- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-30
- Bylos Nr.
- II-57-732/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00598-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Liudvikas Myško (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. M.
- Institucija
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento prie LR aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Rimantas Jonynas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. M., jo atstovui advokatui Rimantui Jonynui,
institucijos, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atstovams Aidui Jakimavičiui, Almantui Vaičiūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-03-31 nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1542-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. M. 2022-01-31 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-372-2022 dėl to, kad 2021-12-04, apie 13 val., Molėtų r., Molėtų r. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, jis medžiojo varant pagal 2021-12-04 medžioklės vadovui L. M. išduotą medžioklės lapą Nr. BMB-32. Antro varymo metu, varovams varant Labelių mišką (Molėtų r.), iš medžiojimo vietos linijoje (geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini)) S. M. jam priklausančiu medžiokliniu šautuvu „SIMSON“ 16x70, 16x70 kal. Nr. (duomenys neskelbtini), su kalimatoriumi „Docter“, neteisėtai sumedžiojo tauriojo elnio patiną, kurio sumedžioti neturėjo teisės, nes Molėtų r. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui skirtas sumedžioti tauriųjų elnių limitas jau buvo išnaudotas. Po pirmo šūvio tauriojo elnio patinas krito besiribojančiame Anykščių rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete (geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini)). Šioje vietoje kritusį gyvūną S. M. svetimuose medžioklės plotuose, neturėdamas tam teisės, neteisėtai, antru šūviu į galvos sritį pribaigė. Apie tai, kad su ginklu vykdys sužeisto žvėries paiešką už Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto ribų, S. M. neinformavo nei medžioklės vadovo L. M., nei medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovo A. D., nei kitų medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir apie tai nebuvo padarytas įrašas medžioklės lapo antroje pusėje, kaip numato Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 (toliau – ir Medžioklės taisyklės). S. M. sumedžiojo suaugusį tauriojo elnio patiną viršijant Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui skirtą sumedžioti tauriųjų elnių (patinų) limitą 2021-2022 metų medžioklės sezonui. Tauriojo elnio patiną sumedžiojo neteisėtai, pribaigė gyvūną svetimuose medžioklės plotuose, apie tai nepranešęs Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. Pribaigdamas gyvūną S. M. buvo Anykščių rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape ir medžiojo teritorijoje, kuriose jis medžioti neturi teisės, padarydamas žalą laukinei gyvūnijai. 2022-03-31 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-1542-2022 (toliau – ir Nutarimas) padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, jog S. M. 2021-12-04, apie 13 val., Molėtų r., Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, medžiojant varant pagal 2021-12-04 medžioklės vadovui L. M. išduotą medžioklės lapą Nr. BMB-32, antro varymo metu, varovams varant Labelių mišką (Molėtų r.), iš medžiojimo vietos linijoje jam priklausančiu medžiokliniu šautuvu „SIMSON“ 16x70, 16x70 kal. Nr. (duomenys neskelbtini), su kalimatoriumi „Docter“, neteisėtai sumedžiojo tyčia ar dėl neatsargumo tauriojo elnio patiną, dėl objektyvių priežasčių suaugusį tauriojo elnio patiną palaikė jaunikliu dėl nebūdingų ragų, jų neišsivystymo, kurių nesimatė, todėl kaltinimas šioje dalyje pašalintas. Nutarime konstatuota, kad surinkta pakankamai neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, kad S. M. 2021-12-04, apie 13 val., Anykščių rajone, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, vietoje, kurios geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini), svetimuose medžioklės plotuose, neturėdamas tam teisės, neteisėtai, antru šūviu į galvos sritį sumedžiojo kritusį sužeistą tauriojo elnio patiną. Apie tai, kad su ginklu vykdys sužeisto žvėries paiešką už Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto ribų, S. M. neinformavo nei medžioklės vadovo L. M., nei medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovo A. D., nei kitų medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir apie tai nebuvo padarytas įrašas medžioklės lapo antroje pusėje, kaip numato Medžioklės taisyklės. Tauriojo elnio patiną sumedžiojo neteisėtai, pribaigdamas gyvūną svetimuose medžioklės plotuose, apie tai nepranešęs Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. Persekiodamas sužeistą gyvūną S. M. buvo Anykščių rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape ir medžiojo teritorijoje, kurioje jis medžioti neturi teisės, tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 4 dalyje ir 8 dalyje. Už tai S. M. Nutarimu paskirta galutinė 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 m., daikto konfiskavimas (lygiavamzdis šautuvas „SIMSON“ 16x70, 16x70 kal. Nr. (duomenys neskelbtini), su kalimatoriumi „Docter“ ir su medžiaginiu diržu, tauriojo elnio patinas (suaugęs) su rožėmis (gumbais)).
