Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-06-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-663-1132/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2022-04-19Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. I-a instancijaSprendimas · 2022-06-08Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-08
Bylos Nr.
A20.-663-1132/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00550-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-663-1132/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00550-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant užsieniečiui A. A. A. A.,vertėjams Hicham Ibrahim ir Huda Ababakr,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo užsieniečio Irako Respublikos piliečio A. A. A. A. įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl 2022 m. vasario 17 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S2231 dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 17 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas) įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, jog užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Prieglobsčio pasiprašė siekdamas išvengti atsakomybės, tik po to, kai buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento – prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną atsikratė asmens tapatybę patvirtinančio kelionės dokumento, tikėtina, siekdamas apsunkinti asmens identifikavimą ir grąžinimą. Irako piliečiu prisistatęs užsienietis prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, siekiant patvirtinti jo tapatybę, originalaus asmens dokumento taip ir nepateikė, pateikė Irako piliečio paso kopiją. Atvyko su šeima. Užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nesistengė atskleisti tikrų ir pagrįstų atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvų. Užsienietis nebendradarbiavo su pareigūnais, teikė prieštaringą, bendro pobūdžio informaciją. Siekdamas pagrįsti prieglobsčio prašymo motyvus, nepateikė jokių įrodomąją vertę turinčių įrodymų. Esama duomenų, kad užsieniečio šeima 2009 m. prašėsi prieglobsčio Šveicarijoje, ten gyveno iki 2013 m. Atvykęs į Lietuvą galvojo, kad kirto Vokietijos sieną. Šios aplinkybės rodo, kad užsienietis linkęs pažeidinėti įstatymus, nelinkęs bendradarbiauti, nepatikimas, o tai leidžia manyti, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje bei prieglobsčio gavimas nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas. Tikėtina, kad atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos užsienietis su šeima bandys pasislėpti ar savavališkai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

Šalies argumentai

Užsienietis skundu prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2231 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, kad šiuo atveju užsieniečiui gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo laisvės apribojimų, nes užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų.

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimus į skundą, kuriais prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pareiškėjas nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tik jo kopiją, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto valstybės sieną, pareiškėjo kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, kad pareiškėjas gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

Kauno apylinkės teisme 2022 m. birželio 6 d. gautas Migracijos departamento prašymas bylą nutraukti ar skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes 2022 m. birželio 6 d. Migracijos departamentui priėmus sprendimą Dėl sprendimo 2 punkto pakeitimo ir pareiškėją A. A. A. A. apgyvendinus Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant teisę jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neliko ginčo dalyko.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundo nepalaikė, nes skundžiamas sprendimas buvo pakeistas ir pareiškėjui suteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, taip pat nurodė, kad pakeitus skundžiamą sprendimą, neliko ginčo dalyko byloje, todėl atšauktas teisinės pagalbos teikimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Byloje nustatyta, kad A. A. A. A. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 21M42802 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui. Galutinis sprendimas dėl prieglobsčio pareiškėjui nėra priimtas, taigi pareiškėjas laikomas prieglobsčio prašytoju.

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 17 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietę laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

Žemesnės instancijos teismas

To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimtos nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

Pažymėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra sulaikytas, todėl nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, Migracijos departamento taikomas apgyvendinimas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2405-781/2022).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos, jis gali judėti visoje apgyvendinimo teritorijoje. Konkrečių apgyvendinimo sąlygų, jų trūkumų pareiškėjas įrodymais neapibūdino. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jo teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui skundžiamu sprendimu taikytas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdamas teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, pareiškėjas tinkamai nebendradarbiavo. Atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo aplinkybes, tai, kad su Lietuvos Respublika nėra saistomas ekonominiais, socialiniais, šeiminiais ryšiais, galima manyti, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

2022 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teisme gautas Migracijos departamento 2022 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. Nr. 22S78700 Dėl sprendimo 2 punkto pakeitimo, kuriuo nuspręsta pakeisti A. A. A. A. atžvilgiu 2022 m. vasario 17 d. priimto sprendimo Nr. 22S2231 2 punktą ir apgyvendinti asmenį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant jam teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėtą sprendimą Migracijos departamentas priėmė vadovaudamasis gero administravimo ir proporcingumo principu, pakartotinai įvertinęs sprendimą dėl asmens įleidimo į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinimo. Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas neturi duomenų apie tai, kad asmuo būtų pažeidęs apgyvendinimo sąlygas, nėra duomenų, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, konstatavo, kad Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų pasislėpimo rizikos veiksnių, dėl kurių asmeniui galėtų būti toliau ribojama teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebėra.

Migracijos departamentui pakeitus skundžiamo sprendimo dalį ir pareiškėjui leidus laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebeliko ginčo dalyko, todėl pareiškėjo skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti, skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Atmesti užsieniečio A. A. A. A. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2231 dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą.

Teisėja Vilma Tamošaitienė