Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems A. L. ir L. Š., nukentėjusiajam P. P. ir jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. L., gimęs gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį,

L. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. ir L. Š. 2019-09-07 apie 06.40 val. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Laisvės gatvėje, priešais namą Nr. 14, Kretingoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, iš chuliganiškų paskatų, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamiesi ypatingai įžūliai, A. L. tyčia smogė mediniu pagaliu vieną kartą P. P. į viršugalvį, po ko L. Š. pastūmus P. P. iš priekio, pastarasis nugriuvo ant žemės ir šiam gulint ant žemės, A. L. kartu su L. Š. sudavė mediniais pagaliais bei spyrė P. P. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 20 kartų ir bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam P. P. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinės pažasties duobėje, kairio alkūnkaulio distalinio galo, kairės plaštakos IV delnakaulio pamato lūžius, poodines kraujosruvas viršugalvio srityje, odos nubrozdinimą viršugalvio dešinėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais įžūliais tyčiniais veiksmais jie sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį P. P..

Be to, L. Š. 2019-09-07 apie 06.40 val. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Laisvės gatvėje, priešais namą Nr. 14, Kretingoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė ant grindinio buvusį, iš nukentėjusiojo P. P. sportinio megztinio kišenės iškritusį, P. P. priklausantį odinį dėklą, kurio vertė 5 eurai, su jame buvusiu mobiliojo ryšio telefonu Samsung Galaxy XCOVER 4 100 eurų vertės ir 60 eurų grynųjų pinigų, taip padarydamas P. P. 165 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. B. parodė, kad 2019 m. rugsėjo mėn., kažkurį šeštadienį apie 5.20 val. jis atvažiavo į turgų, išsikrovė vaiskrūmius ir mašinoje užsidaręs duris gėrė kavą. Matė kaip kitoje gatvės pusėje ėjo du jaunuoliai. Galėjo būti apie 6 val. Po 15 ar 10 min. išgirdo triukšmą, kažkas šaukėsi pagalbos. Po šauksmų iš karto pamatė kaip Laisvės gatvės šaligatviu link kepyklėlės bėga jaunuolis. Išlipo pažiūrėti, kas nutiko, bet arčiau įvykio vietos nėjo, nes buvo susirinkę daug žmonių. Girdėjo šūkaujant, kad sumušė žmogų (1t., b.l. 64-65).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. T. parodė, kad 2019-09-07 prieš 5 val., ryte atvažiavo į Kretingos miesto turgavietę, krovėsi prekes paviljono viduje. Truputį po 6 val. ji kelis kartus išgirdo vyriškio šauksmą „Gelbėkite“. Ji ir kiti turgaus prekeiviai bėgo į gatvės pusę žiūrėti, kas vyksta. Išbėgusi pamatė vyriškį, kurį atpažino kaip turgaus prekeivį. Jis buvo susiėmęs už kažkurios rankos, šaukė, kad labai skauda ranką ir galvą. Matėsi viršugalvyje stiprus sumušimas. Aplink jį ant žemės mėtėsi sulūžusių lazdų dalys. Vyriškis sakė, kad jį sumušė su lazdomis. Vėliau paminėjo, kad dingo piniginė ir telefonas. Kai atbėgo, ji jau smūgių nematė, tik matė, kad du jaunuoliai nubėgo (1t., b.l. 68-69).

Iš įvykio vietos paimtos penkios medinės lazdos nuolaužos apžiūrėtos 2019-11-26 (1t., b.l. 147-152). Lazdų nuolaužos perduotos saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (1t., b.l. 154,156).

Iš „Tele2“ 2017-09-10 judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties matyti, jog P. P. įsigijo telefono aparatą „Samsung G390XCOVER 4“, 249 Eur vertės, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 128).

Iš IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) atliktos kontrolės matyti, jog į telefoną 2019-09-07 23:15:08 įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 129).