Šalies argumentai
S. M. pateikė skundą, prašydamas panaikinti Nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad Institucija, pašalinusi kaltinimą S. M. dėl neteisėto šūvio į elnią varyminės medžioklės metu (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės ploto vienete, netinkamai kvalifikavo tolimesnes S. M. veikas, kai jis antru šūviu pribaigė gyvūną medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, netinkamai taikė ANK 290 straipsnio 4 ir 8 dalių normas, tinkamai neištyrė visų byloje esančių įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, todėl Nutarime neteisingai interpretavo faktines įvykio aplinkybes, nurodė atskirus Medžioklės taisyklių pažeidimus, kurių S. M. nepadarė, pripažino kaltu, kad nežinojo medžioklės ploto vieneto ribų dėl nerūpestingumo. Įvykio vietoje tarp atskirų naudotojų medžioklės plotų vienetų nėra aiškiai matomų ribų, kurios eitų gamtinėmis arba dirbtinėmis ribomis, ar būtų kaip nors kitaip pažymėtos. Todėl S. M. dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, dėl mažo atstumo ir nepažymėtų medžioklės ploto vienetų ribų vietovėje negalėjo tiksliai tų ribų matyti, ir jo kaltės inkriminuojamoje veikoje nėra. Pažymėjo, kad nei S. M., nei medžiotojų būrelio pirmininkui S. M., nei medžioklės vadovui L. M. apžiūrinėjant nušautą elnią, nebuvo žinoma tiksli riba tarp (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų ir medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vieneto, ir nei vienas iš jų nežinojo, kad nušautas gyvūnas krito kito medžiotojų būrelio medžioklės ploto vienete, ir jie patys apžiūrėdami nušautą elnią randasi medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plote. Tą faktą, kad sumedžiotas gyvūnas yra kito medžiotojų būrelio ploto vienete, nustatė tik atvykę aplinkos apsaugos pareigūnai, kurie su prietaisais nustatė įvykio vietos koordinates ir ribą tarp (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio ir Anykščių rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų. Įvykio tyrimo metu nustatyta gyvūnų judėjimo trajektorija, šūvio kryptis patvirtina, kad S. M. sumedžiojo elnio patiną (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio ploto vienete, pasibaigus varymui, priėjo prie gyvūno arčiau ir iš 5 m atstumo pribaigė jį paleisdamas „gailestingumo“ šūvį. Apie tai pranešė medžioklės vadovui, jam paskambinęs telefonu. Administracinės bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad S. M. medžiojo kito medžioklės ploto naudotojo teritorijoje, o ANK 290 straipsnio 4 dalis netaikoma medžiotojui, persekiojančiam sužeistą gyvūną, kuris perėjo į kitą medžioklė plotą. Veikla, kuri medžioklėje vadinama mirtinai sužeisto gyvūno pribaigimu, norint nutraukti jo kančias, Nutarime netinkamai įvertinama, kaip antru šūviu sumedžiotas gyvūnas, taigi veika netinkamai kvalifikuojama pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis turėjo licenciją sumedžioti tauriojo elnio jauniklį arba patelę. Taurųjį elnią medžiotojas sumedžiojo per klaidą, kurią sąlygojo objektyvios aplinkybės, kad tauriojo elnio patino ragai buvo nenormalūs, elnias buvo smulkaus sudėjimo, ragų vizualiai nesimatė, todėl nebuvo galima jo atskirti nuo elnio jauniklio. Vadovaujantis Medžioklės taisyklių 28.3 punktu, šio gyvūno sumedžiojimas buvo teisėtas ir šis atvejis neužtraukia administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime skundą prašė atmesti, Nutarimą palikti nepakeistą, nes nuobauda už padarytą teisės aktų pažeidimą paskirta pagrįstai. S. M. nebuvo pakankamai rūpestingas, neįsitikino ir neišsiaiškino, kurioje vietoje tiksliai eina medžioklės plotų vienetų ribos, nors būdamas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariu privalėjo tai žinoti. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto ribos patvirtintos Vilniaus apskrities viršininko 2003-10-22 įsakymu Nr. 5305 ir nuo to laiko nebuvo keistos. Tyrimo metu S. M. duodamas pirminius parodymus nutylėjo faktą apie antrą šūvį, duodamas parodymus nebuvo visiškai atviras. Pažymėjo, kad vien tai, kad S. M. iš dalies nurodo kitokias įvykių aplinkybes, nei liudytojai, nešalina jo atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu S. M. skundą palaikė, prašė panaikinti Nutarimą. Paaiškino, kad yra medžiotojas nuo (duomenys neskelbtini) m. Programėlės, skirtos nustatyti medžioklės plotų ribas, niekada neturėjo, jos jam ir nereikėjo, nes nė karto nemedžiojo persekiojant, medžiojo tik varant. Medžioklės metu kur pasakė atsistoti, ten ir atsistojo. Nebuvo aiškių gamtinių objektų, kad riba. Žvėries nepersekiojo, nes jis krito ir gulėjo. Pasibaigė medžioklė, priėjo, gulintį elnią nušovė ir informavo medžioklės vadovą, kad nušovė.
Teismo posėdžio metu S. M. atstovas skundą palaikė. Paaiškino, kad per visą buvimo medžiotoju laikotarpį S. M. nėra gavęs jokių pastabų ar nuobaudų dėl medžioklės. Medžioklės tikslas jam – poilsis ir rekreacija, o ne būdas gauti žvėrienos. Visada rėmė kitų pastangas saugoti gamtą, pats prisidėjo prie gamtos išteklių saugojimo. S. M. nuo (duomenys neskelbtini) m. suteikta medžiotojo–selekcininko kvalifikacija. Pažymėjo, kad kaltinimas dėl neteisėto tauriojo elnio sumedžiojimo bylos nagrinėjimo metu buvo pašalintas. Taigi gyvūnas buvo sumedžiotas teisėtai. Nustatyta, kad gyvūno žūties priežastis – krūtinės ir galvos srities sužalojimai. Taigi abi priežastys, tiek kartu, tiek atskirai, yra gyvūno žūties priežastys. Gyvūnas krito peršovus jam krūtinę, paėjęs apie 50 m. Riba tarp medžioklių plotų vienetų, kurią kirto mirtinai sužeistas gyvūnas, yra miškingoje vietovėje, miške nebuvo natūralių gamtinių ribų. Institucijos pareigūnai apie tai, kad elnias krito kirtęs ribą, taipgi išsiaiškino ne vietoje, o tik vėliau, tirdami aplinkybes. Žaizdas galvoje ir krūtinėje turėjo matyti pareigūnas, filmavęs ir fotografavęs elnią. Tačiau pirminės apklausos metu S. M. nebuvo paklaustas, keliais šūviais gyvūnas buvo sumedžiotas. O dabar teigiama, kad S. M. apie tai turėjo informuoti. S. M. manė, kad tai savaime suprantama ir matoma. Pasibaigus varymui S. M. priėjo prie kritusio elnio ir antru šūviu jį pribaigė. Po to apie sumedžiotą gyvūną telefonu pranešė medžioklės vadovui. Pabrėžė, kad teisės aktais nėra uždrausta medžioklės metu vykdant sužeisto gyvūno persekiojimą įeiti į svetimą medžioklės plotą siekiant pribaigti sužeistą gyvūną. Šiuo atveju S. M. nevykdė persekiojimo, nes aiškiai matė gyvūną iš savo ploto teritorijos. S. M. pažeidė tik tai, kad neinformavo kito būrelio ploto vieneto vadovų. Toks Medžiotojų