Kauno apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo D. M. a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, teisto (teistumas išnykęs), bausto administracine tvarka, nedirbančio, gyvenančio(duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio mėnesio, bet ne vėliau kaip iki 2016-09-19, tikslesnis laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos pažeidimo padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sistemingai vartodamas necenzūrinius žodžius savo motinos I. K. atžvilgiu ir ją baugindamas, kad ją užmuš ir pakas, pažeidė tai girdėjusių I. K. nepilnamečių vaikų M. Z., A. Z. ir L. Z. teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, ir į jų teisę į poilsį ir tokiais savo veiksmai pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį.

2016-09-29 Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46098-16 pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tyrimo metu nustatyta, kad 2016-09-2C Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK gautas I. K. pareiškimas, kuriame ji prašė imtis priemonių sūnaus D. M. atžvilgiu, kad šis liautųsi terorizuoti ją ir jos nepilnamečius vaikus, nes ji gyvena pastovioje baimėje ir įtampoje, kadangi sūnus jai grasina, būdamas neblaivus triukšmauja.

2016-09-30 D. M. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2016 metų balandžio mėnesio, bet ne vėliau kaip iki 2016-09-19, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartodamas necenzūrinius žodžius savo motinos nukentėjusiosios I. K. atžvilgiu bei girdint nepilnamečiams jos vaikams – M. Z., A. Z., L. Z., sistemingai baugino I. K., o būtent: grasino, kad ją užmuš ir pakas, tokiu būdu naudodamas psichinę prievartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

2016-12-09 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė Ramunė Brazdeikytė priėmė nutarimą: nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-46098-16, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnį D. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, bylos medžiagą persiųsti Jonavos rajono apylinkės teismui nagrinėti.

Nukentėjusioji I. K. teismo posėdyje iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, jog jos sūnus Darius po to, kai ūkininkas, pas kurį jis gyveno ir dirbo, jį iškraustė, gyvendamas virtuvėlėje šalia jos namų daug gėrė, o, būdamas neblaivus, girdint nepilnamečiams vaikams, priekabiavo prie jos ir jai grasindavo įvairiausiais žodžiais. Jos nuomone, pakankama būtų paskirti jos sūnui įspėjimą dėl netinkamo elgesio.

