Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis privalomąją karinę tarnybą (iki 2026 m. vasario 19 d.), teistas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 259 straipsnio 1 dalį – viešaisiais darbais 120 val. įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius po 30 val., bausmę atlikęs (2023 m. vasario 24 d.), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. T. nustatytos aplinkybės

P. B. neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti savo piniginės vidinėje kišenėje laikė įvyniotą į bespalvę plastikinę plėvelę skiautę su psichotropine medžiaga 3-chlorometilkatinonu (sinonimai: 3-CMC; clophedrone; cheminis pavadinimas: 1-(3- chlorophenyl)-2-(methylamino)propan-1-one), kurios masė yra 0,605 g, kol 2025 m. balandžio 5 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnų, kurie atlikę jo dalinę apžiūrą, piniginės vidinėje kišenėje rado ir paėmė minėtą skiautę su psichotropine medžiaga.

I. B. surinkti duomenys

P. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. balandžio 4 d. lankėsi klube, kurio pavadinimo nežino, klubas yra Vilniuje, Gedimino prospekte. Būdamas klube nuėjo į tualetą, kur pamatė jauną apie 20-25 m. amžiaus vaikiną, vidutinio kūno sudėjimo. Jie pradėjo kalbėti ir jis pokalbio metu pasiūlė jam įsigyti narkotinės medžiagos – kristalų, kurie vartojami uostant. Jis iš šio nepažįstamo asmens už 35 eurus nusipirko maišelį narkotinės medžiagos, kurią turėjo su savimi, kai jį sulaikė policijos pareigūnai. Narkotinę medžiagą įsigijo sau, ketino ją suvartoti pats, nes kartais, nesistemingai vartoja narkotines medžiagas. Platinti narkotinių medžiagų neketino, niekam jos įsigyti nesiūlė.

Papildomai tyrimo metu apklaustas P. B. parodė, kad pasilieka prie savo jau anksčiau duotų parodymų, kad narkotinę medžiagą nusipirko būdamas klube iš nepažįstamo asmens už 35 eurus. Narkotinę medžiagą pirko sau, ketino ją suvartoti pats, nes nesistemingai jas pavartoja, tikrai neturėjo tikslo parduoti ar platinti. Narkotinės medžiagos niekam nesiūlė įsigyti.

Liudytojas K. Ž. parodė, kad 2025 m. balandžio 4 d., apie 23.00 val. kartu su sese A. D. ir jos draugais L. ir L. atėjo į klubą „Pub“, ten vartojo alkoholinius gėrimus. 2025 m. balandžio 5 d., apie 2.37 val. jam einant link tualeto, iš tualeto išėjo du vaikinai. Jis juos pirmą kartą pamatė, jų žvilgsniai susitiko. Tuomet K. Ž. išėjus iš tualeto, jis nuėjo prie baro. K. Ž. pamatė prie baro stovinčius vaikinus ir nusprendė prie jų prieiti. Jie iš karto K. Ž. pasiūlė „kristalų“ ar „cc“. K. Ž. jiems pasakė, kad jam reikia pasitarti su sese ir palaukti. Jie nurodė, kad 1 g kristalų kainuoja 30 eurų ir paklausė, ar turi pinigų. K. Ž. išsitraukė 5 eurus, jie sakė „duok įbersiu“ ir vienas iš vaikinų išsitraukė iš kišenės polietileninį maišelį su kristalino pavidalo medžiaga. K. Ž. nurodė jiems, kad eina pas sesę, nes jam reikia daugiau pinigų. Jis nuėjo pas savo seserį A. ir jai viską papasakojo, paklausė jos, ar ji pažįsta ta vaikiną, kuris turėjo su savimi narkotinių medžiagų. Sesuo nurodė, kad pažįsta, kaip nurodė tai yra vienas iš jos draugų. K. Ž. nuėjo į tualetą ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Išėjus iš tualeto, prie jo priėjo sesuo ir paklausė, ar gali suderinti narkotinių medžiagų. K. Ž. norėdamas apgauti tiek sesę, tiek vaikinus nuėjo prie jų. Jam bendraujant su jais, prie vieno iš vaikinų (tas kuris siūlė narkotinių medžiagų) priėjo sesuo ir kažką į ausį pašnibždėjo, kiek girdėjo, ji nurodė jam „bėkit iš čia“. Vienas iš vaikinų kitam vaikinui pasakė „geriau einam iš čia“ ir jie atsistojo ir pradėjo eiti. K. Ž. pradėjo eiti jiems iš paskos ir prie išėjimo iš klubo jiems pasiūlė parūkyti. Vienas iš vaikinų sutiko parūkyti lauke, todėl jie kartu lauke rūkė. Kitas vaikinas jam sakė einam iš čia. Minėti vaikinai pradėjo šalintis.