Patikrinus mobilaus ryšio telefono numerio 868481902 priklausomybę, nustatyta, kad numeris priklauso „Tele2“ išankstinei apmokėjimo paslaugai. Susipažinus su mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotine laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2019-09-11 ir ją išanalizavus nustatyta, jog iš šio telefono užklausos laikotarpiu buvo bendrauta su įtariamuoju A. L. (1t., b.l. 136,138).

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019-09-12, A. L. atidavė mobiliojo ryšio telefono aparatą (2t., b.l. 31).

A. L. atiduotas mobiliojo ryšio telefono aparatas apžiūrėtas 2019-09-18. Nustatyta, jog tai mobilaus ryšio telefono aparatas „Samsung G390 XCOVER 4“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 139-142). Telefono aparatas grąžintas nukentėjusiajam P. P. (1t., b.l. 144-145).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, jog pasitvirtino kaltinamiesiems A. L. ir L. Š. pareikšti kaltinimai.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį, o jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji pripažino, jog būdami neblaivūs, sumušė nukentėjusįjį, pastarajam bendrai suduodami lazdomis ir spirdami jų pačių neskaičiuotą smūgių skaičių. Pripažįsta, kad smūgių galėjo būti ir dvidešimt, kaip nurodyta kaltinime. Nukentėjusiajam padarytą sužalojimą patvirtina ne tik kaltinamųjų parodymai, bet ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų, nukentėjusiojo pateiktos jo paties fotonuotraukos po įvykio ir jose matomi jo patirti sužalojimai. Nukentėjusiojo patirtų sužalojimų visumą teismo medicinos specialistas įvertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad po kaltinamųjų veiksmų sužalojant nukentėjusįjį, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina po to kilusi sumaištis turguje tarp prekeivių, kurie dėl įvykio pasijuto nesaugūs, šokiruoti, sutriko jų eilinė darbo diena. Įžūlūs smurtiniai kaltinamųjų veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, panaudojant įrankį – medines lazdas, šviesiu paros metu, kitų asmenų akivaizdoje dėl menkavertės dingsties (nukentėjusiojo emocijos į kaltinamųjų nekoordinuotus veiksmus dėl girtumo), rodo jų nepagarbaus elgesio visuomenėje esančioms elementarioms moralės ir elgesio normoms demonstravimą, visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymą.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamieji A. L. ir L. Š. pažeidė viešąją tvarką ir tyčia sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų (menkavertės dingsties), nesunkiai sutrikdydami jo sveikatą. Kaltinamųjų veiksmai dėl P. P. sužalojimo aplinkybių teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir pagal BK 284 straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamųjų atsakomybes lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors jų neblaivumas alkotesteriu nenustatytas, tačiau patys kaltinamieji tiek duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami teisme prisipažino, kad iki įvykio vartojo alkoholinius gėrimus ir dalies įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo, kuris, anot jų pačių įtakojo ir nusikalstamų veikų padarymą. Taigi šios byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio įtakojo kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji veikdami tiesiogine tyčia, padarė du nusikaltimus, kurių vienas priskirtinas nesunkių, kitas apysunkių nusikaltimų kategorijai, L. Š. taip pat padarė ir baudžiamąjį nusižengimą dėl nukentėjusiojo turto pagrobimo, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinant A. L. asmenybę, pažymėtina, kad jis nors ir neteistas, tačiau ne kartą turėjo reikalų su teisėsauga ir kaip nepilnametis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą (2 t., b.l. 12-14), taip pat turi galiojančių administracinių nuobaudų, skirtų dėl veiksmų, buvusių ir šio įvykio sudėtine dalimi (girtumai, viešosios tvarkos pažeidimai) (2 t., b. l. 5-9), oficialiai nebedirba, nevedęs, yra jauno amžiaus. Vertinant K. Š. asmenybę, pažymėtina, kad jis nors ir neteistas, tačiau irgi ne kartą turėjo reikalų su teisėsauga ir dar viena baudžiamoji byla jo atžvilgiu šiuo metu jau nagrinėjama teisme (2 t., b.l. 101-103), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 98), oficialiai nebedirba, nevedęs, yra jauno amžiaus.

