Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž.Žalėnaitės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-888-271/2016 medžiaga, kurioje

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2015-04-06, apie 23.00 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,38 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo motina J. M. metu, sugriebė jai viena ranka už plaukų, o kitos rankos kumščiu sudavė tris kartus į pakaušį, sukeldamas J. M. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo A. M. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiosios J. M. parodymais, liudytojo M. K. parodymais, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis A. M. savo kaltę pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu neigė, aiškindamas, kad su motina J. M. gyvena dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp jų būna žodinių konfliktų, bet niekada nėra pakėlęs prieš ją rankos, motina 2015-04-06 jam du kartus kvietė policiją, pirmą kartą, nes tarp jų įvyko žodinis konfliktas, ji priekaištavo jam, kad jis geria, atvykusi policija jį išsivežė, bet greitai paleido, o jam grįžus namo tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas ir motina vėl iškvietė policiją. Motinos jis nemušė, sugriebęs už plaukų nebuvo, ji tai išgalvojo, kad jį išsivežtų policijos pareigūnai. Tą dieną jis išgėrė 3-4 litrus alaus (b.l. 42). Apklausiamas antroje apklausoje įtariamuoju, A. M. kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad įtarime nurodytu laiku jis buvo smarkiai išgėręs alkoholio, nes tą vakarą su savo pažįstamu gėrė alų motinos J. M. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Motina iškvietė policiją, kad išprašytų jo pažįstamą namo, o jį už triukšmavimą policija išsivežė į komisariatą, bet netrukus paleido. Apie 23.00 val. jis grįžo namo pas mamą. Buvo piktas, agresyviai nusiteikęs, kad ji iš nieko padarė skandalą. Pradėjo daužyti duris, kol mama jį įleido, o įėjęs pro duris iš pykčio čiupo jai už plaukų, o kita ranka sudavė kelis smūgius, tiksliai kur ir kiek smūgių buvo, nepamena, nes buvo apgirtęs, bet galimai į pakaušį tris kartus, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Dėl šio įvykio labai gailisi (b.l. 50).

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. M., 1966 m. yra jos sūnus. Jie gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas yra dviejų kambarių. Sūnus turi psichologinių problemų ir daug kartų buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Taip pat turi problemų su alkoholiu. Jis tampa agresyvus, kai išgeria. Prieš tai jis yra jai sudavęs, bet tada policijos nekvietė, bet vakar jai teko kviesti policiją du kartus. Pirmą kartą kvietė, nes grįžusi iš darbo apie 20 val., tik atidariusi duris, pamatė daug tuščių ir pilnų butelių nuo alaus. Bute buvo betvarkė. Sūnus buvo atsivedęs draugą, kurio ji negalėjo išprašyti iš buto ir todėl iškvietė policiją. Atvažiavusi policija išsivežė jos sūnų, o sūnaus draugą išvarė iš namų. 2015-04-05 apie 23 val., ji jau ruošėsi miegoti, išgirdo buto durų skambutį. Skambino dažnai, ji atidarė buto duris, per durų akutę matė, kad grįžo sūnus. Ji atidarė duris, o sūnus ją iš karto sugriebė už plaukų, o kitos rankos kumščiu jai sudavė tris kartus į pakaušį, ji pajuto trumpalaikį fizinį skausmą. Ji sūnų staigiai nuo savęs atstūmė ir nubėgusi į savo kambarį užsirakino. Sūnus laužėsi į jos kambario duris, bet ji jam jų neatidarė, o iškvietė policiją. Policija atvažiavo labai greitai ir jos sūnų sulaikė. Ji rimtų sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė ir nesikreips į teismo medicinos institutą dėl sužalojimo nustatymo. Ji patyrė tik trumpalaikį fizinį skausmą, mėlynių ar paraudimo nebuvo. Ji prašė dar šiandien jos sūnaus iš areštinės neišleisti, nes bijo, kad jis vėl grįžęs namo jos nemuštų. Sūnus galės toliau gyventi su ja, nes neturi daugiau kur gyventi (b.l. 33).

Liudytojas M. K., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos l-o būrio vyr.patrulis, parodė, kad 2015-04-06 00.30 val. patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu A. S. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus sūnus smurtauja prieš motiną. Nuvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad J. M. sūnus A. M., būdamas akivaizdžiai neblaivus smurtavo prieš savo motiną, t.y. mušė rankomis motinai per veidą, tikslaus smūgių skaičiaus ji nenurodė. J. M. veidas buvo paraudęs, ji buvo susijaudinusi, prašė pagalbos. Pats A. M. paaiškino, kad motina visa tai išsigalvoja, kad tik jį išvežtų iš namų. A. M. elgėsi ramiai, jis buvo pristatytas į 5 policijos komisariatą (b.l. 29-30).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015-04-06 apie 00.30 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus smurtauja prieš motiną. Nuvykus nustatyta, kad neblaivus A. M. smurtavo prieš motiną, J. M. buvo susijaudinusi, veidas paraudęs, prašė pagalbos, nurodė, kas sūnus mušė ją rankomis į galvos sritį (b.l. 26-27).

A. M. buvo laikinai sulaikytas 2015-04-06 d. 00:50 val. -2015-04-07 d. 14:17 val. (b.l. 35, 45). Policijos komisariate jam buvo nustatytas 1,38 promilių girtumas (2015-04-06, 01:01 val.).

A. M. gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę Nr. 78TPK-295/2015, konstatuota, kad A. M. įtariamos veikos padarymo metu, t. y. 2015-04-05, lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vaitojant alkoholį, priklausomybės sindromas; mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, dėl kurių jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nustatyti sutrikimai netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. A. M. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą, duoti parodymus, kurių vertinimas yra teismo kompetencijoje. A. M. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (b.1.81-85).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. M., būdamas neblaivus savo motinos J. M. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – sugriebė ją už plauku, tris kartus kumščiu sudavė į pakaušį. Dėl panaudoto smurto nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis pripažino visus kaltinime jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus, nurodydamas, kad atliko juos dėl girtumo ir pykčio. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. A. M. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusioji neskundė prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 91). Kaltinamasis A. M. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, siūlomais įpareigojimais (b.l. 90).

Bausmės skyrimas

A. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvina jo atsakomybę, kad pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos, sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo padarymui.

A. M. anksčiau neteistas (b.l. 58), baustas administracine tvarka (b.l. 56-57). Nedirba. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, teismas sutinka su prokurorės A. M. siūloma laisvės apribojimo bausme, kuri teismo manymu, yra proporcinga padarytai veikai.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. M. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

NUSPRENDĖ:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 6 mėnesių laisvės apribojimu.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti šiuos teismo įpareigojimus :

1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

2) neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015-04-06 d. 00:50 val. iki 2015-04-07 d. 14:17 val. (dvi paras), vieną parą sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (LR BK 65 str. 1 d. 2 p. c) pp.).

LR BK 67 str. 3 d., 72(2) str. pagrindu nuteistajam A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant minėtą programą.

Iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pateiktas vykdyti, kardomąją priemonę A. M. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.