Papildomai liudytojas K. Ž. parodė, kad apie P. B. pranešė dėl to, kad kai buvo bare „Mr. Pub“, (duomenys neskelbtini), nuėjo į tualetą ir laukė eilėje, iš vienos tualeto kabinos išėjo du vaikinai. Jam tai pasirodė keista ir iš karto suprato, kad jie vartojo narkotines medžiagas, nes kai jie išeidinėjo, K. Ž. žiūrėjo į juos, o jie į jį ir jų žvilgsniai susitiko. K. Ž. pamatė, kad vieno iš jų akys buvo stiklinės. Po ko K. Ž. užėjo į būtent tą tualeto kabiną, iš kurios išėjo minėti vaikinai, ir po to išėjo iš tualeto, grįžo atgal į salę ir pamatė tuos du vaikinus sėdinčius prie jo sesės. Tada iš karto K. Ž. priėjo prie jų, paklausė, ką jie čia daro, ir jie pasiūlė narkotikų „kristalų“, kurie buvo skaidrios permatomos spalvos kristaliukai. K. Ž. nustebo, kad jie įkyriai siūlo, pasimetė, pradėjo klausinėti, kiek kainuoja, kokiais kiekiais, kuris būtent iš tų dvejų vaikinų sakė pasakyti negali, nes praėjo nemažai laiko, neatsimena. Sakė 1 g – 30 eurų. K. Ž. pasakė jiems palaukti, nes reikia pinigų suderinti ir jie pasakė, kad gali duoti pabandyti nemokamai. Jie būdami prie baro įbėrė į popieriuką, ar tai buvo čekis, pasakyti tiksliau negali paragauti. K. Ž. paėmė, nuėjo vėl į tualetą ir tas narkotines medžiagas suvartojo per nosį, po to iškvietė policiją. Policiją atvažiavo po 5-7 min. K. Ž. pasiūlė jiems išeiti parūkyti į lauką, jie sutiko. K. Ž. ištraukė pakelį cigarečių ir pavaišino tą vaikiną, kuris jam davė paragauti narkotinių medžiagų. Jie stovėjo, rūkė, o tuo tarpu tas kitas vaikinas bandė išvesti savo draugą. Jam toliau nebesisekė jų išlaikyti ir jie pradėjo eiti link V. K. aikštės. K. Ž. ėjo iš paskos. Jie dar turėjo minčių K. Ž. sumušti. Po ko pamatė, kad prie klubo yra policija, greitu žingsniu nuėjo iki jų.