Taigi teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamiesiems inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo ir viešųjų darbų bausmes, jų dydį nustatant mažesnį nei laisvės atėmimo bausmės vidurkį ir viešųjų darbų bausmės vidurkį, K. Š. dar ir už baudžiamąjį nusižengimą paskiriant viešųjų darbų bausmę, nustatant jos dydžio vidurkį. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu, nes BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarytos idelia nusikalstamų veikų sutaptimi, o baudžiamasis nusižengimas (BK 178 straipsnio 4 dalis) pagal pavojingumą priskiriamas skirtingai nusikalstamų veikų rūšiai (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktai).

Kadangi kaltinamieji dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamiesiems skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į BK 55 straipsnio reikalavimą, kad teisiamam pirmą kartą asmeniui už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, teismui vis dėlto paskyrus kaltinamiesiems, teisiamiems pirmą kartą, vienintelę BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą tokios rūšies bausmę, mano, kad yra sąlygos ir pagrindas taikyti bausmių vykdymo atidėjimą ir taip sudaryti galimybę kaltinamiesiems pasitaisyti be realaus laisvės atėmimo. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors nagrinėjamoje byloje teismas skiria kaltinamiesiems griežčiausią bausmės rūšį, nes taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo, vis tik, iš kaltinamųjų parodymų matyti, jog jie supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, neigiamai vertina savo elgesį, kaltes pripažįsta, planuoja dirbti ir atlyginti padarytą žalą, yra jauno amžiaus ir dar neturi gyvenimiškos patirties, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant suteikti galimybę kaltinamiesiems nenutraukti socialinių ryšių, užtikrinti galimybę atlyginti padarytą žalą bei pasitaisyti be realaus bausmės atlikimo, teismas sprendžia, jog yra pagrindas kaltinamiesiems paskirtų bausmių vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, skiriant jiems BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 12 mėnesių neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti bei šešis (6) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės bei skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, bus adekvati padarytų veikų pavojingumui ir neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Į bausmės laiką kaltinamajam A. L. įskaitytinas laikinas sulaikymas, kuriame jis išbuvo dvi paras nuo 2019-09-11 16 val. (2 t., b.l. 67-68) iki 2019-09-13 15 val. 46 min. (2 t., b.l. 71), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiui).

Kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimai (2 t., b.l. 86-87, 145-146) ir rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 91-92, 142-143), siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 63,55 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos, susijusios su nukentėjusiojo P. P. gydymo išlaidomis, atlyginimo (1 t., b. l.78-79). Nukentėjusiojo P. P. gydymo išlaidas, kurias patyrė teritorinė ligonių kasa, patvirtina gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matosi, kad VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje P. P. buvo teiktos medicininės paslaugos 2019-09-07 (1 t., b. l. 80). Ž. K. teritorinei ligonių kasai padarė kaltinamieji savo nusikalstama veika sužaloję nukentėjusįjį, dėl ko šiam kilo poreikis gauti medicinines paslaugas, todėl pastarieji privalo ją atlyginti visa apimtimi (CK 6.263, 6. 283 straipsniai). Tokiu atveju Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamųjų solidariai priteistinas 63,55 Eur padarytos žalos atlyginimas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinus A. L. ir L. Š. kaltais dėl P. P. sužalojimo, priteisti solidariai iš jų 2888,12 Eur žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai (3 t., b.l. 44). Minėtas ieškovas ieškinį grindžia 2020-01-15 pažyma Nr. KA_PZ1E 705 (3 t., b.l. 46) iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam P. P. už laikotarpį nuo 2019-09-09 iki 2019-12-23 priskaičiuota 2888,12 Eur dydžio ligos išmoka bei išmokėta nukentėjusiajam. Kaltinamieji su ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad juridiniai arba fiziniai asmenys dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jei įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.290 straipsnio 1,3 dalys).

