Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – J. N., kuriam išaiškintos teisės numatytos Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 272 straipsnyje, jo gynėjui advokatui G. G.,

nedalyvaujant institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui,

J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini) pareigose, neteisto, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK VPS PB vyresnysis patrulis D. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad:

J. N. 2013 m. gegužės 5 d. 17.50 val., Mažeikių m., Skuodo- Montuotojų g. sankryžoje, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,13 promilės ± 5 %). Tokiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, už kurį atsakomybė numatyta LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kad J. N. padarė LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, yra įrodyta 2013-05-05 administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testo Nr. 4571 rezultatu, atliktu prietaisu „lion alcolmeter 500“ Nr. 18797, Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK VPS PB vyresniojo patrulio D. V. tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, vairuotojo pažymėjimo kopija bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo J. N. paaiškinimu, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Neblaivus asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kelia grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei. Valstybės politika kovoje su neatsakingu ir pavojingu transporto priemonių vairavimu yra aiški ir nedviprasmiška – griežtas ir negailestingas pažeidėjų baudimas, siekiant sumažinti aukų keliuose skaičių. Teismo posėdžio metu J. N. patvirtino, jog jam buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas, su alkotesterio parodymais jis sutiko. Kadangi J. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kuriame nurodytas, jog draudžiama vairuoti transporto priemones vairuotojams esantiems neblaiviems.

Administracinių nuobaudų tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 str.). LR ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

J. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad pažeidimas padarytas neblaivaus asmens, nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi LR ATPK 126 straipsnio 4 dalies dispozicijoje pažeidėjo neblaivumas įtrauktas į administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 32 str. 3 d.).

LR ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcija numato vairuotojams baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Vadovaujantis LR ATPK 29 straipsniu, kuris nustato, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais.

Dėl prašymo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas, dirbantis, teigiamai charakterizuojamas darbovietės, yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus), atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad J. N. kaltė dėl LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo yra visiškai įrodyta. Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į teismo nustatytas aplinkybes ir konstatuoja, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį nėra, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam minimalią straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą - 2000,00 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsniu, transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

n u taria:

J. N. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirti administracinę nuobaudą – 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR ATPK 330 straipsniu, J. N. laikomas netekęs teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas negali sumokėti, jis turi teisę per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono Policijos komisariatui.

Išaiškinti pažeidėjui, jog pasibaigus teisių atėmimo terminui, vairuotojo pažymėjimas grąžinamas LR Vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr.1V-418, nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė