- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-93-193-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Valdas Meidus, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- D., D. Z.
- Advokatai
- Vytautas Sketeris, Arvydas Martinkevičius
- Kategorijos
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-193/2008
Teisėjas Artūras Dilys Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.8.
NUTARTIS
2008 m. vasario 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 9 (devyneriems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 2 d., 65 str. 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę visiškai sudėjus su 2006-10-05 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, D. Z. paskirta neatlikta 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda ir galutinė bausmė D. Z. skirta 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo ir 4 MGL, t.y. 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio bauda. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. Z. nuteistas už tai, kad 2007m. rugsėjo 22d. apie 1 val. Dariaus ir Girėno gatvėje, Obeliai, Rokiškio r., viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: pašalinių žmonių akivaizdoje, be priežasties užpuolė V. P., stipriai suėmė jai už sprando, sugriebė rankomis už kaklo ir smaugė, bei smogė vieną kartą ranka į galvą, vieną kartą į veidą, ir vieną kartą į smakrą, sukruvino ir pargriovė V. P. ant žemės, tuo pažeidė viešąją tvarką, sukėlė V. P. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Z., prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-12-05 nuosprendį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neobjektyviai ir šališkai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, teismo padarytos išvados paremtos nevisapusiu byloje esančių duomenų išnagrinėjimu. Apeliantas nurodo, kad teismas netyrė ir nevertino to fakto, kad jis tapo aplinkybių auka, neatsižvelgė į jo asmenybę ir gyvenimo būdą apibūdinančius duomenimis, t.y. kad jis finansiškai išlaiko, rūpinasi savo motina ir broliu, turi nuolatinį darbą, darbdavys jį įvertino kaip kruopštų, pareigingą, draugišką darbuotoją, ir kt. Neatsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas klaidingai įvertino tiek jo padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybės pavojingumą, skirdamas bausmę teismas kaip motyvą nurodė vien neišnykusį teistumą, tačiau apelianto manymu, teisinga bausmė gali būti paskirta tik iš naujo tam tikroje konkrečioje situacijoje įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes ir faktus.
Jis neneigia ir pripažįsta, kad 2007-09-22 apie 1 val. nakties sėdėjo savo automobilyje Obelių miestelio centre ir, pravėręs automobilio langus, klausėsi muzikos. Jis nurodo, kad netoli mašinos stovėjusi V. P. su draugėmis pirmoji jį užkalbino, akivaizdžiai siekdama iššaukti konfliktą, ėmė jam priekaištauti dėl jo garsiai klausomos muzikos. Taip pat ji, pokalbio metu, ėmė itin negražiai kalbėti apie jo prieš 13 metų mirusį tėvą, kurį apeliantas labai mylėjo, dėl jo netekties ilgai išgyveno netekties skausmą, kurį jaučia ir dabar. Dėl tokių V. P. kalbų apeliantas patyrė emocinį šoką ir mano, kad toks įžūlus ir provokuojantis nukentėjusiosios V. P. elgesys lėmė jo atsakomąją emocinę reakciją, ko pasėkoje apeliantas nesugebėjo valdyti ir įvertinti savo veiksmų.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė BPK 305 str., t.y. nuosprendyje nėra pateikti visi bylai reikšmingi įrodymai ir aplinkybės, jie išsamiai neišanalizuoti, teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą kodėl inkriminavo BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, neaprašė visų byloje nustatytų pagrindinių ir fakultatyvinių nusikalstamos veikos sudėties elementų. Taip pat nuosprendyje pateikti liudytojų parodymai neanalizuojami, nelyginami, nevertinami atskirai ir visumoje. Teismas rėmėsi iš anksčiau nusistovėjusia šališka nuomone apie jo asmenybę, todėl argumentavo, kad jo draugų D. K., M. M., V. I., kaip liudytojų, parodymai yra neteisingi ir neobjektyvūs. Ir nors nukentėjusiosios V. P. ir liudytojų J. R., I. Š. parodymuose randama daug netikslumų, jos yra geros draugės, kas galėjo įtakoti jų duodamų parodymų teisingumą, teismas, nekreipdamas į tai dėmesio, jų parodymus vertino kaip turinčius lemiamą reikšmę byloje. Apeliantas skunde nurodo, kad objektyvus ir nešališkas teismas neturėtų savo sprendimo motyvuoti vien tik liudytojų parodymais. Be to teismo metu buvo akivaizdžiai juntamas teismo palankumas nukentėjusiajai bei teismo išankstinis nusistatymas netikėti jo bei jo draugų žodžiais.
Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nors nukentėjusioji V. P. tvirtino, kad apeliantas konflikto metu buvo suėmęs jos kaklą, stipriai jį spaudė, smaugė ją, ką patvirtino ir jos draugės J. R. ir I. Š., tačiau šio fakto nepatvirtina pateikta specialisto išvada ( Nr. G1791/07 ), kurioje neužsimenama, kad yra smaugimo žymių. Remiantis tuo, galima teigti, kad apeliantas nukentėjusiosios nesmaugė, šią aplinkybę nukentėjusioji išsigalvojo.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai vertino ir tyrė, kaip paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atsilieps tiek jo asmeniniams, tiek jo artimųjų žmonių interesams, nuosprendyje neanalizavo ar paskyrus laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesius pataisos namuose, bus pasiekti BK 41 str. 2 d. nurodyti pagrindiniai bausmės tikslai, kurių turi būti siekiama kiekvienu konkrečiu atveju skiriant bausmę. Apeliantas mano, kad tie tikslai būtų pasiekti jam ir neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Jis nurodo, kad jo motina V. Z. neturi nuolatini darbo, gauna minimalias pajamas, iš kurių sunkiai pragyvena, be to ji yra įsiregistravusi teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo, yra ligota, jai būtina nuolatinė priežiūra. Jo brolis A. Z. yra bedarbis, jam buvo skirta parama maisto produktais, kaip nepasiturinčiam asmeniui. Apeliantas, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, finansiškai padeda savo motinai ir broliui, kuriems ši pagalba yra reikalinga ir būtina. Be to tik dirbdamas gali garantuoti jam paskirtos 4 MGL (500 Lt) dydžio baudos ir nukentėjusiajai V. P. priteisto 4000 Lt neturtinės žalos sumokėjimo. Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis netektų nuolatinio darbo ir nebegalėtų ateityje padėti savo šeimai finansiškai. Darbovietės išduotoje charakteristikoje apeliantas apibūdinamas kaip pareigingas, sumanus, darbštus, rūpestingas ir draugiškas žmogus, gerai sutariantis su kolektyvu.
Apeliantas prašo atsižvelgti į visas jo nurodytas aplinkybes, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė dėl pačios nukentėjusiosios provokuojančio elgesio, tokių nusikalstamos veikos padarinių jis nenorėjo ir nesiekė, labai gailisi ir žada ateityje nusikalstamų veikų nedaryti. Prižada atlyginti nukentėjusiajai V. P. neturtinę žalą.
Atsikirtime į nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą nukentėjusioji V. P. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-12-05 nuosprendį palikti nepakeistą, o nuteistojo D. Z. skundą atmesti
Ji mano, kad atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes, kaip teismas nuosprendyje ir nurodė, D. Z. praeityje yra teistas keturis kartus, tris kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumai už anksčiau padarytus nusikaltimus yra neišnykę, be to, 2006-10-05 Vilniaus m. I apylinkės teismo, už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. padarymą, baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 MGL dydžio bauda nėra įvykdyta. D. Z. baustas administracine tvarka, nėra linkęs daryti išvadų dėl ankstesnių teisės pažeidimų, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo.
Šalies argumentai
Atsikirtime nukentėjusioji V. P. atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuteistasis skunde ir nurodė, kad ,,vienas iš humanizmo principo aspektų yra tas, jog asmeniui turi būti skiriama minimali bausmė, kuri yra būtina jį pataisyti ir užkirsti kelią daryti naujus nusikaltimus“, 2006-10-05 Vilniaus miesto I apylinkės teismas jau buvo paskyręs jam minimalią 500 Lt baudą už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. padarymą, tačiau nepraėjus nė vieneriems metams, 2007-09-22 viešoje vietoje, įžūliais veiksmais nuteistasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, užpuolė nukentėjusiąją ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą. Darytina išvada, kad minimaliomis bausmėmis D. Z. pataisyti negalima.
Nukentėjusioji V. P. nurodo, kad D. Z. padaryta išvada, kad jis tapo ,,aplinkybių auka“ yra klaidinga, nes jis pats savo veiksmais sukūrė tokias aplinkybes, kurių pasekmė ir yra jo padarytas nusikaltimas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tai dar kartą patvirtina tai, kas yra konstatuota ir nuosprendyje, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t.y. nuteistasis kaltu neprisipažįsta ir nesigaili padaręs nusikaltimą. Nuteistasis netgi neteisingai kaltina nukentėjusiąją, jog ši negražiai kalbėjo apie jo tėvą, kurio ji netgi nepažinojo. Nukentėjusiosios žodžius patvirtino ir dvi liudytojos. Nuteistojo nepagrįstą tvirtinimą, kad jis jautė teismo palankumą nukentėjusiajai ir išankstinį nusistatymą netikėti jo žodžiais, nukentėjusioji vertina kaip bandymą kaltinti visus kitus, o ne save, kaip bandymą išvengti griežtos bausmės.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.
