- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-19/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Santechnikos verslas“
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, susipažino su atsakovo akcinės bendrovės - firmos „VITI“ prašymu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 2-2665-392/209, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Santechnikos verslas“ ieškinį atsakovui dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Santechnikos verslas“ kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė priteisti iš skolininko AB-F „VITI“ 1 461 916,34 Lt skolą, 39 903,90 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas bei išduoti teismo įsakymą. Šių reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį turtą 1 506 875,24 Lt dydžiui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 21 d. nutartimi šį prašymą patenkino ir areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, jo nesant ar nepakankant, areštavo lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, leisdamas iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su kreditoriumi. Vykdant šią teismo nutartį buvo areštuotas konkretus atsakovo AB-F „VITI“ turtas: administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), turto vertė 1 359 000 Lt ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turto vertė 638 000 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovui AB-F „VITI“ pareiškus prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš jo priteisti 1 461 916,34 Lt skolą, 39 903,90 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui UAB ,,Santechnikos verslas“ iš atsakovo AB-F „VITI“ 1 400 000 Lt skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo 2008-12-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 21 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 28,45 Lt pašto išlaidų valstybei. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovas AB-F „VITI“ apeliaciniu skundu prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas atsakovo AB-F „VITI“ prašymas pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti areštą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas – sandėlį, esančias (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi minėto prašymo netenkino, nes sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog žemės sklypo arešto pakeitimas į negyvenamųjų patalpų – sandėlio areštą, nepažeis ieškovo interesų ir ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas. Šią išvadą teisėjų kolegija grindė tuo, kad pagal atsakovo pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą prašomo areštuoti turto 486 353 Lt vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2002-07-16, tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie prašomo areštuoti turto vertę klausimo nagrinėjimo momentu. Teismas nurodė, kad atsakovas, 2010-02-19 pasirašydamas Susitarimą, kuriuo įsipareigojo įkeisti bankui žemės sklypą, pagal Sutarties 37.2 punktą, patvirtino ir užtikrino, jog šis įsipareigojimas neprieštarauja jokiam teismo ar valdžios organo sprendimui, tačiau žemės sklypas buvo jau areštuotas teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartimi.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. gegužės 18 d. gautas pakartotinis atsakovo AB-F „VITI“ prašymas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo į minėtą turtą. Atsakovas, atsižvelgdamas į teismo nutartyje išdėstytus argumentus, nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą prašomo areštuoti turto – negyvenamųjų patalpų, sandėlio mokestinė (bazinė) rinkos vertė yra 620 000 Lt, tai yra ženkliai didesnė už jau areštuoto turto vertę, todėl, atsakovo nuomone, žemės sklypo arešto pakeitimas į negyvenamąsias patalpas, sandėlius nepažeistų ieškovo interesų. Atsakovas teigia, kad pagal Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metai, todėl pateiktos turto atliktos mokestinės (bazinės) rinkos vertės vertinimas yra tinkamas ir galiojantis. Prašymą atsakovas grindžia dar ir tuo, kad bankas pareikalavo įkeisti žemės sklypą savo iniciatyva, o ne atsakovo prašymu, todėl jis buvo priverstas tokį reikalavimą patenkinti ir pasirašyti susitarimą dėl žemės sklypo įkeitimo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Santechnikos verslas“ pateikė paaiškinimus, kad su minėtu prašymu nesutinka. Ieškovas nurodo, kad sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, asmenys, sudarydami sutartis, visų pirma įgyvendina savo teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Todėl atsakovas nebuvo ir negalėjo būti priverstas pasirašyti Susitarimo dėl areštuoto žemės sklypo įkeitimo bankui. Ieškovas pažymi, kad Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo paskirtis yra nustatyti nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką, todėl minėtas įstatymas taikomas tik apskaičiuojant mokėtinus nekilnojamojo turto mokesčius. Ieškovo teigimu, atsakovas, 2010-02-19 pasirašydamas Susitarimą, pagal Sutarties 37.2 punktą, patvirtino ir užtikrino, jog įsipareigojimas įkeisti bankui žemės sklypą neprieštarauja jokiam teismo ar valdžios organo sprendimui, tuo pažeidė teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prisiėmė prievoles, kurių negali įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Kaip buvo minėta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, šių priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Dėl to sprendžiant klausimą dėl tokių priemonių taikymo, turi būti įvertinamas pareikšto reikalavimo dydis bei atsakovo galimybės patenkinti tokį reikalavimą tuo atveju, jei teismo sprendimas būtų palankus ieškovui (CPK 144 str.).
Kaip matyti iš atsakovo pakartotinio prašymo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinti areštą žemės sklypui, areštuojant negyvenamąsias patalpas – sandėlį, argumentai dėl siūlomo areštuoti turto vertės yra grindžiami Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis apie minimo statinio mokestinę (bazinę) 620 000 Lt vertę. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šis atsakovo pateiktas įrodymas nepatvirtina realios prašomo areštuoti turto vertės. Kaip žinoma, dėl šalyje susiklosčiusios ekonominės situacijos ir esamos finansinės padėties nekilnojamojo turto rinkoje, šio turto vertė rinkoje yra sumažėjusi, todėl 2007-04-13 nustatyta 620 000 Lt mokestinė (bazinė) prašomo areštuoti turto vertė gali neatitikti realios turto vertės. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad šis nekilnojamojo turto vertinimas, kuris atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metus, yra pakankamas įrodymas prašymui pagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į atskirtąjį skundą nurodytais motyvais, kad Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo paskirtis yra nustatyti nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką, todėl šis įstatymas taikomas tik apskaičiuojant mokėtinus nekilnojamojo turto mokesčius (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, jog buvo priverstas pasirašyti su banku Susitarimą įkeisti teismo nutartimi jau areštuotą žemės sklypą. Kaip teisingai nurodo ieškovas, asmenys, sudarydami sutartis, visų pirma įgyvendina savo teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, todėl atsakovas savo paties valia pasirašė susitarimą, pažeidžiantį teismo nutartį, kuria buvo areštuotas žemės sklypas. Dėl kitų atsakovo argumentų, susijusių su kreditavimo sutartimi, kuriais grindžiamas prašymas pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes iš esmės jie buvo išnagrinėti ankstesnėje nutartyje, o naujų teiginių atsakovas nenurodė (CPK 185 str.).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas pakartotiniame prašyme neįrodė, kad žemės sklypo arešto pakeitimas į negyvenamųjų patalpų – sandėlio areštą, nepažeis ieškovo interesų ir jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas, todėl minėtas atsakovo prašymas netenkintinas (CPK 146 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 146, 302 straipsniais,
nutaria:
Netenkinti Atsakovo akcinės bendrovės - firmos „VITI“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.