Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.10.3; 1.1.9.10; 1.1.9.13; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7; 2.3.6.8.

2024 m. vasario 20 d.

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Editai Sangavičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 2022 m. sausio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio, tai yra 3 000 Eur dydžio bauda, ją sumokant per 6 mėnesius. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti J. R. priklausantis automobilis „Audi A4“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. E. G. 2023 m. liepos 4 d., apie 2.10 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė savo sugyventinei J. R. į kairę veido pusę, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairiame žande, apatinio žandikaulio lūžį ir dėl apatinio žandikaulio lūžio sukėlė savo šeimos narei nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis E. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi. Nurodė, kad 2023 m. liepos 4 d. naktį, būdamas girtas, trenkė kumščiu vieną kartą į veidą sugyventinei J. R. į kairę veido pusę. Pamatęs kraują iškvietė greitąją. Tai vyko (duomenys neskelbtini) netoli namų. Toliau gyvena kartu, susitaikė, atlygino civilinį ieškinį – Kauno teritorinei ligonių kasai sumokėjo 416,96 Eur.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusios ir liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras ir pats kaltinamasis, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

4. Nukentėjusioji J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji jau du su puse metų gyvena kartu su E. G., veda bendrą ūkį, gyvena kartu kaip šeima. Paprastai tarpusavyje sutaria gerai, mažai pykstasi. Jei ir yra kilę žodiniai nesutarimai, tai tik dėl E. potraukio eiti į kazino ar pernelyg didelio noro būti savaitgalį su draugais. 2023 m. liepos 4 d. apie 0.30 val. ji su E. nuėjo į kazino „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Į kazino nuėjo jau būdami pavartoję alkoholio. Su E. į kazino ėjo todėl, kad jį galėtų prižiūrėti dėl lošimo. Iš kazino išėjo apie 2 val., matė, kad E. ten pralošė apie 100 eurų. Einant namo, ji jam visą kelią priekaištavo dėl lošimo, pykosi. Einant pro (duomenys neskelbtini) namo kiemą, E. ėjo pirmas, ji ėjo paskui. Norėdama su juo susitaikyti, ji prie jo priėjo iš nugaros ir bandė jį apsikabinti. E. atsisuko ir vieną kartą, lygtai dešinės rankos kumščiu, trenkė jai į veidą, pataikė į kairės pusės apatinį žandikaulį. Iš karto pajuto didelį skausmą. Kai bandė kalbėti, suprato, kad nestabilus apatinis žandikaulis, kad girgžda visi dantys. Iš burnos pradėjo bėgti kraujas. E. iš karto puolė atsiprašinėti, sakė, kad atsiprašo, kad nežino, kas jam čia atsitiko. Pasakė, kad kviestų greitąją medicininę pagalbą. Jis pasiūlė grįžti namo, todėl grįžo į butą, kur ji nusiplovė kraujus nuo veido, o E. iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Maždaug kartu su greitąja atvyko ir policijos pareigūnai. Nors jai buvo sunku kalbėti, ji policijos pareigūnams pasakė, kad E. jai trenkė. Kai E. jai sudavė, niekas nematė, buvo naktis, tamsu, kieme aplink žmonių nebuvo. Namuose, kai grįžo, taip pat nieko nebuvo. Ją išvežė į LSMU KK Skubios pagalbos skyrių, kur diagnozavo apatinio žandikaulio lūžį. Tolimesniam gydymui buvo paguldyta į LSMU KK Veido ir žandikaulio chirurgijos skyrių, kuriame ji gulėjo savaitę, t. y. iki 2023 m. liepos 10 d., dabar yra išleista gydytis į namus. Su E. namuose susitaikė, jis jos atsiprašė, toliau gyvena kartu. Turtinė žala jai nepadaryta, dėl neturtinės žalos civilinio ieškinio nereiškia. (b. l. 62)

5. Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, tarp daugiabučių namų – (duomenys neskelbtini), aikštelė, žalia veja, šaligatviai pėstiesiems eiti, grumtynių ar girtavimo pėdsakų nenustatyta (b. l. 22-27)