Dėl provokuojančio nukentėjusiosios elgesio
Apeliantas skunde nurodo, kad jis patyrė emocinį šoką dėl V. P. kalbų, nes pastaroji jį ir jo mirusį tėvą įžeidinėjo, todėl ėmėsi atsakomųjų fizinių veiksmų – sudavė smūgį delnu nukentėjusiajai į veido sritį. Iš skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje aptartų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matyti, kad pats D. Z. įsikišo į nukentėjusiosios pokalbį, po to nukentėjusiąją griebė už sprando, pradėjo smaugti, trenkė delnu į veidą, į galvą, prakirto smakrą. Nuo smūgių nukentėjusioji parkrito ant šaligatvio. Nukentėjusioji parodo, kad apelianto tėvo nepažinojo, nieko apie jį nežino ir apie jį nieko nesakė. Dėl to teisėjų kolegijai nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad V. P. kalbos išprovokavo apelianto tokį elgesį ir apeliantas dėl to patyrė emocinį šoką.
Dėl BPK 305 straipsnio
BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodoma nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus motyvus; nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; bausmės skyrimo motyvai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Priešingai nei teigia apeliantas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti visi bylai reikšmingi įrodymai ir aplinkybės, kuriais grindžiamos teismo išvados.
BK 284 str. l dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektas - viešoji tvarka, papildomais objektais yra žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė; objektyviąją pusę sudaro veikos, jos padarinių, priežastinio ryšio, padarymo būdų ir vietos požymiai; nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia; subjektu gali būti fizinis asmuo, turintis 16 metų . Teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad D. Z., viešoje vietoje ( Obelių miestelio centre ), suprasdamas, kad jo veiksmai yra įžūlūs, neleistini, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, be priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš V. P. (nežymiai sutrikdė jos sveikatą) ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kolegija konstatuoja, kad teismas nuosprendyje išdėstė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, apelianto veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Dėl įrodymų vertinimo
Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga - turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Ar duomenys laikytini įrodymais, pagal įrodymų leistinumo ir liečiamumo savybes sprendžia teismas. Duomenys analizuojami bei vertinami ir jų pagrindu daromos išvados apie faktines bylos aplinkybes. Teismas nuosprendyje nurodė, kokiais įrodymais rėmėsi, darydamas išvadas. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad svarbiausi D. Z. kaltės įrodymai yra nukentėjusiosios V. P. ir liudytojų J. R. ir I. Š. parodymai. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios ir šių liudytojų parodymai yra neteisingi, prieštaraujantys. Per visą ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo laiką, skirtingai nei teigia apeliantas, jos davė nuoseklius, išsamius ir kategoriškus parodymus apie tai, kad 2007-09-22 apie 1 val. nukentėjusioji V. P., J. R. ir I. Š. po pasibaigusių šokių Obelių centre, stovėdamos ant šaligatvio tarpusavyje kalbėjosi, netoli jų stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo D. Z. ir D. K.. Apeliantas pradėjo kištis į jų pokalbį, o V. P. paprašius jo nesikišti, D. Z. išlipo iš automobilio, puolė V. P.. Jis suėmė jai už sprando, pradėjo ją smaugti, sudavė smūgius delnu į veidą, į galvą ir į smakrą. Nuo paskutinio smūgio V. P. pargriuvo. Tai, kad V. P. buvo padaryti sužalojimai, patvirtina specialisto išvada Nr.G1791/07 (05), kurioje nurodyta, kad apžiūros metu nukentėjusiajai nustatytas minkštųjų audinių sumušimas kairiajame skruoste ir odos nubrozdinimas smakre, sužalojimai veide padaryti ne mažiau dviejų smūgių poveikyje, dėl nustatytų sužalojimų V. P. sveikata sutrikdyta nežymiai. Specialisto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Minėtoje išvadoje specialistas nurodo kokie sužalojimai nustatyti, tačiau remiantis ja, negalima teigti, kad apeliantas konflikto metu nebuvo suėmęs nukentėjusiosios už kaklo. Specialisto išvada patvirtina tik tai, kad kaklo srityje sužalojimų nėra. Tai, kad nukentėjusiajai D. Z. suėmė už sprando ir smaugė patvirtina kiti leistini įrodymai – liudytojų J. R. ir I. Š. parodymai, neprieštaraujantys nukentėjusiosios parodymams. Todėl apelianto argumentas, kad nukentėjusioji išsigalvojo, kad apeliantas konflikto metu buvo suėmęs V. P. kaklą, smaugė ją, nes to nepatvirtina pateikta specialisto išvada, yra neteisingas.