Liudytojas G. D. parodė, kad P. B. yra jo pusbrolis antros eilės. Jie su juo buvo ilgai nesimatę, jis grįžo iš Norvegijos, prieš kiek laiko, nepasakys, nes nežino ir jis parašė į Messenger 2025 m. balandžio 3 d. ir pasiūlė susitikti, nes jis buvo atvažiavęs iš Pasvalio į Vilnių. Liudytojas sutiko. Jie susitiko penktadienį 2025 m. balandžio 4 d., nuvažiavo jo pasiimti iš Kairiūkščio gatvės, tikslaus adreso neatsimena, apie 19.00 val., po ko atvažiavo iki liudytojo gyvenamosios vietos t. y. (duomenys neskelbtini), kur G. D. paliko kieme savo mašiną ir išsikvietė Bolt taxi, kuriuo nuvažiavo iki Katedros aikštės. „Bolt“ taxi kvietė G. D., mokėjo irgi jis. Iš pradžių nuėjo į barą „U. S.“, iki kelių ten buvo, pasakyti negali, išgėrė po 3 bokalus 0.5 l. talpos alaus. Po ko išėjo į kitą barą „Mr. Pub“. Atėję į minėtą barą apsižvalgė, pasižiūrėjo, kur būtų galima prisėsti prie staliuko ir kadangi vietos nebuvo, nusprendė likti prie baro. Jie su pusbroliu užsisakė alkoholinius kokteilius ir gurkšnojo, sėdėjo, kalbėjo. Kol jie išgėrinėjo prie baro, prie jų priėjo raudonplaukė mergina. Ji pradėjo jį kalbinti, tačiau jo nedomino, nes jis turi panelę. Po to priėjo tos merginos brolis, ji pasakė, kad jis šiąnakt ją saugo. Tos merginos brolis, kai priėjo, kalbėjosi su G. D. pusbroliu. Po ko tos merginos brolis su P. B. išėjo kažkur, kur būtent pasakyti negali, nes jis liko prie baro su ta mergina. Jie su ja kalbėjosi, tik susipažino ir viskas. Tada grįžo P. su tuo vaikinu, pusbrolis atsisėdo į savo vietą prie baro, o tas vaikinas su mergina išėjo. Jie toliau sėdėjo, gėrė ir vėl ta mergina pribėgo prie G. D. ir pasakė „eikite iš čia, nes mano brolis jums iškvietė policiją“. G. D. buvo nustebęs, kodėl ir dėl ko, bet pasakė pusbroliui, kad gal geriau išeiti iš čia ir jis nenorėjo, bet sutiko. Jie išėjo į lauką, tos merginos brolis pradėjo vėl kalbinti P. B., jie abu kalbėjosi, G. D. P. sakė geriau eiti iš čia, tada tas vaikinas užpyko ir išplėšė iš G. D. lupų cigaretę, bandė taip jį išprovokuoti. Jie vis tiek bandė eiti nuo to klubo ir tos merginos brolis pradėjo rėkti, kad „ jis apipiso P. B. kaip dūchą“. Ką jis norėjo pasakyti tuo, iš pradžių nesuprato. Bet kai prie jų privažiavo policija ir liepė parodyti visus savo daiktus, pas pusbrolį rado piniginėje galimai narkotinę medžiagą, pas G. D. nieko nerado, nes jis nieko nevartoja. Iš kur P. gavo tos galimai narkotinės medžiagos, pasakyti negali, jis nepasakė, o ir apskritai mažai apie tai šnekėjo.

