- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- I-3722-423/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01329-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui E. A. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. A. prašo iš Lietuvos valstybės priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Marijampolės pataisos namuose ilgalaikių pasimatymų kambariuose, kuriuose jis matydavosi su žmona, virtuvėlės, dušai ir tualetai buvo bendri, neįrengtas vaikų kambarys ir rūkymo patalpa. Kiti asmenys rūkė bendro naudojimo patalpose, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Dėl tokių netinkamų sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, psichologiniais išgyvenimais, poveikiu sveikatai.
5Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.6Atsiliepime paaiškino, kad, sistemiškai analizuojant teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pataisos namuose ilgalaikių pasimatymų kambariuose neprivaloma įrengti vaikų kambario. Tais atvejais, kai kartu su asmeniu, atvykusiu į ilgalaikį pasimatymą, atvyksta vaikas, pagal reikmę ilgalaikio pasimatymo kambaryje pastatoma vaikiška lovytė arba sudedama lova. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas draudžia rūkyti bendro naudojimo patalpose. Marijampolės pataisos namų administracija nėra gavusi pareiškėjo skundo dėl kitų asmenų rūkymo bendro naudojimo patalpose. Be to, pareiškėjas bausmės atlikimo metu buvo rūkantis, todėl jo teisės šiuo aspektu negalėjo būti pažeidžiamos. Virtuvės įrengimas kiekviename pasimatymų kambaryje nenumatytas. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo sveikatai. Marijampolės pataisos namai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, be to, pareiškėjas privalėjo pagrįsti ir įrodyti žalos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį tarp atsakovo galimai neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Vien pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, jie turi būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, objektyviais ar subjektyviais įrodymais. Pareiškėjas šios jam kildinamos pareigos skunde neįvykdė ir nepagrindė savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo jokiais duomenimis.
10Skundas atmestinas.
11Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) ilgalaikių pasimatymų patalpose, atlyginimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2014 metais dalyvavo ilgalaikiuose pasimatymuose su žmona 5 kartus (2014-05-15, 2014-06-03 – 2014-06-04, 2014-08-11, 2014-09-15 – 2014-09-16, 2014-11-11 – 2014-11-12 (b. l. 15-16)). Pareiškėjas nurodo, kad patalpose dušai, tualetai ir virtuvėlės buvo bendri, neįrengtas vaikų kambarys.
Pataisos namų ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimo taisyklės reglamentuojamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Eksploatavimo taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad jos privalomos visoms veikiančioms pataisos įstaigoms ir yra privalomos rengiant norminius ir techninius dokumentus, technines sąlygas, instrukcijas bei metodikas, susijusias su pataisos įstaigų įrengimu ir eksploatavimu. Ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklių 28–35 punktai. Eksploatavimo taisyklių 31 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas, sanitarinis mazgas ir virtuvė įrengiama kiekvienam ilgalaikio pasimatymo gyvenamajam kambariui; nesant techninių galimybių esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas įrengti pagal šiame punkte nustatytą reikalavimą, sanitariniai mazgai ir virtuvės gali būti įrengiami bendram naudojimui. Akcentuotina, kad reikalavimas įrengti virtuvę ir sanitarinį mazgą kiekvienam kambariui, taikomas tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms minėtas reikalavimas netaikomas. Atsižvelgiant į į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti Marijampolės PN neteisėto neveikimo šiuo atžvilgiu, nes minėti patalpų įrengimo reikalavimai yra susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, o nesant tokių galimybių, teisės aktai nedraudžia įrengti ir bendro naudojimo virtuvėlę bei sanitarinį mazgą ilgalaikių pasimatymų kambariuose.
Pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo, kad patalpose nebuvo įrengtas vaikų kambarys, bet visiškai nepagrindė šios faktinės aplinkybės tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjas taip pat nenurodė ir byloje nėra duomenų, kad į ilgalaikius pasimatymus kartu su žmona buvo atvykęs ir vaikas. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Pareiškėjo argumentas dėl vaikų kambario neįrengimo laikytinas deklaratyvaus pobūdžio teiginiu, kurio pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo, todėl yra nevertintinas kaip pakankamas neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Teismas taip pat pažymi, kad Eksploatavimo taisyklėse vaikų kambario įrengimas ilgalaikių pasimatymų kambariuose yra nenumatytas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentas šioje dalyje atmestinas.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, nes ilgalaikių pasimatymų kambariuose neįrengta patalpa rūkymui, todėl kiti nuteistieji rūkė virtuvėje.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Nors byloje nepateikta duomenų apie atskiros rūkymui skirtos patalpos įrengimą Marijampolės PN ilgalaikių pasimatymų kambariuose, teismui nepateikta ir jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs dėl to pretenzijas įstaigos administracijai, kreipęsis dėl jo laikymo su nerūkančiais asmenimis. Nesant asmenų prašymų, pareigūnai negali žinoti, kad asmuo yra nerūkantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti jį nuo rūkančių nuteistųjų. Atsakovo atstovas į bylą pateikė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ginčo laikotarpiui artimu metu atlikto patikrinimo 2014-12-03 Faktų fiksavimo protokolą Nr. A-TK 2-205 (b.l. 17-18), kuriame konstatuota, kad ilgalaikių pasimatymų kambariuose, bendro naudojimo patalpose yra nerūkoma, tabako kvapo nesijautė, iškabinti įspėjamieji ženklai. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad yra nerūkantis, teismas pažymi, kad byloje pateiktuose nutarimuose dėl nuobaudų skyrimo pareiškėjui (b.l. 12-13), kurie buvo priimti tiek prieš ginčo laikotarpį (tai yra 2013-12-20), tiek po ginčo laikotarpio (2015-12-29), užfiksuota, jog pareiškėjas pasirašytinai išreiškė valią būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, kadangi pats yra rūkantis. Remiantis minėtais įrodymais, pareiškėjo argumentai dėl to, jog jis nerūko, abejotini ir vertintini kritiškai. Nors pareiškėjas teigė, kad vertinamas kvėpuoti tabako dūmais pakenkė jo sveikatai, byloje pateikta Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-07-25 pažyma Nr. 14/07-3685 (b.l. 19) patvirtina, kad dėl sveikatos problemų, susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis, jis nėra kreipęsis į gydytoją. Savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė. Teismo vertinimu, minėti byloje surinkti objektyvūs duomenys, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, paneigia pareiškėjo argumentus dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis bei dėl to galimai kilusios žalos, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių sąlygų Marijampolės PN ilgalaikių pasimatymų kambariuose bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone.
Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Teismas pažymi, jog pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas dėl teisės aktų neatitinkančių laikymo sąlygų Marijampolės PN, tačiau pateikia tik bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstus samprotavimus, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendė:
nusprenkPareiškėjo E. A. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.