Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-337-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-06
Bylos Nr.
1A-50-337-2014
Teisminio proceso Nr.
1-50-9-00195-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Sigitas Bagdonavičius, Valdas Petras Meidus
Nuteistasis
R. B.
Advokatai
Arvydas Penelis
Kategorijos

Teisėjas Arūnas Nevardauskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-337/2014 Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00195-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Petro Meidaus,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,

nuteistajam R. B.

gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam skirta 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 20 d. apie 20.00 val. viešoje vietoje – kieme prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Panevėžio r., įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš R. Ž., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. matant kitiems asmenims koneveikė nukentėjusįjį R. Ž. necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo jį, sudavė R. Ž. statybiniu plaktuku ne mažiau trijų smūgių į dešinę ranką žemiau alkūnės, du smūgius statybiniu plaktuku į pakaušį, pervertė R. Ž. ant žemės, tuo padarė R. Ž. dvi muštines žaizdas pakaušyje, poodinę kraujosruvą klubo sąnario srityje, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. Ž. sveikatą.

R. B. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendį ir prašo jį išteisinti.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka iš dalies ir tvirtina, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas, padarė baudžiamojo proceso pažeidimus, kas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.

Kaip esminį baudžiamojo proceso pažeidimą apeliantas nurodo tai, kad teismas nuosprendyje nepasisakė dėl nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių bei nesiaiškino nusikalstamos veikos padarymo paskatų.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino sekančių aplinkybių. Jis įvykio dieną su sugyventine N. Ž. pas R. Ž. vyko pasiimti jos dviejų dukrų. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų turėjęs kitą tikslą vykti pas nukentėjusįjį. Pažymi, kad jis, apeliantas, buvo blaivus ir atvykęs iš automobilio nelipo, pas nukentėjusįjį nėjo, o sėdėjo automobilyje. Nukentėjusiojo niekas nekvietė ateiti prie jo automobilio, pats nukentėjusysis, kuris buvo neblaivus, be jokios priežasties atėjo prie jo automobilio ir paklausė, ko jis čia atvažiavo. Pažymi, kad iš Raguvos seniūnijos pažymos byloje nustatyta, kad tarp jo ir nukentėjusiojo vyksta konfliktai. Jo ir N. Ž. parodymais buvo nustatyta, kad R. Ž. jį pavadino avinu. Apeliantas teigia, kad toks R. Ž. elgesys jo atžvilgiu yra provokuojantis, nes jis, apeliantas, neturėjo jokio tikslo konfliktuoti, todėl tvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, jog nukentėjusiajam konflikto tąsa buvo netikėta, jis išprovokavo konfliktą ir galėjo prognozuoti atitinkamus jo, apelianto, veiksmus. Apeliantas pažymi, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai I. K., A. B., V. D. ir K. S. nurodė negirdėjusios, ką vienas kitam kalbėjo nukentėjusysis ir jis, apeliantas, jos matė tik muštynes. Tuo tarpu liudytoja N. Ž. byloje nuosekliai parodė, kad nukentėjusysis, artėdamas prie automobilio, jį (R. B.) išvadino avinu. Tai, apelianto teigimu, patvirtina, kad nukentėjusysis be preteksto, elgdamasis agresyviai sukėlė konfliktą, pasirinkdamas santykių aiškinimosi vietą ir laiką, o jo, apelianto, veiksmuose tyčios pažeisti viešąją tvarką nebuvo ir jo veiksmai buvo nukreipti tik į tarpusavio santykių aiškinimąsi. Apeliantas teigia, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog jo veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo nulemti ne chuliganiškų, o asmeninių paskatų, be to, teismas pripažino, kad būtent nukentėjusysis išprovokavo konfliktą. Apibendrindamas apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką, parodyti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių elgesio normų niekinimą ar niekinamą požiūrį į aplinkinius, jis neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, jo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, todėl teismo išvada, dėl jo kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., yra nepagrįsta.