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų tyčinių veiksmų nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio buvo nedarbingas ir gavo ligos išmoką, kurią jam išmokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas žalą patyrė dėl kaltinamųjų veiksmų bei teisinį reglamentavimą dėl tokios žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamųjų solidariai priteistinas 2888,12 Eur žalos atlyginimas ieškovo naudai.

Nukentėjusysis P. P. iki įrodymų tyrimo pradžios teisme pareiškė 8 859,49 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 25-40), kurią teisiamojo posėdžio metu padidino 65 Eur. Byloje yra duomenys, kad AB „Lietuvos draudimas“ sprendžia visus draudimo išmokos klausimus, susijusius su 2019-09-07 įvykiu, per kurį nukentėjo P. P. (1 t., b.l. 169). Nukentėjusysis pripažino, kad yra gavęs draudimo išmoką iš minėtos bendrovės. Kadangi ši aplinkybė ieškinyje nenurodyta, dėl ko darytina išvada kad ir neįvertinta reiškiant reikalavimą tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, AB „Lietuvos draudimas“ į procesą dėl ieškinio neįtrauktas kaip trečiasis asmuo, kuriam sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl P. P. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio turtinės ir neturtinės žalos dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis inter alia numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą.

Byloje nukentėjusįjį atstovavo advokatas Romanas Lupeika (1 t., b.l. 49-50), su kuriuo nukentėjusysis 2019-09-16 sudarė teisinių paslaugų atstovavimo sutartį (2 t., b. l. 156-157). Nukentėjusiojo atstovas advokatas Romanas Lupeika pateikė pinigų priėmimo kvitą (3 t., b.l. 47), iš kurio matyti, kad iš nukentėjusiojo jis gavo 500 eurų atstovavimo išlaidų, kurias sudaro atstovavimas, dokumento surašymas, patarimas ir kurias prašo priteisti nukentėjusiajam iš kaltinamųjų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis šias išlaidas patyrė dėl kaltinamųjų jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų, sumokant nukentėjusiojo naudai lygiomis dalimis po 250 Eur.

Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus , daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti– įvykio vietoje paimtų medinių lazdų nuolaužos, kurios šiuo metu saugomos Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate (kvito Nr. BBB Nr. 038108) (1 t., b.l. 156), sunaikintinos.

Trys kompaktiniai diskai, pridėti prie bylos: su vaizdo stebėjimo kameros iš įvykio vietos įrašu, kuris tyrimui jokios reikšmingos informacijos nesuteikė, taip pat nukentėjusiojo sveikatos sužalojimų rentgeno įrašai ir telefono numerio išklotinės paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį ir nuteisti:

-pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

-pagal BK 284 straipsnį viešaisiais darbais šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-09-11 iki 2019-09-13 (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo atveju, paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, A. L. bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 12 mėnesių neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti bei šešis (6) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

L. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį ir 178 straipsnio 4 dalį ir nuteisti:

-pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

-pagal BK 284 straipsnį viešaisiais darbais šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

-pagal BK 178 straipsnio 4 dalį viešaisiais darbais šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą vieneriems (1) metams.

Laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo atveju, paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, L. Š. bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 12 mėnesių neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti bei šešis (6) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš A. L. ir L. Š. 63,55 Eur žalos atlyginimui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš A. L. ir L. Š. 2888,12 Eur žalos atlyginimui.

P. P. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o jos dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo P. P. patirtas 500 Eur išlaidas dėl advokato dalyvavimo byloje pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti lygiomis dalimis iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai, A. L. ir L. Š. atlyginant lygiomis dalimis P. P. po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų).

Kaltinamiesiems kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir dokumentų paėmimus palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus: medinių lazdų nuolaužas, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti.

Trys kompaktiniai diskai, kurie perduoti su kaltinamuoju aktu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.