Liudytoja A. T. D. parodė, kad 2025 m. balandžio 4 d. ji su savo broliu K., draugais L. ir L. nusprendė nueiti į barą „Mr. Pub“, (duomenys neskelbtini). Į minėtą barą nuėjo apie 23.00 val. Jie ten išgėrinėjo, L. ir L. pabuvo kelias valandas ir išėjo, greičiausiai namo, o ji su broliu K. liko bare. Jie toliau gurkšnojo, po kurio laiko su broliu nuėjo į tualetą, kur užsidarė tualeto kabinoje ir brolis turėjo miltelių (narkotinių medžiagų), kuriuos jie suvartojo kartu. Jie tuos miltelius uostė per nosį. Kokios spalvos buvo narkotinė medžiaga, kokiame maišelyje, ar kur jos buvo įdėtos, pasakyti negali. Iš kur būtent brolis jas išėmė, kai užsidarė tualete, pasakyti negali, nes kaip ir minėjo, buvo labai neblaivi ir visko neatsimena. Po ko brolis K. paskambino į policiją ir pranešė, kad bare yra žmonės, kurie turi narkotinių medžiagų, ir kurie jam jų davė. Ar brolis už tuos miltelius, t. y. narkotines medžiagas susimokėjo ar jam davė pabandymui pasakyti negali, mano, kad brolis neturėjo pinigų, nes ji jam pirko iš savo kortelės alkoholinius gėrimus. Po narkotinių medžiagų suvartojimo, ji viską atsimena miglotai. Atsimena, kad policijos pareigūnai atvažiavo, kalbėjosi su broliu. Bare buvo galimai iki kol užsidarė, o po to su taksi išvažiavo namo.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad iš Vilniaus VPK OVS budėtojo radijo ryšiu buvo gauta informacija, jog Gedimino pr. 2A, MR. PUB klube nepažįstamas vaikinas 2002 g. iš Radviliškio pranešėjui K. Ž. davė amfetamino tabletę. Privažiavus prie nurodytų vyriškių (duomenys neskelbtini) ir paklausus asmenų, ar turi draudžiamų daiktų jie nurodė, kad ne. Tikrinant asmenis, pas P. B. piniginės skyriuje skirtam dėti kupiūroms rastas polietileninis, permatomas maišelis, kurio viduje birūs, kristalų pavidalo, milteliai, galimai narkotinė medžiaga. Pasiteiravus kas tai, jis nurodė, kad tai galimai narkotinė medžiaga ir ji priklauso jam.

Iš asmens kratos protokolo matyti, kad P. B. iš striukės kairės pusės kišenės savanoriškai ištraukė ir pateikė piniginę, kurios viduje, banknotų skyriuje buvo rasta permatoma polietileninė pakuotė, su viduje esančia biria, kristalų pavidalo galimai narkotine medžiaga. Rasta polietileninė pakuotė su turiniu asmens kratos metu paimta ir supakuota į voką Nr. 1.

Iš toksikologijos specialisto išvados matyti, kad P. B. šlapime rasta 3-chlorometkatinono (3-CMC), tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, kokaino, benzoilekgoino, ekogonino metilo esterio, pėdsakų kokaetileno nustatyta mažiausia koncentracija 2,72 prom. etilo alkoholio.

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados matyti, kad gelsvai balkšvos spalvos birios medžiagos, įvyniotos į bespalvės plastikinės plėvelės skiautę (vokas Nr. 1), paimtos pas P. B., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-chlorometilkatinono, kurio masė yra 0,605 g, ir tikėtina psichotropinės medžiagos – 2-metilmetkatinono (ar 3-metilmetkatinono), kurių kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Cheminių tyrimų skyriuje nėra šių medžiagų standarto (pamatinės medžiagos). Vatos tampone (vokas Nr. 2), kuriuo paimtos nuoplovos nuo įtariamojo P. B. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti metu peržiūrėti policijos pareigūnų pateikti kūno kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kaip į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams vyras pasakoja, kad bare jam siūlė nusipirkti kristalų arba amfetamino. Policijos pareigūnas vyro prisistačiusio Pauliaus vardu, piniginėje randa maišiuką, kurio viduje neaiškios kilmės medžiagos (vaizdo įraše nėra tiksliai matoma, kas maišiuko viduje). Vyras paaiškina, kad tai galimai narkotinės medžiagos.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu perklausytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC). Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp BPC operatoriaus ir pranešėjo K. Ž., kuris praneša, kad jam (duomenys neskelbtini) metų gimimo pilietis pasiūlė metamfetamino.

Motyvuojamoji dalis

I. N. veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ 3-chlorometilkatinonas (sinonimai: 3-CMC; clophedrone; cheminis pavadinimas: 1-(3-chlorophenyl)-2-(methylamino)propan-1-one) yra psichotropinė medžiaga, priklausanti katinono darinių ir katinono bioizoterinių darinių grupei (sąrašas Nr. I „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 buvo patvirtintos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“, kuriose 3-chlorometilkatinono (Nr. 120) nedideliu kiekiu pripažįstama masė iki 0,2 g, o didelis kiekis – masė virš 20 g.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pripažįsta, kad P. B. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, 3-chlorometilkatinoną, neturėdamas tikslo jo parduoti ar kitaip platinti. K. P. B. savo kaltę pripažino visiškai, išsamiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų K. Ž., G. D. ir A. T. D. parodymai, taip pat byloje esantys įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, kratos protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, apžiūros protokolas ir specialisto išvada apie pas P. B. rastos draudžiamos medžiagos rūšį ir kiekį.

