Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2022 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N- 47568-2022, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį E. B. neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Dėl kokių priežasčių neatvyko, teismą neinformavo.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas yra teisėtas, kai sprendimas priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ir padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos bei kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, kad apie nutarimą nežinojo, negavo jo tinkamai bei ginčija baudos dydį, mano, kad turėjo būti paskirta mažesnė.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) nustatytų reikalavimų nevykdymą. Minėta ANK normos dispozicija yra blanketinė, todėl siekiant nustatytų kokių reikalavimų nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad buvo padarytas SEAKĮ nuostatuose numatytos pareigos pažeidimas. ANK 431 straipsnio 2 dalis numato, kad 431 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 440 (keturių šimtų keturiasdešimt) iki 600 (šešių šimtų) eurų.

SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje (2021 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) numatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...>Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Pažymėtina, kad pranešimas apie transporto priemonę konkrečiu laikotarpiu vairavusį asmenį per 3 darbo dienas nėra tiesiog formalus įpareigojimas, šis terminas yra imperatyvus ir jo nesilaikymas yra vertinamas kaip administracinis nusižengimas. Nustačius tam tikrus KET pažeidimus, kuriuos padarė nenustatytas vairuotojas, atitinkamų institucijų informavimas apie tai padariusį asmenį yra esminė sąlyga tinkamam, greitam ir sklandžiam įvykio aplinkybių ištyrimui. Tuo tarpu tokio termino nesilaikymas sudaro prielaidas dėl praėjusio laiko neteisingai nustatyti įvykio mechanizmą, iš tiesų atsakingą asmenį ir kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes.

Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro nuostatų, patvirtintų 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“, 36 punktu Administracinių nusižengimų registras (toliau ir – ANR) turi sąveiką su 26 susijusiais registrais ir valstybės informacinėmis sistemomis, tame tarpe su Lietuvos Respublikos gyventojų registru, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registru, Juridinių asmenų registru, Mokesčių mokėtojų registru ir kitais. ANR asmens elektroninio pašto adresas, kuris naudojamas šaukimams ir kitiems procesiniams dokumentams administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims išsiųsti, automatiniu būdu gaunamas iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti (pvz. iš Mokesčių mokėtojų registro). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. sausio 13 d. pareigūnas išsiuntė pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo UAB „B.“ elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) kuris deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre (b. l. 9). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalimi, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Įstatymas imperatyviai nenumato pareiškėjui pareigos tikrinti el. paštą, tačiau teismas pažymi, kad ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios reglamentuoja, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, reiškia, kad įmonei pateikus el. pašto adresą oficialiame valstybiniame registre, ji tokiais veiksmais patvirtina, kad šis paštas yra veikiantis bei reguliariai tikrinamas, o jo netikrindama prisiima dėl to atsirandančias teisines pasekmes. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad tai, jog Institucija nesulaukė jokio atsakymo į siųstą reikalavimą pateikti informaciją, buvo nulemta ne pasirinkto netinkamo reikalavimo pateikimo būdo, bet įmonės ir jos vadovo E. B. netinkamo veiklos organizavimo – nepakankamo oficialiame registre nurodyto el. pašto dėžutės tikrinimo, o tai nešalina jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo.

Teismas neturi duomenų, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), būtų neteisingas. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas, būdamas įmonės vadovu, nesinaudoja Juridinių asmenų registre oficialiai nurodytu elektroninio pašto adresu, gautų laiškų neskaito, galbūt, naudoja kitus elektroninio pašto adresus, kurių valstybės informacinėse sistemose ar registruose nenurodė, nesukelia Institucijai pareigos aiškintis visų turimų ir naudojamų pareiškėjo elektroninių paštų, o įstatymas, kaip minėta, aiškiai nurodo, jog procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Be to, pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjui buvo išsiųsta ir popierinė siunta ir byloje yra duomenys apie jos gavimą. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad procesiniai dokumentai E. B. buvo siunčiami ir įteikti tinkamai, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. skirta 570 eurų bauda. ANK 431 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę 431 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Kadangi abejonių dėl pakartotinumo nėra (pateiktas išrašas), be to įvertinant atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo negalimumą bei didelį baustumą administracine tvarka, vertina, kad šiuo atveju paskirta bauda yra teisinga bei proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Be to, akcentuotina, kad asmuo nurodo, kad jo pajamos yra nedidelės, tačiau teismui nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų.

Teismo vertinimu, Institucijos 2022 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N- 47568-2022 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, nepažeidžiant jo reikalavimų, išsamiai įvertinus visas aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Palikti nepakeistą Lietuvos kelių policijos tarnybos 2022 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N- 47568-2022, o E. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.