- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-238-195/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41287-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- P. K.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, P. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Iš P. K. patenkinus civilinį ieškinį Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistas 31 euras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.
1. P. K. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 13 d., apie 13.00 val., prekybos centro „BIG“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Ukmergės g.369 Vilniuje, įvykusio šeimyninio konflikto metu sudavė du smūgius rankos delnu buvusiai sugyventinei M. V. į veidą bei du smūgius kumščiu jai į šonkaulių sritį ir taip sukėlė M. V. fizinį skausmą.
Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu P. K. prašo jį išteisinti kaip nepadariusį jokios nusikalstamos veikos. Nurodo, kad M. V. jį apkalbėjo siekdama palankesnių pozicijų nagrinėjant jų tarpusavio ginčą civilinio proceso tvarka.
3. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismo nuosprendis nepagrįstas, todėl neteisėtas ir turi būti panaikintas. Apeliantas pažymi, kad jis jokio smurto prieš savo buvusią sugyventinę nenaudojo. Nurodo, kad jis tik atstūmė M. V. nuo savęs, kadangi ji nepagrįstai reikalavo iš jo pinigų jų mažametės dukros akivaizdoje ir tik pirštų galiukais, dėl judesių koordinacijos praradimo, palietė jos skruostą, tačiau jokių tyčinių smūgių į veidą ar į šonkaulių sritį jis nesudavė ir fizinio skausmo jai nesukėlė. Atkreipia teismo dėmesį, kad specialisto išvadoje Nr.G264312017 nurodyta, jog apžiūrėjus M. V. išorinių sužalojimo žymių nebuvo rasta. Pažymi, kad jokių sužalojimų nenurodyta ir medicininiuose dokumentuose.
4. Nuteistasis nurodo, kad teisme apklaustas liudytojas E. J. parodė, jog matė konfliktuojančią porą, tačiau pastarasis liudytojas buvo kiek tolėliau, o arčiau buvęs liudytojas kaltinamajame akte nurodytas Dariaus vardu teisme nebuvo apklaustas, nors jo kontaktai teismui buvo žinomi.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą
Šalies argumentai
tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
V. Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad P. K. kaltės klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl P. K. atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad sprendžiant P. K. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino jog byloje pakanka objektyvių faktinių duomenų, jog P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
6. P. K. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 13 d., apie 13.00 val., prekybos centro „BIG“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Ukmergės g.369 Vilniuje, įvykusio šeimyninio konflikto metu sudavė du smūgius rankos delnu buvusiai sugyventinei M. V. į veidą bei du smūgius kumščiu jai į šonkaulių sritį ir taip sukėlė M. V. fizinį skausmą.
7. BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
8. Iš bylos duomenų matyti, jog P. K. ir M. V. tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl jų parodymais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.
Šalies argumentai
9. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad smurto prieš savo buvusią sugyventinę nenaudojo, kad jis tik atstūmė M. V. nuo savęs, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad konflikto metu nuteistasis sudavė nukentėjusiajai du smūgius rankos delnu į veidą bei du smūgius kumščiu jai į šonkaulių sritį, o būtent:
9.1. M. V. 2017 m. rugpjūčio 13 d. pareiškime Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriui nurodyta, kad kad buvęs jos sugyventinis sudavė jai du smūgius per veidą bei du kartus smogė ranka jai į šonkaulius (b.l.1-2);
9.2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ataskaitoje nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. 12.52 val. pranešta, kad prekybos centro „BIG“ požeminėje aikštelėje pranešėją sumušė sutuoktinis. Moteris labai verkia, sunku susikalbėti. Pokalbio metu, moterį sumušęs vyras pasišalino, o moteris lauks policijos (b.l.28);
9.3. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji M. V. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. apie 13.00 val. ji atvyko į prekybos centrą BIG pasiimti dukros, kuri ten leido laiką su savo tėvu P. K. Paaiškino, jog visi trys, jie nusileido į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kur ji buvo palikusi savo automobilį. Einant prie automobilio ji priminė P. K., kad jis nesumokėjo visų pinigų skirtų dukros išlaikymui. Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje į automobilį ji pasodino dukrą ir pasakė P. K., kad netrukus ji su dukra išvažiuos kelioms savaitėmis prie jūros. Išgirdęs priekaištus dėl negautų pinigų ir apie jų planuojamą išvykimą prie jūros P. K. labai susierzino, ėmė jai reikšti prikaištus ir sudavė du smūgius rankų plaštakomis jai į veidą bei du smūgius kumščiais į šonkaulių sritį. Nukentėjusioji parodė, jog nuo patirtų smūgių ji patyrė fizinį skausmą. Paaiškino, kad konfliktą pastebėjo požeminėje aikštelėje buvę du vyriškiai, kurie priėjo prie jų ir neleido P. K. toliau smurtauti. Apie įvykį ji nedelsiant pranešė bendrosios pagalbos telefonu. Supratęs, kad netrukus atvyks policijos pareigūnai P. K. iš požeminės automobilių aikštelės pasišalino. Po įvykio jai skaudėjo sumuštas vietas, todėl kreipėsi į gydymo įstaigą bei valstybės teismo medicinos tarnybą (t.1, b.l.1-2, 89-90);
9.4. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas E. K. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. apie 13.00 val. buvo prekybos centro požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje ir matė netoliese konfliktuojančią porą. Netrukus jis išgirdo moters riksmą ir pamatė, kaip šalia jos stovėjęs vyras, kaltinamasis P. K., sudavė moteriai ranka per veidą ir į šoną. Jis pribėgo prie konfliktuojančios poros ir paklausė kaltinamojo, kodėl jis taip elgiasi. Pastarasis liepė jam nesikišti. Moteris buvo susijaudinusi, verkė ir puolė kviesti policiją. Tuo metu kaltinamasis iš požeminės aikštelės pasišalino (t.1, b.l.34, 90-91).
10. Patikrinus byloje esančią medžiagą akivaizdu, jog, priešingai nei teigia nuteistasis, jis veikė tyčia, šį faktą patvirtina byloje surinkti ir apylinkės teismo ištirti įrodymai. Apeliaciniame skunde išdėstyta nuteistojo versija, kad jis dėl judesių koordinacijos praradimo, palietė nukentėjusiosios skruostą, tačiau jokių tyčinių smūgių į veidą ar į šonkaulių sritį jis nesudavė ir fizinio skausmo jai nesukėlė, paneigti ankščiau išdėstytais įrodymais. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų įvykio dieną tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, šio fakto neneigia abu įvykio dalyviai, tačiau toliau jų parodymai visiškai skiriasi. Nukentėjusioji tvirtina, jog P. K. jai sudavė po du smūgius į veidą bei šonkaulių sritį, šį faktą patvirtina įvykį matęs liudytojas E. K.. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, byloje nėra duomenų, kad pastarasis liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir norėtų apkalbėti nuteistąjį, tokių duomenų nepateikė P. K. nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nei savo apeliaciniame skunde. Tai, kad iš karto po įvykio nuketėjusioji M. V. paskambino ir apie įvykį pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui, tokiu būdu, į įvykio vietą iškviesdama policijos pareigūnus, neleidžia abejoti jos patirtu emociniu sukrėtimu ir patirtais išgyvenimais. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistojo skubotas pasišalinimas iš įvykio vietos nesulaukus policijos ir neišnaudojus visų galimybių paaiškinti apie įvykio aplinkybes, rodo, jo abejingumą susidariusiai situacijai.
11. Patikrinus byloje surinktus ir įvertintus duomenis pažymėtina, kad P. K. kaltės įrodymų byloje iš esmės pakanka, pastarojo kaltė nustatyta nukentėjusiosios M. V. ir liudytojo E. K. parodymais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimu. Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad specialisto išvadoje Nr.G264312017 nenurodyta, kad apžiūrėjus M. V. būtų rasti išoriniai sužalojimai, kad jokių sužalojimų nenurodyta ir kituose medicininiuose dokumentuose, tačiau pažymėtina, kad šie nuteistojo argumentai nėra pagrindas laikyti, kad nukentėjusiosios parodymai yra melagingi ir jie negali būti laikomi nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais, kadangi ankščiau aptarti įrodymai pilnai patvirtina nuteistojo kaltę, be to, sukėlus fizinį skausmą ne kiekvieną kartą asmeniui atsiranda išoriniai sužalojimai.
12. Nors nuteistasis nurodo, kad neapklaustas įvykį matęs asmuo vardu Darius, tačiau pastarasis asmuo, nors ir nurodytas nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo apklausos metu, tačiau į apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašą neįtrauktas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas kitas įvykį matęs liudytojas E. K., kurio parodymais teismas pagrįstai vadovavosi.
13. Nukentėjusiosios M. V. parodymai vertintini kartu su kitais įrodymais su liudytojo E. K. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei iš dalies paties nuteistojo P. K. parodymais (apie tai, kad jis atstūmė nukentėjusiąją, prarado judesių koordinaciją, palietė nukentėjusios skruostą ir pan.). Taigi, nėra jokių abejonių, kad P. K. nusikalstamais veiksmai nukentėjusiajai M. V. buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiuos veiksmus nuteistasis atliko pilnai suvokdamas, kokie padariniai kils panaudojus fizinę prievartą ir tų padarinių norėjo, todėl konstatuotina, kad P. K. pagrįstai apylinkės teismo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nusikaltimas įrodytas.
14. Patikrinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
15. Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. K. apeliacinį skundą atmesti.