Apklaustas policijos pareigūnų D. M. parodė, kad su motina I. K. nesutaria nuo pat vaikystės. Ji nuolatos reiškia pretenzijas, kad jis susirastų kur gyventi, susirastų darbą, išvaro iš namų, nes jis niekur nedirbdavo. Kai ji reikšdavo pretenzijas, jis nenusileisdavo, todėl tarp jų prasidėdavo žodiniai konfliktai, kuriuos girdėdavo ir nepilnamečiai brolis L. Z. ir seserys Aistė ir M. Z.. Konfliktai dažniausiai kildavo kai jis arba mama būdavo išgėrę alkoholio. Jie pykdavo mamos socialiniame bute Jonavos r., Bukonių sen., Biržulių k. Jis kartu bute negyveno, nes mama neleisdavo, todėl jis nakvodavo lauko virtuvėje, šalia namų. Kartais dienos metu jis ateidavo pas ją į butą pavalgyti, šiaip pabūti. Konfliktų su motina metu yra jai grasinęs, tačiau nėra jos sistemingai bauginęs., t. y konfliktai vyko viso gal tik tris kartus ir nuo 2016 metų liepos, o ne balandžio mėn. Jis yra jai sakęs: ,,pritrenksiu“, ,,užmušiu“, bet taip sakydamas nieko blogo negalvojo, šie žodžiai tiesiog išsprūsdavo, jis tik šnekėdavo, bet niekada negalvodavo, kad jai ką nors bloga padarys ar juo labiau ką nors padarys savo broliams ar seserims. Jis taip sakydavo būdamas neblaivus bei supykęs ant mamos. Grasinimai pasireikšdavo tik žodžiais ir tai tikrai nebuvo daroma sistemingai, kadangi jis su mama negyveno ir labai jau dažnai nekonfliktavo. Konfliktų metu jis šaukdavo, dėl to vaikai galėdavo išsigąsti, bet jis vaikams niekada negrasindavo. Jie, galbūt, bijodavo triukšmo, kai jis pykdavosi su mama, ir tai girdėdami negalėdavo ilsėtis ir užmigti. 2016-09-19 jis buvo pas mamą namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mama buvo darbe. Jį į butą įleido M. Prieš tai buvo išgėręs sidro 1 butelį, bet jautėsi blaivus. Kažkuriuo momentu vaikai pradėjo triukšmauti, jis norėjo juos nuraminti, tačiau jo vaikai neklausė. Tuomet jis galėjo vartodamas necenzūrinius žodžius kažką sakyti L. Jis sakė, kad atims telefoną norėdamas jį sudrausminti, bet tikrai jam negrasino. Tada jis sugalvojo eiti parūkyti ir nuėjo pas I. S., kuri yra buvusi jo sugyventinė, tačiau ji durų neatidarė, o kadangi jis vis tiek beldė ir nuo durų nenuėjo, iškvietė policijos pareigūnus. Jis pradės dirbti oficialiai nuo 2016-10-03. Šiuo metu jis gyvena Jonavoje(duomenys neskelbtini) pas savo draugę, todėl daugiau neis į namus pas savo mamą, brolį L. bei seses M. ir A. norėdamas išvengti konfliktų ir nesusipratimų. Tikrai neturėjo ir neturi minčių ką nors skriausti ar daryti ką nors bloga. Dėl visų konfliktų su savo mama gailisi, atsiprašys vaikų, kurie visa tai girdėjo.

Apklausta policijos pareigūnų I. K. parodė, kad D. M. jos sūnus. Jis labai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, geria beveik kiekvieną dieną. Būdamas blaivus jis yra ramus, padeda buityje, todėl jam blaiviam jokių pretenzijų neturi, tačiau kai jis būna apsvaigęs nuo alkoholio jis tampa ypač agresyvus. Jis anksčiau turėjo draugę I. S., su kuria gyveno iki 2016 metų balandžio mėnesio. Nuo 2016 metų balandžio mėnesio D. pradėjo pastoviai vartoti alkoholį ir nakvodavo virtuvėlėje, kuri yra atskirame pastate, netoli daugiabučio, kuriame ji gyvena su savo 3 nepilnamečiais vaikais. Darius nuo balandžio mėnesio tai nakvodavo virtuvėlėje, tai kažkur kitur. Dienos metu jis ateina pas ją į butą pavalgyti, pažiūrėti televizorių ir būdamas girtas nuolatos ją keikia ir grasina. Konkrečiai nurodyti laikotarpius, kada jis grasina, negali, kadangi tai vyksta sistemingai nuo 2016 metų balandžio mėnesio. Jis dažniausiai grasina jai, kadangi ji priekaištauja dėl girtavimo. Tai jį pykdo, todėl jis nuolatos jai grasina girdint trims nepilnamečiams vaikams – M. ir A. Z., kurioms (duomenys neskelbtini) metų, ir L. Z., kuriam (duomenys neskelbtini) metų. Grasinimas pasireiškia tuo, kad jis keikdamas ją įvairias necenzūriniais žodžiais sako, kad ją reikia ,,pakasti“ ir ,,užmušti“. Vadina ją bloga motina, nes jį išvaro iš namų. Grasinimas pasireiškia žodžiais, jis nėra grasinęs per žinutes ir panašiai. Grasindamas jis sugniaužia kumščius ir vaikšto po namus, jokių įrankių neima. Ką jis tuo metu galvoja, ji nežino, bet jo bijo. Nei jos atžvilgiu, nei nepilnamečių vaikų atžvilgiu D. nėra naudojęs fizinio smurto, tačiau buvo naudojęs fizinį smurtą jos pilnamečio sūnaus D. atžvilgiu, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. D. pastoviai su jais bute negyvena. 2016-09-19, apie 15.30 val., išeinant į darbą ji nepilnamečiams vaikams pasakė, kad užsirakintų duris ir neįleistų D. Kiek jai pasakojo dukra M., vakare į butą atėjo D. Vaikai buvo užsirakinę bute ir nenorėjo jo įsileisti, bet jis teigė, kad yra blaivus, kad nori įeiti į namus persirengti. Dukrai M. jis pasirodė blaivus, todėl jį įsileido į butą, nors iš tiesų jis buvo girtas. Tada jis bute ėmė keikti vaikus, trukdė jiems ilsėtis, reikalavo, kad Lukas duotų jam savo mobilaus ryšio telefoną, o Lukui nesutikus Darius pagrasino, kad pakiš jį po lova. Ji pati to negirdėjo, apie tai pasakojo jai vaikai. D. M. nuolatos grasina jai, tačiau tai daro neigiamą įtaką ir jos nepilnamečiams vaikams – L. A. ir M., jie jo bijo, neišsimiegoję eina į mokyklą. Minėtus grasinimus yra girdėjusi ir sūnaus Dariaus buvusi sugyventinė I. S.. Maždaug nuo 2016-09-20 Darius namuose nesirodė.