Teismo posėdyje nuteistasis R. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

R. B. apeliaciniu skundu nesutinka su bylos įrodymu vertinimu, teigia, kad teismas nepasisakė dėl subjektyvių nusikalstamo veikos požymių, akcentuoja tai, kad jo veiksmai prieš nukentėjusįjį nebuvo nulemti chuliganiškų paskatų, todėl jo tyčia padaryti viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamą veiką neįrodyta.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ištirtus įrodymus, jų vertinimo taisyklių nepažeidė, savo išvadas pagrindė pateikdamas išsamią bylos įrodymų analizę ir nurodė, kokiais įrodymais grindžia R. B. kaltę.

R. B. kaltė 2012-05-20 padarius viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį įžūliu elgesiu bei necenzūrinių žodžiu vartojimu nukentėjusiojo R. Ž. atžvilgiu, yra įrodyta bylos įrodymų visuma - nukentėjusiojo R. Ž. paaiškinimais, liudytojų I. K., A. B., V. D., K. S. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2012-05-24 specialisto išvada, kita bylos medžiaga.

Nors apeliantas skundu pažymi jo veiksmuose nebuvus tyčios pažeisti visuomenės rimtį ir tvarką, nes konfliktą inicijavo būtent nukentėjusysis, šią R. B. nurodomą aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino ir dėl jos motyvuotai pasisakė. Apygardos tesimo vertinimu tiesioginė tyčia padaryti BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką R. B. veiksmuose nustatyta pagrįstai. Byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad R. B. suvokė, kad jis įžūliais veiksmais – fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiojo atžvilgiu, taip pat ir necenzūrinių žodžių vartojimu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, kad jo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo R. Ž. paaiškinimais, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai, nustatyta, kad įvykio dieną N. Ž. atvykus pas nukentėjusįjį kartu su R. B. pasiimti iš nukentėjusiojo vaikų, o R. Ž. nespėjus net prieiti prie automobilio, R. B. pro pravirą automobilio langą pradėjo jį įžeidinėti ir vartojo necenzūrinius žodžius, o nukentėjusiajam pasiteiravus, ko šis čia atvažiavo, R. B., sugriebęs su savimi atsivežtą plaktuką, juo užsimojo, išlipęs iš automobilio puolė prie nukentėjusiojo ir kelis kartus sudavė jam plaktuku į galvą bei šoną ( t. 2, b. l. 43). Nurodytas R. B. elgesys susidariusioje situacijoje neabejotinai vertintinas kaip chuliganiškas ir patvirtina jo veiksmuose buvus tiesioginę tyčią pažeisti visuomenės rimtį ir tvarką.

Nors apeliantas akcentuoja asmeninio pobūdžio paskatas jo veiksmuose, tvirtina, kad jis buvo nukentėjusiojo pavadintas avinu, ši aplinkybė byloje nėra nustatyta. Kita vertus, R. B. pasirinktas santykių aiškinimosi būdas, atliktų veiksmų pobūdis, vieta, net ir esant žodiniam konfliktui neabejotinai yra nusikalstamas ir teisingai įvertintas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Be to, iš nukentėjusiojo R. Ž. paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad asmeninių santykių aiškinimasis iki konflikto vyko ne tarp nukentėjusiojo ir R. B., o tarp nukentėjusiojo ir N. Ž., su kuria ir buvo atvykęs pas nukentėjusįjį R. B. (t. 2, b. l. 43-44). Todėl R. B. veiksmuose, pačiam iš esmės neturint aiškaus asmeninio motyvo konfliktui su nukentėjusiuoju, jį įžeidinėjant bei vartojant necenzūrinius žodžius, elgiantis agresyviai ir įžūliai, plaktuku į galvą viešoje vietoje, esant ir matant pašaliniams asmenims, sužalojant nukentėjusįjį dominavo ne asmeninės, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, o chuliganiškos paskatos. A. B. 2012-05-20 atliktų nusikalstamų veiksmų nepateisina bei tyčios pažeisti viešąją tvarką nepaneigia nei apelianto skunde nurodoma (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie jo ir nukentėjusiojo konfliktiškus santykius, nei galimas nukentėjusiojo neblaivumas įvykio metu.

Tokiu būdu kolegija konstatuoja, kad nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasSigitas BagdonavičiusValdas Petras Meidus