmuose yra ne tik objektyvieji ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, bet ir subjektyvieji. Paties pažeidėjo parodymai aiškiai patvirtina, kad jis suvokė kokį poveikį daro jo pavartotas dietilo eteris ir tai žinodamas vairavo transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas neįsigilino į bylos esmę, nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, todėl nepagrįstai padaręs išvadą, jog nėra įrodymų, patvirtinančių apsvaigimo faktą nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, panaikino Institucijos 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą, kuriuo R. R. pagrįstai buvo pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir už tai jam buvo paskirta nuobauda. Nuobauda, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka pažeidėjo padaryto nusižengimo pavojingumą ir jo asmenybę.

19. Tačiau atsižvelgus į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, jog R. R. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs ne nuo alkoholio, o nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, keistina Institucijos nutarimo aprašomoji dalis dėl nurodyto R. R. apsvaigimo būdo. Nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyta aplinkybė, kad „vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam įvertinus parodymų paklaidą nustatytas 1.50 prom. neblaivumas“ keistina ir nurodytina, kad „vairavo automobilį, kai nustatytas apsvaigimas nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų“. Pažymėtina, kad iš esmės pažeidėjas nuo pat pradžių tvirtino, kad vartojo ne alkoholį, o dietilo eterį ir šios faktinės aplinkybės pakeitimas nekeičia nei nusižengimo esmės nei jo kvalifikacijos.

20. Esant išdėstytiems argumentams Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – R. R. skundas dėl Institucijos 2019 m. rugsėjo 18 d. priimto nutarimo atmestinas ir paliktinas galioti Tauragės apskrities VPK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimas pakeistus jo aprašomąją dalį dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir palikti galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą.

Pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimo aprašomąją dalį ir vietoje nurodymo, kad „vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam įvertinus parodymų paklaidą nustatytas 1.50 prom. neblaivumas“ nurodyti, kad „vairavo automobilį, kai nustatytas apsvaigimas nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė