Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-03 · Byla Nr. N-444-1896-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-03
Bylos Nr.
N-444-1896-07
Teisėjai
Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas, Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N1–1896/2007Procesinio sprendimo kategorija 26.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 24 d. nutarties R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių priežiūros įgaliotas pareigūnas R. B. 2007 m. kovo 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 13.30 val., vairavo transporto priemonę įtariamai neblaivus ir vengė nusistatyti girtumą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 70 punkto reikalavimus.

Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio (toliau – Institucija) viršininkas 2007 m. kovo 27 d. nutarimu R. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje padarymą, skyrė 2000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams.

II.

R. B. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas pakeisti nutarimą, t. y. neskirti specialiosios teisės atėmimo. Nurodė, jog pasitikrinti dėl girtumo atsisakė, nes jam nebuvo pateiktas sterilus alkotesterio antgalis, o kadangi buvo iš vakaro išgėręs – bijojo, jog bus fiksuoti gėrimo požymiai, nuvykti į ligoninę girtumui nusistatyti negalėjo, nes buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Teigia, jog pažeidimą pripažįsta ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, jog nubaustas per griežtai. Pažymėjo, jog jo darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, t. y. išvežioja į prekybos taškus ir dirbtuves įvairias kompiuterines detales, atlieka remonto darbus, žmona niekur nedirba, o visas šeimos pajamas sudaro jo gaunamas uždarbis - apie 510 Lt per mėnesį. Taip pat nurodė, jog Kėdainių mieste, kuriame jis gyvena, yra didelis nedarbas, todėl galimybė įsidarbinti kitur – labai ribota.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 24 d. nutartimi R. B. skundą atmetė. Tokį sprendimą teismas priėmė nustatęs, jog byloje esanti medžiaga bei paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai patvirtina, jog įvykdyto teisės pažeidimo veika įrodyta, teisingai kvalifikuota, administracinė byla išnagrinėta laikantis nustatytos tvarkos ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo už įvykdytą teisės pažeidimą nubaustas teisėtai, o skiriant nuobaudas buvo atsižvelgta į administracinėn atsakomybėn patraukto asmenybę, jo kaltės laipsnį, turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailestį. Teismas tai pat konstatavo, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikytinos, kai nustatomos tam tikros išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, o bylos medžiaga patvirtina, jog asmuo iki 2007 m. kovo 12 d. ne kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis: 2006 m. birželio 13 d. ir 2007 m. vasario 19 d. nutarimais pagal ATPK 134 straipsnį, 2006 m. rugsėjo 15 d. nutarimu – pagal ATPK 124 str. 2 dalį, 2004 m. vasario 20 d. nutarimu pagal ATPK 124¹ str. 2 dalį, o 2002 m. gegužės 17 d. nutarimu ir pagal ATPK 126 str. 1 dalį. Šios aplinkybės, anot pirmosios instancijos teismo, rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negali būti laikomas drausmingu eismo dalyviu, o jo naujai įvykdytas KET pažeidimas – atsitiktiniu. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės, liečiančios šeiminę padėtį ir darbinę veiklą - negali būti vertinamos kaip išimtinės ar išskirtinės ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

III.

Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 24 d. nutartimi, R. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai vertino jo ankstesnius pažeidimus, už kuriuos jis jau nelaikytinas baustu, o atsižvelgiant į tai, kad Institucija jokių sunkinančių aplinkybių nenustatė, tokios aplinkybės neturėjo būti taikomos šiuo atveju. Taip pat neatsižvelgta į tai, jog atsisakė tikrintis girtumą dėl higieninių sumetimų, o pažeidimas padarytas dėl jo teisinio neišprusimo, kas leidžia taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir nurodo, jog R. B. administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta visapusiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. B. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, o ATPK 30¹ straipsnio taikymui nėra pagrindų. Pažymėtina, jog pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punktą policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Taigi, visais kitais atvejais tokia pareiga pareigūnams neatsiranda, todėl atsisakymas tikrintis girtumą šiuo atveju tinkamai kvalifikuotas pagal ATPK 126 str. 3 dalį. Apelianto argumentas, jog tikrintis atsisakė dėl higieninių sumetimų, t. y. nepakeitus techninės priemonės antgalio, atmestinas. Pažymėtina, jog asmuo administracinio teisės pažeidimo protokole jokių pastabų apie savo abejones dėl techninės priemonės patikimumo neįrašė, tarnybiniame pranešime tokios aplinkybės taip pat nefiksuotos, be to, nenustatytos jokios objektyvios kliūtys, trukdžiusios asmeniui pasinaudoti minėtų taisyklių 27 punkte įtvirtinta teise pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą prašant paties lėšomis atlikti medicininę apžiūrą.

R. B. teigia, jog paskirtoji nuobauda per griežta, t. y. mano, jog jo atžvilgiu teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. nutartis administracinėse bylose Nr.N5‑1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006).

Iš pateiktos į bylą medžiagos matyti, jog apeliantas nagrinėjimo pažeidimą dieną turėjo net tris galiojančias nuobaudas, kas pagal ATPK 32 str. 1 d. 5 punktą laikytina atsakomybe sunkinančia aplinkybe, tačiau tokios aplinkybės nenustačius Institucijai, pirmosios instancijos teismas ja taip pat nesirėmė, nes administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, t. y. dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama.

Kaip jau minėta anksčiau, ATPK 30¹ straipsnis yra išimtinis, o skunde nurodytos aplinkybės (būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio, darbovietės pateikta teigiama asmens charakteristika ir kt.) – išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytinos. Padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, rodantis asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą bei pilietiškumo jausmo neturėjimą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog KET pažeidimai daromi itin dažnai, kas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, charakterizuoja asmenį kaip itin nedrausmingą eismo dalyvį. Apeliantas skunde nurodo, jog 2002 m. gegužės 17 d. nutarimu buvo baustas pagal ATPK 126 str. 1 dalį, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo „buvo išteisintas“. Toks teiginys klaidingas, nes 2002 m. gegužės 17 d. nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tikrintas nebuvo, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama R. B. byla dėl 2004 m. vasario 20 d. nutarimo, be to, jis panaikintas tik iš dalies.

Pabrėžtina, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr. nutartis administracinėse byloje Nr. N18-1406/2007, N9‑1626/2006, N6‑1199/2006). Pažymėtina ir tai, jog į nuoširdų gailestį jau atsižvelgta Institucijai skiriant minimalias nuobaudas, todėl dar kartą tokią aplinkybę vertinti kaip lengvinančią teismas neturi pagrindo, kliūčių asmeniui užsiimti kita veikla, nereikalaujančia turėti teisę vairuoti, nenustatyta, todėl teisės vairuoti būtinumas šiuo atveju nelemia švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo. Pažymėtina, jog tokios pozicijos nuosekliai laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Be to, iš byloje esančios darbdavio surašytos charakteristikos matyti, jog apeliantui netekus teisės vairuoti įmonei kils problemų, tačiau jokių nuorodų į tai, jog bus priversta atleisti R. B. – nėra.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasVirgilijus Valančius