taisyklių pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Aidas Jakimavičius prašė skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti. Pabrėžė, kad surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. M. kaltę padarius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 4 ir 8 dalyse. Neginčijamai nustatyta, kad gyvūnas krito svetimame medžioklės plote, jame S. M. buvo su ginklu ne dėkle. S. M. nebuvo pakankamai rūpestingas, neįsitikino, neišsiaiškino, kurioje vietoje tiksliai vyksta medžioklė, kur eina medžioklės plotų ribos. S. M. nebuvo atviras, apie antrąjį šūvį paaiškėjo tik ištyrus gaišeną ir vėliau apklausus L. M.. Tai, ar S. M. paskambino medžioklės vadovui, ar pastarasis – S. M., šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Tačiau svarbu tai, kad pasibaigus varymui šūvių nebuvo. Vadinasi, S. M. tą šūvį atliko dar nesibaigus varymui. Vadovaujantis Medžioklės taisyklėmis, jis negalėjo pasišalinti iš savo medžiojimo vietos, tačiau tai padarė. Pagal nustatytas aplinkybes, gyvūnas yra kritęs apie 42 m nuo medžioklės plotų vienetų ribos, kas, atsižvelgus į S. M. parodymus, kad gyvūnas po pirmo šūvio nubėgo apie 20 m, kelia klausimų, ar ir pirmas šūvis nebuvo atliktas gyvūnui esant svetimame plote.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Almantas Vaičiūnas papildomai paaiškino, kad S. M. turi virš (duomenys neskelbtini) m. medžiotojo stažo. Jis, medžioklės vadovo nurodymu, 2021-12-04 medžioklės metu buvo kraštinis. Aišku tai, kad pasibaigus varymui, jokių šūvių daugiau nebuvo. Tai reiškia, kad S. M., atlikęs pirmą šūvį, nepaisydamas Medžioklės taisyklių, keldamas pavojų savo sveikatai, išėjo į mišką, į svetimus medžioklės plotus, nešinas užtaisytu šaunamuoju ginklu, nesant medžioklės lape jokio įrašo, atliko šūvį gyvūnui į galvą ir po to, turbūt, grįžo atgal. Varyminės medžioklės metu iš savo vietos galima pasitraukti tik 5 m į kairę arba dešinę. S. M. individualiai priėmė sprendimus, vykdė medžioklę iš medžioklės varant į medžioklę sėlinant. Jokių įrašų, leidimų nebuvo, nes niekas apie tai nebuvo informuotas. Be to, apie antrą šūvį S. M. prabilo tik 2022-01-31, jau turint gaišenos tyrimo rezultatus. Iki tol kalbėjo tik apie vieną šūvį. Aplinkybė, kad šautas gyvūnas, nesuteikia teisės vaikščioti su užtaisytu ginklu, ne dėkle, svetimuose plotuose, nesant įrašo to medžioklės ploto vieneto medžioklės lape. Inspektoriai, atvykę į įvykio vietą, surinko pirminius duomenis. Jie neprivalo tą pačią dieną surašyti protokolo, todėl argumentas dėl to, kad patys atvykę pareigūnai nesuprato, jog yra kirsta medžioklės ploto riba, nėra svarbus.
Liudytojas L. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo medžioklės vadovas. Mano, kad ribas kiekvienas būrelio narys turi žinoti. Šiuo atveju prieš medžioklę buvo atversta Geoportal programėlė su ribomis. Įpusėjus varymui sužinojo, kad sumedžiota. Pamatė šerno pėdsakus, šuo lojo, tai paskambino S. M.. Pasakė, kad elnias. Taip ir sužinojo. Visi susitiko prie automobilio, tada ir nuvyko iki vietos. Pamatė elniuką su gyvenime nematytais gumbeliukais. Apie tai, kad kito naudotojo teritorija, kalbos nebuvo. Apie du šūvius sužinojo, kai būdamas aplinkosaugininkų kabinete paskambino S. M.. Po varymo šūvių nebuvo.
Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dalyvavo medžioklėje. Visiems būrelio medžiotojams ribos žinomos. Prieš medžioklę, jei būna varymas prie ribos, būna papildomai informuojama. Tuo atveju buvo iš telefono ištraukta ir parodyta. Paaiškino, kad jis iškvietė gamtosaugininkus dėl neleistinai sumedžioto gyvūno, ne dėl ribų. Dėl ribų nekilo abejonių, kad elnias buvo ne jų būrelio ribose išsiaiškino tik vėliau. S. M. iškart pasakė, kad buvo du šūviai: pirmu šūviu krito, antru – „dašovė“.
Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dalyvavo medžioklėje. Stovėjo arčiausiai S. M.. Kai baigėsi medžioklė, S. M. informavo, kad sumedžiojo. Sumedžiotas elnias su gumbais, su mažais ragais, neturėjo licencijos, tad turėjo pranešti gamtos apsaugai. Po varymo šūvių negirdėjo.
Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dalyvavo medžioklėje, stovėjo už P. N.. Medžioklės vadovas visus sustatė, P. N. parodė ribas, prasidėjo varymas. Medžioklės plotų ribos buvo rodomos per telefono programėlę, visi suprato. Buvo šūvių, neprisimena kiek. Po varymo šūvių daugiau nebuvo. Kai baigėsi varymas, susitiko ir laukė, kol susirinks visi medžiotojai. Paaiškėjo, kad buvo nušautas elnias. Medžioklės vadovui paskambino ir pranešė S. M.. Buvo iškviesta gamtos apsauga. Pats elnio nematė, nedalyvavo.
Liudytojas P. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad medžioja nuo (duomenys neskelbtini) m., dalyvavo medžioklėje. Dėl ribų buvo aiškinamasi per programėlę Geoportal. Ribos buvo aiškios. S. M. stovėjo paskutinis, netoli ribos. Per antrą varymą buvo šūvių, bet kiek, negali pasakyti. Buvo pranešta, kad atsitiko kažkoks įvykis, kad ne taip sumedžiota. Visi laukė gamtos apsaugos. Neprisimena, kad būtų kalbėta apie šūvių skaičių. Tuo momentu nežinojo, kad elnias kitoj teritorijoj.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareigūnas, surašęs protokolą, vedė šią bylą. 2021-12-04 vykdė reidą su Almantu Vaičiūnu, tikrino medžiotojus. Gavo pranešimą, kad buvo sumedžiotas taurusis elnias, buvo pakviesti į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelį patikrinti. Nuvykus į vietą pasitiko medžiotojai, kurie paaiškino, kad sumedžiotas elnias ir prašė apžiūrėti ir įvertinti. Pasitiko medžioklės vadovas, kiti medžiotojai, S. M., nuvažiavo prie gyvūno. Buvo pateiktas paaiškinimas, kad nedideli ragai buvo. Tauriojo elnio ragai buvo nestandartiniai, apžiūrėjo, nuėmė koordinates, paėmė paaiškinimus. Buvo daromi vaizdo įrašai, priėmė sprendimą, kad sumedžiotą gyvūną reikia pristatyti tyrimams. Parodyti ekspertams ir dėl amžiaus nustatymo. Įformino dokumentus. Medžiotojas pasakė, kad sumedžiojo elnio patiną paleisdamas vieną šūvį į krūtinės sritį. Atlikus tyrimą institutas pateikė išvadą, kad buvo du šūviai: vienas į krūtinės sritį, kitas į galvos kairę sritį. S. M. sakė, kad dalyvavo varyminėje medžioklėje, jis atsistojo prie avilių, tam gale Labelių miško gale, link jo atbėgo du taurieji elnias, vienas dideliais ragais, kitas mažesnis. Medžiotojas pagalvojo, kad jauniklis ir atliko šūvį į krūtinės sritį. Daugiau paaiškinimų nebuvo. Kai atvyko į Utenos valdybą, paaiškino, kad atliko du šūvius, pirmas į krūtinės sritį ir antras – gailestingumo šūvis. Paaiškino, kad ten vietovė labai krūminga, medžiai, krūmai vienas kitą dengia. Iš šūvio vietos gyvūno nebuvo