Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo (apelianto) UAB„Švaros garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Berendsen Textile Service“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Švaros garantas“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Pirminės sutarties nuostatos buvo pakeistos ir tai patvirtina ieškovo siųstose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas 2 mėnesių atsiskaitymo terminas. Delspinigių dydis turi būti sumažintas atsižvelgiant į sąskaitose nurodytą terminą.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neprivalėjo pristatyti detalizuotos sąskaitos – faktūros. Faktiškai šalys buvo žodžiu susitarę, kad ieškovas siųs atsakovui detalizuotą sąskaitą, nurodydamas, kokiems atsakovo klientams buvo keičiami kilimėliai. Atsakovas pateikdavo sąskaitas savo klientams. Negavęs detalizuotos sąskaitos, atsakovas negalėjo gauti pajamų iš savo klientų. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė šalių santykių esmės ir tik formaliai vertino lingvistinį sutarties turinį.Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas be detalizuotos sąskaitos negali išrašyti sąskaitų savo klientams ir paskirstyti išlaidas. Toks ieškovo elgesys turi būti vertinamas kaip pažeidžiantis bendradarbiavimo principą ir apeliantas negali būti laikomas pažeidusiu prievolę atsiskaityti pagal PVM sąskaitą-faktūrą TEB395997.

Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad tarp šalių nebuvo susitarimo pakeisti atsiskaitymo terminus, nes ieškovas siuntė atsakovui pranešimus dėl atsiskaitymo vėlavimo, o o atsakovas neprieštaravo.Šalys nebuvo susitarę dėl detalizuotų sąskaitų siuntimo. Tokios sąskaitos atsakovu buvo siunčiamos ne dėl atskiro atsakovo reikalavimo, bet dėl paties ieškovo vidinės tvarkos reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys sudariusios rašytinę 2010 m. rugsėjo 3 d. paslaugų teikimo sutartį nesusitarė, kad šios sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik rašytiniu susitarimu, todėl šalys galėjo bet kokia forma, įskaitant ir konkliudentinius veiksmus, keisti sutarties sąlygas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais – kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Savo elgesiu ( konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas teigia, kad susiformavusi sutarties vykdymo praktika neatitiko sutarties nuostatų, t. y. kad faktiškai šalys pakeitė Sutarties nuostatą dėl pateiktos sąskaitos apmokėjo per 30 dienų. Pasak apelianto, pirminės Sutarties nuostatos buvo pakeistos ir tai patvirtina ieškovo siųstose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas 2 mėnesių atsiskaitymo terminas. Esant ginčui dėl sąskaitų apmokėjimo terminų, esminę reikšmę turi šalių veiksmų apmokant sąskaitas vertinimas. Ieškovas pateikė šalių tarpusavio atsiskaitymų istoriją laikotarpiu nuo sutarties sudarymo 2010 m. rugsėjo mėnesį iki sutarties nutraukimo 2015-07-29 (b.l.100-102). Atsiskaitymų istorija patvirtina, kad iš pradžių iki pat 2014 metų atsakovas mokėjimus atlikdavo maždaug per mėnesį laiko nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo. Vėlesniu laikotarpiu atsakovas iš dalies vėluodavo, tačiau ieškovas kurį laiką neskaičiavo ir nereikalavo delspinigių, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais nepakeitė ir neprailgino atsiskaitymo terminų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo veiksmus-neveikimą (ilgą laiką nereikalaujant iš atsakovo delspinigių) vertino ne kaip raštu sudarytoje sutartyje įtvirtintų sąlygų pakeitimą, o kaip neįgyvendinimą (vengimą įgyvendinti) savo teisių į tinkamą atsiskaitymą ir į netesybas. Savo teisės tam tikrą laikotarpį neįgyvendinimas (šiuo konkrečiu atveju – delspinigių nereikalavimas), nepaneigia-nepanaikina tokios teisės ateityje, t. y. tam tikru laikotarpiu toleravęs atsakovo pavėluotus atsiskaitymus ir nereikalavęs delspinigių, ieškovas nepraranda teisės reikalauti nustatytų terminų laikymosi ir atitinkamų delspinigių už kitus laikotarpius. Atsisakymas įgyvendinti civilinę subjektinę teisę nepanaikina šios teisės, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CK 1.137 str. 6 d.).

Sutartyje šalys neaptarė, kokios formos sąskaitos-faktūros turėjo būti teikiamos. Abi šalys yra lygiateisiai verslo subjektai. Atsakovas suvokė savo verslo organizavimo ypatumus, tačiau pasirašydamas Sutartį nereikalavo, specialios detalizuotos sąskaitos formos teikimo. Todėl pagrįsti ieškovo argumentai, kad siunčiamos detalizuotos sąskaitos forma buvo paties ieškovo sprendimo organizuojant savo veiklą rezultatas ir tai nebuvo individualus, konkrečiai, tik ginčo šalių sudarytos Sutarties nuostatų įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas siųsti tik detalizuotas sąskaitas nebuvo Sutarties nuostatų dalis, nėra pagrindo konstatuoti Sutarties nuostatų pažeidimo.

Apelianto argumentas, kad jis negavo sąskaitos-faktūros detalizacijos, nes ieškovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir sąskaitas siuntė ne Sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu yra formalus, nes atsakovas ir pats, el. paštu susirašinėdamas su ieškovu, nesilaikė šių formalių reikalavimų – ieškovo 2015 m. balandžio 21 d. el. laiškas išsiųstas atsakovui būtent tuo el. pašto adresu, iš kurio ir gautas atsakovo prašymas pateikti sąskaitą. Sutarties 2.3 punkte įtvirtinta atsakovo pareiga informuoti ieškovą apie tai, kad atsakovas iki mėnesio 15 d. negauna sąskaitos už ankstesnį mėnesį, o atsakovui šios pareigos neįvykdžius, laikoma, jog atsakovas sąskaitą gavo ir privalo ją apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.