- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- ATP-869-319/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00318-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
R. M. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau– ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą nubaustas administracine nuobauda – 16 (šešiolika) parų administraciniu areštu su transporto priemonės – automobilio „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini) saugomo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Jis nubaustas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 28 d. 19 val. 04 min., (duomenys neskelbtini) 8,15 km, vairavo automobilį „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2 promilių neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.Lazdijų rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad pagal bylos duomenis automobilio savininkė A. Ž. nesielgė rūpestingai, nes nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad kiti asmenys negalėtų pasinaudoti jai priklausančiu automobiliu priešingai visuomenės interesams, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju sankcijoje numatyta alternatyvi nuobauda - automobilio konfiskavimas, turi būti taikoma. Sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą, teismas įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, ir nustatė, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam griežtesnę sankcijoje numatytą nuobaudą. Apeliaciniame skunde R. M. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimo dalį, kuria konfiskuota A. Ž. priklausanti transporto priemonė „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šią transporto priemonę jai grąžinti bei pakeisti jam paskirtą nuobaudą į švelnesnę. Teigia, kad konfiskavus jo vairuotą automobilį nukenčia asmuo, neįvykdęs pažeidimo. Mano, kad 16 parų arešto nuobauda jam yra per griežta ir prašo ją pakeisti į kitą sankcijoje numatytą nuobaudą– viešuosius darbus. Teigia, kad pagal teismų praktiką, ši nuobauda yra efektyvesnė auklėjimo priemonė. Atsiliepime į R. M. apeliacinį skundą Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato atstovas (toliau - Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl A. Ž. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo
ATPK 26 straipsnyje nustatyta, kad konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, o tam tikrų administracinių teisės pažeidimų padarymo atvejais – ir daiktas bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai tokius veiksmus padaro neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo. Tokie veiksmai užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,00 promilės girtumas, b. l. 9), kai jam buvo atimta teisė vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Jam skirtas administracinis areštas su jo vairuotos transporto priemonės „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Šis automobilis nuosavybės teise priklausė A. Ž..Pažeidėjas skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju automobilio savininkė nesusijusi su pažeidimais, kuriuos padarė jis ir todėl ji neturi nukentėti. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie apelianto argumentai neduoda pagrindo laikyti, kad kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas buvo taikytas teisingai ir pagrįstai. Iš priimto nutarimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad visi reikšmingi duomenys buvo tinkamai ištirti, įvertinti bei išanalizuoti. Apeliantas teisme duodamas paaiškinimus nurodė, kad A. Ž. miegojo automobilyje ir nežinojo, kad jis važiuos. Tačiau įvertinus jo paaiškinimų visumą, kad jie kartu su jos automobiliu atvažiavo pas pažįstamus, ten girtavo, kad A. Ž. paliko raktelius automobilyje, jo nerakino, kad buvo tame automobilyje jiems kartu grįžtant iš svečių, akivaizdu, kad ji turėjo žinoti apie tai, kad R. M. vartojo alkoholį ir po to vairavo jai priklausančią transporto priemonę. Apeliantas pateikta versija vertinama kritiškai, kaip siekimas išvengti papildomos nuobaudos skyrimo. Apylinkės teismas taip pat rėmėsi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir tinkamai jas motyvavo. Įvertinę bylos aplinkybes, susijusias su N. J. automobilio palikimu namo kieme ir jo raktelių palikimu bei jo panaudojimu padarant administracinį teisės pažeidimą, teismas teisingai nustatė, kad nėra aplinkybių, rodančių, jog automobilį „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. paėmė prieš savininkės A. Ž. valią, juo disponavo neteisėtai, todėl negalima išvada, kad pastaroji neatsakinga už savo nuosavybės panaudojimą. Nors R. M. teisme duodamas paaiškinimus nurodė, kad A. Ž. miegojo automobilyje ir nežinojo, kad jis važiuos. Tačiau įvertinus jo paaiškinimų visumą, kad jie kartu su A. Ž. automobiliu atvažiavo pas pažįstamus, ten girtavo, kad A. Ž. paliko raktelius automobilyje, jo nerakino, kad buvo tame automobilyje jiems kartu grįžtant iš svečių, akivaizdu, kad ji ne tik buvo neatsakinga už savo nuosavybės panaudojimam bet turėjo žinoti apie tai, kad R. M. vartojo alkoholį ir po to neblaivus vairavo jai priklausančią transporto priemonę. Pažymėtina, kad už daikto panaudojimą visuomet atsako jo savininkas. Turto savininko pareiga imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto panaudojimo. Iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad R. M. jau ne kartą yra baustas už vairavimą neturtint tam teisės, kai vairavo būtent šį, ,,Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, priklausantį A. Ž., kas neginčijamai patvirtina, kad ji žinojo apie tai, kad R. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Taigi, tokiais neatsakingais veiksmais ji sudarė asmeniui, jau baustam už vairavimą neturint tam teisės ir išgėrusiam sąlygas pasinaudoti jai priklausančiu turtu tokiam pačiam pažeidimui padaryti, t.y. ji tokių atsargumo priemonių nesiėmė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad teismas pagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.Pažymėtina, kad automobilio konfiskavimo klausimą sprendęs teismas tinkamai laikėsi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotų nuostatų dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimo bei galimybės šios nuobaudos netaikyti. Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Dėl R. M. paskirtos nuobaudos
Kai straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
7.1. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino su nuobaudos skyrimu susijusias aplinkybes. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad R. M. kaltu prisipažino ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad per metus jis padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda ir prieš tai būdamas padaręs nusikaltimą (ATPK 32 str. 1 d. 5, 6 p.). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis daug kartų baustas už įvairius šiurkščius KET pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą neblaiviam bei neturint teisės vairuoti, ir kitus administracinės teisės pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų.
7.2.Pažymėjo, kad R. M. pažeidimus daro ir po to, kai jam ne kartą taikytos įvairios nuobaudos, kas teismui leido daryti išvadą, kad pažeidėjas akivaizdžiai ir sistemingai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir nedaro išvadų iš jam taikytų administracinio poveikio priemonių. Tokios aplinkybės pagrįstai leido apylinkės teismui nuspręsti, jog tam, kad būtų užkardyti daromi administraciniai teisės pažeidimai, pažeidėjui turi būti paskirta griežtesnė iš sankcijoje numatytų nuobaudų – administracinis areštas. Įvertinus tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, efektyviai siekiant nuobaudos tikslų ir kitų pažeidimų prevencijos, skirtinas ilgesnės nei sankcijos vidurkyje numatytos trukmės areštas (ATPK 30 str.).
7.3. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. R. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – administracinis areštas – paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, todėl yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.
Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl to skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o R. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.