Pagal ankščiau minėtas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“, pas P. B. 2025 m. balandžio 5 d. rastas psichotropinės medžiagos (3-chlorometilkatinono) kiekis – 0,605 g – nors ir viršija nedidelį šios medžiagos kiekį (iki 0,2 g), tačiau nesiekia didelio minėtos psichotropinės medžiagos kiekio (20 g). Byloje surinkti duomenys leidžia pripažinti, kad P. B. psichotropinę medžiagą – 3-chlorometilkatinoną pats įsigijo savo reikmėms, ją pats vartojo, tą patvirtina ir rastas psichotropinės medžiagos kiekis bei toksikologijos specialisto išvada. Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta, kad P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

I. B. skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamajam už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad P. B. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo įsakymu kaltinamasis P. B. neprieštarauja, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

P. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 27 straipsnio 1 dalis numato, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Pažymėtina, kad P. B. praeityje teistas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) (sunkų nusikaltimą), 259 straipsnio 1 dalį (nesunkų nusikaltimą) – viešaisiais darbais 120 val. įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius ir kiekvieną mėnesį išdirbti po 30 val. B. P. B. atliko 2023 m. vasario 24 d., todėl teisės aktų nustatyta tvarka teistumas jam galėjo išnykti 2029 m. vasario 24 d. (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis). Visgi, P. B. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė 2025 m. balandžio 5 d., t. y. turėdamas neišnykusį teistumą pagal Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendį, dėl ko jam teistumo išnykimo eiga nutrūko (BK 97 straipsnio 3 dalis).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. P. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). P. B. praeityje buvo teistas vieną kartą, už nusikalstamą veiką ekonomikai ir analogišką nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, šią naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus. Per pastarųjų trejų metų laikotarpį P. B. administracine tvarka du kartus, už karo prievolininkų pareigų nevykdymą bei transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimą, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs. Kaltininkas yra nevedęs, nedirbantis, duomenų apie registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos elektroninėje byloje nėra, teigė, kad šiuo metu iki 2026 m. vasario 19 d. atlieka privalomąją karinę tarnybą. Teismas nustatė vieną P. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes. Duomenų apie kaltininko psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą elektroninėje baudžiamojoje byloje nėra.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. B. paskyrus prokurorės prašomą baudos bausmę, tačiau jos dydį nustatant pagal BK 61 straipsnio nuostatas, kiek didesnę dėl nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. K. klausimai

Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka P. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. balandžio 5 d., 3.00 val. iki 2025 m. balandžio 5 d., 11.40 val. (viso viena para), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL (300 eurų) dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

K. P. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas sprendžia vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir skirti 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu P. B. skirti 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. balandžio 5 d., 03.00 val. iki 2025 m. balandžio 5 d., 11.40 val. kaip sumokėtą 6 MGL (300 eurų) dydžių baudą ir pripažinti, kad P. B. neatlikta baudos bausmės dalis sudaro 34 MGL (1 700 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi P. B. pripažinti recidyvistu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

- voką, kuriame yra tirti pateiktų objektų pakuotės, talpa su joje esančia lazdele ir vatos tamponu, perduotas saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui adresu (duomenys neskelbtini). – sunaikinti;

- po tyrimo likusias medžiagas, kurios sudėtyje yra 3-chlorometilkatinono ir tikėtina 2-metilmetkatinono (ar 3-metilmetkatinono), supakuotą į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį, kuris perduotas į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius – sunaikinti;

Kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, L. B. AS Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB „Artea“ bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, „Swedbank“ AB; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Urbo bankas, (duomenys neskelbtini), banko kodas 72900, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.