galima matyti. Kai atvyko į vietą, buvo šviesus paros metas, kai nuvažiavo su medžioklės vadovu, klubo vadovu į vietą, buvo šviesu, apžiūrėjo. Buvo filmuota tamsiu paros metu, kai antrą kartą atvyko užfiksuoti vietos koordinates su S. M.. Gyvūnas buvo kritęs medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės vienete. Dėl sužeisto gyvūno persekiojimo pirmiausia reikia pranešti medžioklės vadovui, paskui sprendžia medžioklės vadovas. Paprastai medžioklės vadovas susisiekia su gretimo klubo vadovu, padaro atžymą medžioklės lapo antroje pusėje ir einama ieškoti. Medžiotojai medžioja ten, kur žino ribas, nes taikoma didžiulė administracinė atsakomybė, tad medžiotojai domisi ir žino. Jeigu yra neaiškios ribos, kiekvienas medžiotojas turi galimybę tas ribas nusigairiuoti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal ANK 290 straipsnio 4 dalyje administracinėn atsakomybėn traukiamas medžiotojas, kuris buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose medžiotojas neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Pagal šio straipsnio 8 dalį atsako medžiotojas, kuris gyvūną, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojo arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabeno ar dorojo.
Ši ANK norma yra blanketinė.
Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybė, kuomet jis pažeidžia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (toliau Medžioklės taisyklės).
S. M., kaip medžiotojo stažas yra apie (duomenys neskelbtini) metų. Natūralu, jog jis , kaip beje ir kiekvienas medžiotojas, privalo žinoti medžioklės taisykles. Be to, jis yra medžiotojas-selekcininkas. Jam, kaip medžiotojui-selekcininkui turėtų būti taikomi padidinti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju medžiotojas S. M. nesilaikė Medžioklės taisyklių reikalavimų.
Medžioklės taisyklių 23 punkte nurodyta, jog Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną.
S. M. sužeidęs tauriojo elnio patiną, apie tai nieko nepranešęs medžioklės vadovui, gyvūną surado ir pribaigė šūviu. Be to, jis ieškodamas sužeisto gyvūno, pateko į kito medžiotojų būrelio plotus. S. M. aiškinimai, jog jis nežinojo medžiotojų būrelio, kuriame jis medžiojo ribas, teismo neįtikino. Visi apklausti liudytojai, kurie dalyvavo medžioklėje, paaiškino, jog prieš pradedant medžioklę, visi pasiaiškino apie medžioklės būrelio ploto ribas ir, kad S. M. ištraukęs penktą numerį, stovėjo prie pat (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio ribos, už kurios buvo Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotai. S. M. neįrašė medžioklės lapo antroje pusėje apie sužeistą gyvūną ir nepranešė nei gretimų medžioklės plotų naudotojui, nei AAD, kad gyvūnas bus ieškomas teritorijoje, kurioje medžioklė uždrausta. Šiuo jis pažeidė Medžioklės taisyklių 24.15 punkto reikalavimus. Buvimas kito medžioklės ploto naudotojo teritorijoje su į dėklą neįdėtų medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape ir medžiojo teritorijoje, kuriose jis medžioti neturi teisės, pažeidžia Medžioklės taisyklių 58.2.1. punkto reikalavimus ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį.
S. M. sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės, nes tai buvo padaryta kito medžiotojų būrelio ploto vienete. Tuo jis pažeidė Medžiotojų taisyklių 58.2.2. punkto reikalavimus.