6. Tarnybinis pranešimas „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“, kuriame užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), skubios pagalbos skyriuje, pasitiko J. R., kuri paaiškino, jog apie 2023 m. liepos 4 d. 2 val. 10 min., ji kartu su sugyventiniu E. G., išėjo iš lošimo namų, (duomenys neskelbtini), link namų esančių (duomenys neskelbtini). Jiems beeinant namo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kad sugyventinis buvo per daug išgėręs alkoholio, todėl pradėjo konfliktuoti su pranešėja. Konfliktas tarp jų įvyko dėl to, jog lošimo namuose asmenys pralošė per daug pinigų. Jiems būnant tarp (duomenys neskelbtini), esančių daugiabučių, konflikto metu E. G. vieną kartą tyčia trenkė ranka, kuria tiksliai nurodyti negali, jai į kairės pusės veido sritį. Dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Kadangi J. R. po suduoto smūgio jautė didelį skausmą, kartu su medikais išvyko į gydymo įstaigą, kur buvo nustatytas kairės pusės apatinis žandikaulio lūžis. Po apžiūros J. R. paguldyta į gydymo įstaigą. E. G. apie įvykį papasakoti atsisakė. Paklausus, kodėl įvyko konfliktas ir dėl ko sudavė smūgį sugyventinei į veido sritį, pastarasis nurodė, jog buvo už ką. Naudojantis alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0204, patikros sertifikato Nr. 1938305, J. R. nustatytas 1.02 prom. neblaivumas, E. G. nustatyta 1.05 prom., neblaivumas. (b. l.31 - 34)

7. Alkotesterio duomenimis nustatyta, jog 2023 m. liepos 4 d. 2:47 val. E. G. nustatytas 1,05 promilių neblaivumas (b. l. 39-40).

8. Tarnybiniu pranešimu su pridedama nukentėjusios J. R. fotonuotrauka nustatyta, kad 2023 m. liepos 4 d. ant J. R. kūno vizualiai matėsi fiziniai sužalojimai, todėl siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą padarytos minėto asmens išorinių sužalojimų nuotraukos (b. l. 36, 37).

9. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti Body kamerų filmuoti vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Juose užfiksuota, kaip policijos pareigūnės paklausta mergina kas nutiko, atsakė, kad einant iš kazino jai trenkė per veidą šalia stovintis vyriškis. Moteris pareigūnams sako, kad jai reikia medicininės pagalbos, nes jaučia skausmą. Pareigūnės paklausus, ar turi vyriškiui pretenzijų, sako, kad neturinti, pasakoja, kad su vyru negyvenanti, jie tik pažįstami. (b. l. 29-30)

10. Iš 2023 m. liepos 4 d. Medicininio dokumentų išrašo/siuntimo nustatyta, kad J. R. diagnozuota apatinio žandikaulio kūno lūžis, nurodyta, kad pacientė J. R. nurodė, jog jai draugas trenkė į veidą kumščiu, kitų kūno dalių nesužalojo, šiuo metu ji jaučia stiprų apatinio žandikaulio skausmą (b.l. 42)

11. Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. R. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame žande, apatinio žandikaulio lūžis, padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl apatinio žandikaulio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. (b. l. 46-48)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

12. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A186 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 – 7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. To paties poįstatyminio teisės akto 5 punkte susargdinimas apibrėžiamas kaip organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu arba nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos. Taigi, sistemiškai aiškinant šias nuostatas, darytina išvada, kad asmens sveikata, be kita ko, gali būti sutrikdyta ir fiziniu ir psichiniu poveikiu. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas iki penkerių metų.

14. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. G. padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką pasitvirtino. E. G. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įvykdymo prisipažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, dėl to gailėjosi. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kurie iš esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios parodymai, taip pat aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai, tame tarpe specialisto išvada, konstatuojanti nukentėjusios sužalojimo mechanizmą ir mastą, neginčijamai patvirtina, kad E. G. 2023 m. liepos 4 d., apie 2.10 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) namų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė savo sugyventinei J. R. į kairę veido pusę, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairiame žande, apatinio žandikaulio lūžį ir dėl apatinio žandikaulio lūžio sukėlė savo šeimos narei nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ginčo byloje nekilo, kad kaltinamąjį su nukentėjusiąja sieja šeiminiai ryšiai, jie sugyventiniai. Kaltinamojo kaltę dėl minėto nusikaltimo neginčijamai patvirtina specialisto išvada, kuria konstatuotas nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio, nes pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktą, nukentėjusios sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų. Pažymėtina, kad kaip matyti iš bylos medžiagos minėtos specialisto išvados teismo eksperto atliktos objektyviai ištiriant asmenį, remiantis medicinos dokumentų duomenimis, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo metu užduotyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumo laipsnis, nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo mechanizmas, aiškiai nurodant, kad jis padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, sužalojimai griuvimui nebūdingi, jie galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Šią išvadą patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, kad jis trenkė su kumščiu nukentėjusiajai į veidą, nukentėjusios parodymai, kad kaltinamasis jai su kumščiu trenkė vieną kartą į žandikaulį, taip pat rašytinė bylos medžiaga (įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, vaizdo medžiaga apžiūrėta kitų objektų apžiūros protokolu, medicininiai dokumentų išrašai). Taigi, kaltinamojo E. G. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Abejoti nukentėjusios parodymais, specialisto išvada, rašytiniais įrodymais nėra pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina E. G. kaltę, kurios kaip minėta jis viso baudžiamojo proceso metu neneigė, pripažino kaltę dėl inkriminuotos veikos.

15. Ištyrus ir įvertinus aptartų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad E. G., veikdamas tiesiogine tyčia, nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą, padarydamas jai poodinę kraujosrūvą kairiame žande, apatinio žandikaulio lūžį, todėl jis privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Kadangi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, tyčinė kaltė, konstatuotina, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais

IV. Bausmės skyrimo motyvai

16. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

17. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Kaltinamasis E. G. teistas vieną kartą už vairavimą esant neblaiviam, bausmę atlikęs (bauda sumokėta savanoriška), administracine tvarka nebaustas ( b.l. 76). Atsižvelgiant į tai, jog asmuo teistas vieną kartą dėl nesunkaus nusikaltimo, bausmę atlikęs, nebaustas administracine tvarka, spręstina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymas buvo atsitiktinis veiksmas, o ne susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas, juolab E. G. dirba, kartu su nukentėjusiąja veda bendrą ūkį, ką ikiteisminio tyrimo metu parodė ir pati nukentėjusioji - kaltinamojo sugyventinė, nurodydama, kad ji jau du su puse metų gyvena kartu su E. G., veda bendrą ūkį, gyvena kartu kaip šeima. Kaltinamasis narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, nesigydė. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei, kad savo noru atlygino padarytą žalą pagal pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

18. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, vieną ankstesnį teistumą, dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad E. G. skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo trukmę, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Teismo nuomone skirtina bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Teismo nuomone, skiriant bausmę kaltinamajam už nusikalstamą veiką, baudžiamosios teisės nuostatos nebuvo pažeistos, atsižvelgta į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o pagrindo taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ar susijusių su kaltinamojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Vienas ankstesnis teistumas, teritorinės ligonių kasos ieškinio atlyginimas yra įprastos daugeliui bylų būdingos, tačiau ne išimtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytam pažeidimui bei kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeiminio asmeninio pobūdžio aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas, nes skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012).

19. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

20. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas įvertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, bus prarastas ryšys su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018).

21. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarytą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, atlygino padarytą žalą, jis teistas vieną kartą, bet bausmę atlikęs, nebaustas administracine tvarka, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dirba, yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl siekiant išlaikyti E. G. teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 6mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos E. G. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

VI. Dėl civilinio ieškinio, daiktų ir kardomosios priemonės

22. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

23. Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinės ligonių kasa pareiškė 416,96 Eur ieškinį dėl patirtos žalos už nukentėjusiosios J. R. gydymą. Teismui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad šis civilinis ieškinys šiai dienai yra atlygintas (1 t., b. l. 124). Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu pareikštas turtinis reikalavimas atlygintas, ieškinio atsisakymo nesant, taip pat nesant ieškinyje pareikštų kitų reikalavimų, tokių kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kurių paskirstymo klausimą sprendžiant turėtų įtakos ieškinio atlyginimas tik ieškovui pareiškus ieškinį, todėl ieškinys atmestinas.

24. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

25. Daiktų turinčių reikmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. G. skirti 1 (vienerių) metų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant E. G. bausmės vykdymo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, kaltinamajam atlyginus padarytą žalą, atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.