Apklausta policijos pareigūnų I. S. parodė, kad D. M. yra jos buvęs sugyventinis, su kuriuo gyveno apie 4 metus. Darius dažnai vartoja alkoholį, o būdamas neblaivus tampa agresyvus, reiškia įvairias nepagrįstas pretenzijas, provokuoja konfliktus. Kiek jai žinoma, jiems išsiskyrus D. gyveno savo motinos I bute, bet motina jį išvarė, kadangi jis daro blogą įtaką kitiems nepilnamečiams jos vaikams, yra agresyvus, kelia konfliktus. I. K. gyvena kaimynystėje, todėl ji girdėdavo kaip D. nuolatos konfliktuoja su savo motina. Jis jai priekaištaudavo, kad ji yra bloga motina, neleidžia kartu gyventi. Ji ne kartą yra girdėjusi kaip jis motinai grasina, elgiasi su ja nepagarbiai. Grasinimai pasireikšdavo žodžiais. Ji girdėjusi, kaip D. motinai sakė, kad sulaužys jai ,,snukį“, išmes per langą. Tai sakydamas gniauždavo kumščius, tačiau grasinimai pasireikšdavo tik žodžiais. Kiek jai yra žinoma, jis nėra smurtavęs mamos atžvilgiu. Kad grasintų ir pultų kitus nepilnamečius Irenos vaikus, negirdėjusi, bet vaikai jo bijo. 2016-09-19 ji buvo namuose ir vakare I. išeidama į darbą jos paprašė prižiūrėti vaikus. Naktį, maždaug 01.30 val., ji išgirdo kaip D. beldžiasi į jos buto duris, nes, neva, norėjo su ja parūkyti. Ji suprato, kad D. neblaivus ir durų neatidarė. Po kurio laiko D. nuėjo į savo mamos butą. Ji girdėjo kaip iš to buto sklido triukšmas, todėl iškvietė policiją. Kas konkrečiai įvyko bute, ji neklausė, bet matė, kad vaikai išsigandę, L. verkė, todėl suprato, kad D. buvo agresyvus.