Medžiotojų taisyklių 71.8. punkte nurodyta, jog ieškoti sužeisto medžiojamojo gyvūno leidžiama tik gavus medžioklės vadovo leidimą ir pranešus apie tai kitiems medžiotojams. Sužeisto medžiojamojo gyvūno ieškantys medžiotojai privalo žinoti, kur yra kiti medžioklėje dalyvaujantys asmenys, o prieš šūviu pribaigiant sužeistą gyvūną, būtina įsitikinti, kad prie šio gyvūno nesiartina kiti asmenys.
S. M. apie sužeistą gyvūną pranešė medžioklės vadovui tik tada, kai sužeistą gyvūną surado kito medžiotojų būrelio plote ir jį prabaigė. Apie tai, jog buvo padaryti du šūviai, iš kurių vienas gailestingumo, jis medžioklės vadovui nepranešė. Tik prispirtas įrodymų, jog gyvūnas buvo nušautas dviem šūviais, apie tai prisipažino 2022-01-31 d. t.y. po beveik dviejų mėnesių nuo medžioklės. Tai byloja, jog S. M. sąmoningai bandė nuslėpti visas aplinkybes, kuomet jis neteisėtai pasitraukęs iš medžioklės vietos, pateko į kito medžiotojų būrelio plotus ir ten pribaigė sužeistą gyvūną.
S. M., sužeidęs gyvūną, privalėjo likti vietoje, apie gyvūno sužeidimą pranešti medžioklės vadovui ir baigus varyminę medžioklę, pradėti sužeisto gyvūno paiešką. Kadangi S. M. sužeisdamas gyvūną stovėjo prie pat kito medžiotojų būrelio ploto ribos, jis privalėjo įrašyti į medžioklės lapą, jog tęs sužeisto gyvūno paiešką ir pranešti medžioklės vadovui bei gretimo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovui. S. M. pažeidė Medžioklės taisyklių 71.8 punkto reikalavimus, nes neteisėtai sumedžiojo tauriojo elnio patiną ir jo veika institucijos kvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį teisingai.
Kaip minėta, S. M. yra medžiotojas-selekcininkas, kuris turi daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų medžiotojo stažą. S. M. paaiškino, jog pasibaigus varymui jis priėjo prie kritusio gyvūno, neatitinka tikrovės. S. M. šiuo atveju yra nenuoširdus. Apklausti liudytojai paaiškino, jog jis apie nušautą gyvūną pranešė dar nepasibaigus varymui. S. M. negalėjo palikti savo stovėjimo linijoje vietos, nes varymas dar nebuvo pasibaigęs. Tik pasibaigus varymui, po S. M. pranešimo apie sumedžiotą gyvūną, buvo nuvykta į vietą, kur buvo nušautas gyvūnas. Reiškia S. M. pažeisdamas Medžioklės taisyklių 78.1 punkto reikalavimus, savavališkai, nepranešęs apie tai medžioklės vadovui ir nepasibaigus varymui, pasitraukė iš stovėjimo linijoje vietos ir būdamas prie pat kito medžiotojų klubo plotų ribos, nuvyko ieškoti sužeisto gyvūno. Į kito medžiotojų būrelio plotus jis nuvyko su ne į dėklą įdėtų ginklu ir neturėdamas teisės sumedžioti taurųjį elnę, jis jį nušovė.
S. M. skundas atmestinas, nes jo versijos, jog jo veiksmai atitiko Medžioklės taisyklių reikalavimais, nepasitvirtino. Byloje Apklausti liudytojai paaiškino visiškai kitą jo atliktų veiksmų seką. Net, jeigu ir patikėti S. M. versijai, jog jis nežinojo medžioklės būrelio ploto ribų, tai vis tiek jis sužeisdamas gyvūną, negalėjo pasitraukti iš stovėjimo linijoje vietos, nes varymas dar nebuvo pasibaigę. Tačiau jis pasitraukė iš stovėjimo linijoje vietos ir nušovė gyvūną.
Bet teismas netiki jo paaiškinimams, jog medžioklės plotų ribos jam buvo nežinomos. Tai paneigė byloje apklausti liudytojai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
S. M. skundą atmesti.
2022-03-31 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1542-2022 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.