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismo metu buvo akivaizdžiai juntamas teismo palankumas nukentėjusiajai bei teismo išankstinis nusistatymas netikėti jo bei jo draugų liudytojų D. K., M. M., V. I. parodymais, tačiau apeliantas šių savo teiginių nepagrindžia, o naudoja tik deklaratyvias sąvokas. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai D. K. ir M. M. tiksliai neprisiminė įvykio aplinkybių, be to D. K. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad tuo metu buvo girtas, automobilyje garsiai grojo muzika, todėl pokalbio negirdėjo. O tai, kad liudytojas V. I. sėdėjo D. Z. automobilyje, matė konfliktą, girdėjo, kaip V. P. kalbėjo apie apelianto tėvą, nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Skunde nurodytas teiginys, kad objektyvus ir nešališkas teismas neturėtų savo sprendimo motyvuoti vien tik liudytojų parodymais, yra neteisingas. BPK 301 str. prasme toks įrodymas yra leistinas. Be to, darydamas išvadą, kad D. Z. padarė nusikalstamą veiką, teismas rėmėsi ne vien tik nukentėjusiosios V. P. ir liudytojų J. R. ir I. Š. parodymais, bet ir specialisto išvada.
Dėl D. Z. bausmės
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 61 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Apeliantas skunde akcentuoja kaltininko asmenybę apibūdinančių požymių (darbovietės išduotoje charakteristikoje apeliantas apibūdinamas kaip pareigingas, sumanus, darbštus, rūpestingas ir draugiškas žmogus, gerai sutariantis su kolektyvu) svarbą bausmės dydžiui. Ši aplinkybė neabejotinai svarbi bausmės individualizavimo sąlyga, tačiau ji negali būti prioritetine ir nulemti bausmės skyrimą, nevertinant kitų įstatymo reikalavimų. Skirdamas bausmę D. Z., teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę ir atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje yra teistas keturis kartus, tris kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumai už anksčiau padarytus nusikaltimus neišnykę, be to 2006-10-05 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo už analogiško nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. padarymą, baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 MGL dydžio bauda nėra įvykdyta. D. Z. baustas administracine tvarka, kas taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neatsiejamai susijęs su nuteistojo asmens asmenybės pavojingumo visuomenei vertinimu. Vertinant D. Z. asmenybės pavojingumą visuomenei, teismas individualizavo bausmę, atsižvelgė į jo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą, elgesį jų metu ir elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, atsižvelgė į tai, kad D. Z. nėra linkęs daryti išvadų dėl ankstesnių teisės pažeidimų ir, nors apeliantas skunde ir nurodė, kad paskirtos bausmės tikslai būtų pasiekti jam ir neskiriant laisvės atėmimo bausmės, teismas pagrįstai manė, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam kaip recidyvistui buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė ( BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Z. prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir nurodo, kad jis dirba ir jei bus neatidėtas paskirtos realios bausmės vykdymas, jis negalės materialiai padėti savo bedarbiui broliui A. Z. ir motinai V. Z., negalės prižiūrėti savo ligotą motiną, kuriai būtina nuolatinė priežiūra, negalės garantuoti jam paskirtos baudos ir nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos sumokėjimo.
BK 75 str. suteikia teismams teisę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, o ne pareigą. Atidedant bausmės vykdymą būtinas pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismas, spręsdamas, ar kaltininko išlaikomą asmenį galima laikyti sergančiu sunkia liga, remiasi gydymo įstaigos, o prireikus - ir ekspertų komisijos, kuri nustato ligos pobūdį, pažyma ar išvada, taip pat visada įvertinamos faktinės sergančio asmens galimybės be kitų priežiūros pasirūpinti savimi. Tačiau byloje nenustatyta, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis D. Z. finansiškai padeda savo motinai ir broliui, tikrai rūpinasi sunkia liga sergančia V. Z., ir išskyrus jį, jos nebus kam prižiūrėti.
Apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius duomenis apie apelianto asmenybę (praeityje yra teistas keturis kartus, tris kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumai už anksčiau padarytus nusikaltimus neišnykę, kaltinamasis išvadų iš teistumų nepadarė ), pagrįstai konstatavo, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai D. Z. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė baudžiamuosius įstatymus. Nuteistojo skunde išdėstytais motyvais keisti skundžiamą nuosprendį ar jo dalį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą atmesti.