M. Z. parodė, kad jos brolis yra agresyvus, piktas. 2016 m. balandžio mėnesį jis išsiskyrė su sugyventine I. S. ir nuo to laiko dažnai vartojo alkoholį. D. blaivus būna ramus, o išgėręs nuolatos priekabiauja. Kuomet D. išsiskyrė su drauge, nuo to laiko gyveno lauko virtuvėje netoli namų. Bute su jais D. negyveno, nes labai nesutarė su kitu broliu D. Būdamas neblaivus D. dažnai grasindavo mamai ir broliui L. Grasinimai pasireikšdavo žodžiais. Jis sakydavo, kad išmes ją per langą, sulaužys stalą. Tiksliai nuo kada tęsėsi šie grasinimai, pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Jai D. nėra grasinęs, taip pat negirdėjo, kad būtų grasinęs ir sesei A. Jos atžvilgiu smurto jis taip pat nėra vartojęs, taip pat nėra mušęs ir L. bei A. Ir mamos jis nėra mušęs. Visi D. grasinimai pasireikšdavo žodžiais. 2016 m. rugsėjo mėnesį, vakare į namus atėjo neblaivus D. ir ėmė iš L. reikalauti telefono. L. atsisakius duoti telefoną, jis grasino pakišti L. po lova. Po to D. nuėjo pas buvusią sugyventinę ir daužė jos buto duris tol, kol ji neiškvietė policijos. Lukas labai išsigando. Ji D. nebijo, tik bijo, kad jis nepadarytų kažko broliui L.

Liudytojas L. Z. parodė, kad jo brolis D. M. labai dažnai vartoja alkoholį ir jis brolio tada labai bijo, nes jis būna piktas, šūkauja, grasina mamai ir jiems. 2016-09-19 D. M. apie 22 vai. grįžo į namus ir prašė įsileisti. Jis sakė, kad yra blaivus, todėl jie patikėjo ir įsileido. Būdamas namuose D. atiminėjo iš jo telefoną, o jis telefono jam duoti nenorėjo. Tuomet D. pasakė, kad jį pakiš po lova, kad jis gaus į galvą. Jis labai išsigando ir pradėjo verkti. Po to kaimynė iškvietė policijos pareigūnus.

Liudytoja A. Z. parodė, kad jos brolis D. M. anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau pradėjęs vartoti alkoholį jis ėmė gyventi lauko virtuvėlėje, kuri priklauso jos mamai ir yra namo kieme. D. ji apibūdintų kaip agresyvų, dažnai alkoholinius gėrimus vartojantį žmogų. Būdamas blaivus D. būdavo ramus, tačiau išgėręs įis visiems grasindavo. Mamai jis grasindavo nuolatos kai tik išgerdavo alkoholio., jai sakydavo, kad išmes per langą, padegs butą. Grasinimai pasireikšdavo žodžiais. Asmeniškai jai brolis nėra grasinęs ir ji nėra girdėjusi, kad būtų grasinęs jos sesei M. Ji tik yra girdėjusi kaip D. grasino broliui L. Ji D. nebijo, jos atžvilgiu D. nėra vartojęs fizinio smurto. Taip pat jis nėra smurtavęs nei mamos, nei sesers, nei brolio L. atžvilgiu. 2016 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, nakties metu maždaug 24.00–01.00 val. į butą atėjo neblaivus D., kurį į butą įleido sesuo Miglė. D. buvo agresyvus, žodžiais ėmė kabinėtis prie brolio L., sakė, kad jį pakiš po lova ir atims telefoną. Išgirdusi triukšmą kaimynė I. S. iškvietė policiją. Ji maždaug nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio brolio D. nėra mačiusi, su juo nebendrauja.

Liudytoja V. S. parodė, kad D. M. yra jos dukters I. S. buvęs sugyventinis. Jis dažnai vartoja alkoholį. Būdamas neblaivus jis tampa agresyviu. Išsiskyręs su jos dukra, D. kurį laiką gyveno pas savo motiną bute, tačiau dažnai keldavo konfliktus ir gąsdindavo savo nepilnamečiams, todėl turėjo gyventi lauko virtuvėje, kuri yra netoli daugiabučio ir priklausė jo motinai. Kaimynai, tame tarpe ir ji pati 2016 m. liepos mėnesį kreipėsi į seniūniją dėl nuolatinio D. girtavimo ir triukšmavimo. Asmeniškai ji nėra nukentėjusi nuo D. M.. Ji girdėjusi, kaip 2016 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, D. šaukė ant savo motinos, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Konkrečiai kokiais žodžiais, negirdėjo. Jos akivaizdoje D. nėra smurtavęs nei savo motinos nei nepilnamečių jos vaikų atžvilgiu. Ji nėra girdėjusi kaip jis grasina savo motinai, bet žinant jo charakterį, taip galėjo būti. Žino, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, D. garsiai beldė į jos dukters buto duris, tačiau dukra durų neatidarė ir iškvietė policijos pareigūnus. Ar tuo metu nukentėjo nepilnamečiai vaikai, nežino. Maždaug nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio D. M. Biržulių k., Jonavos r. nesilanko.

Motyvuojamoji dalis

Be D. M. prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltė padarius teisės pažeidimą įrodyta nukentėjusiosios I. K. parodymais teismo posėdyje, liudytojų apklausomis ikiteisminio tyrimo metu, pranešimu apie įtarimą, įtariamojo apklausos protokolu, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, bei Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis.

Iš surinktų duomenų matyti, kad laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio mėnesio, bet ne vėliau kaip iki 2016-09-19, tikslesnis laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos pažeidimo padarymui, namuose, adresu(duomenys neskelbtini), vartodamas necenzūrinius žodžius savo motinos I. K. atžvilgiu, girdint nepilnamečiams jos vaikams – M. Z., A. Z., L. Z. – sistemingai baugino savo mamą I. K., tokiu būdu pažeisdamas tai girdėjusių I. K. nepilnamečių vaikų Miglės ir A. Z. ir L. Z. teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, ir į jų teisę į poilsį, ir tokiais savo veiksmai pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį.

Teismo nuomone, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, abejoti jais nėra pagrindo. Konstatuotina, jog visos administracinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos, pažeidėjo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Pažymėtina, kad nuo 2017-01-01 vietoj galiojusio ATPK įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). 2015-06-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016-03-25 įstatymu Nr. XII-2275) 3 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad iki 2017-01-01 padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurias ANK numatyta tokia pati ar griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinį teisės pažeidimą padarė iki 2017-01-01. D. M. kaltinamas padarę pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, kurios sankcija – įspėjimas arba bauda iki dvidešimt aštuonių eurų. Nuo 2017-01-01 įsigaliojusio ANK 72 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios atsakomybę už analogišką veiką, sankcija yra didesnė – įspėjimas arba bauda nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. M. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas neperkvalifikuojamas į nusižengimą, numatytą ANK, ir nagrinėjamas kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis 2015-06-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016-03-25 įstatymu Nr. XII-2275) 5 straipsnio 4 dalimi, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo neperkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ATPK.

ATPK 181³ straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Pagrindines vaiko teises ir laisves apibrėžia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Pagal šį įstatymą vaikas turi teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatą bei poreikius. Teismo nuomone, agresyvūs ginčai šeimoje, necenzūrinių žodžių vartojimas nepilnamečių vaikų akivaizdoje ar kitokie panašūs veiksmai daro neigiamą poveikį nepilnamečiams vaikams ir tokiu būdu pažeidžia jų teises į normalų vystymąsi, poilsį ir laisvalaikį.

ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika – užtraukia įspėjimą arba baudą iki dvidešimt aštuonių eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (niekur nedirba, linkęs daryti pažeidimus), į tai, kad joks turtinis nuostolis nepadarytas, pažeidėjas nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo išaiškinti pažeidimą, prisipažindamas jį padaręs, kas yra pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, jog atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.). Teismo nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai (nubausti ir padėti išauklėti pažeidėją, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų) bus pasiekti paskyrus ATPK 181³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi ATPK 181³ straipsnio 1 dalimi, 30–32 straipsniais, 272 straipsnio 1 dalimi, 286–288 straipsniais,

nutaria:

D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje, ir jį už tai įspėti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.