Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. K. (K), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, neteistas, administracine tvarka baustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent jis:

2018 m. rugpjūčio 24 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su I. R. metu, tyčia abiem rankomis pastūmė nukentėjusiąją I. R. į nugarą, ko pasekoje pastaroji nugriuvo ant žemės. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, griebė I. R. už kojų ir pradėjo tampyti pastarąją po kiemą, padarydamas nukentėjusiajai I. R. poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje, tai yra sukėlė nukentėjusiajai I. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną, jis kartu su Č. R. bei dar vienu kaimo gyventoju, prie namo esančiame ūkiniame pastate, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19 val. atėjo I. R., kuri buvo išgėrusi. Tarp jo ir I. R. įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis vieną kartą abiem rankomis pastūmė I. R. į nugarą, dėl ko pastaroji nukrito ant žemės. Jis būdamas piktas griebė nukentėjusiąją už kojų ir pradėjo ją tampyti po kiemą. Jai pradėjus šaukti, jis ją paleido. Dėl padaryto labai gailisi. Mano, kad, jei tą dieną būtų blaivus, jis taip nebūtų pasielgęs. Po įvykio buvo nuvykęs pas I. R., pastarosios atsiprašė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaip bausmė jam būtų skirti viešieji darbai (b. l. 36-37).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiosios I. R. protokolu-pareiškimu (b. l. 1) ir parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio dieną apie 19 val. ji nuėjo parsivesti namo sūnų Č. R., kuris vartojo alkoholinius gėrimus jos tėvų name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji tą dieną negėrė. Tėvų namuose kartu su sūnumi buvo A. K. ir nepažįstamas berniukas, jie visi vartojo alkoholį. Tarp A. K. ir nepažįstamo berniuko įvyko konfliktas, dėl ko ji padarė pastabą kaltinamajam. Jie buvo kieme, kai kaltinamasis ją pastūmė abiem rankom į nugarą, nuo kuo ji nugriuvo veidu į žemę. Griūdama stipriai susimušė krūtinės ląstą bei krūtį, liko mėlynė. Jai skaudėjo raktikaulį, sunkiai kvėpavo, jautė skausmą keliant ranką. Po to A. K. grėbė jai už kojų ir pradėjo tampyti po kiemą, dėl ko apdraskė veidą kairėje pusėje. Jai sušukus, kad iškvies policiją, kaltinamasis ją paleido, o ji nuėjo namo. Policijos nekvietė, nes neturėjo telefono. Ji buvo nuėjusi dėl sužalojimų į ambulatoriją pas šeimos gydytoją, bet jos nepriėmė. Po sumušimo tris paras ji pragulėjo namuose, negalėjo atsikelti, jai labai skaudėjo (b. l. 18, 26-27);

-liudytojo Č. R. (Č. R.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad I. R. yra jo mama. Pastaroji piktnaudžiauja alkoholiu. Įvykio dieną apie 17 val. jis kartu su A. K. nuėjo prie mamos tėvų namo, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Su jais tą dieną ūkiniame pastate gėrė jam nepažįstamas kaimo gyventojas. Kai jie jau buvo gerai išgėrę, apie 19 val. atėjo jo mama. Ji taip pat vartojo alkoholį. Tarp A. K. ir to kaimo gyvento įvyko žodinis konfliktas, po ko vyriškis išėjo, o I. R. pradėjo žodžiais kabinėtis prie A. K. Jis asmeniškai į jų konfliktą nesikišo. Konflikto metu, kaltinamasis vieną kartą rankomis pastūmė jo mamą į nugarą, ko pasekoje ji nukrito ant žemės ir pradėjo šaukti. Tuo metu A. K. griebęs mamą už kojų, pradėjo tampyti po kiemą. Nutempęs iki namo, mamą paleido (b. l. 29-30);

-įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis, kuriomis užfiksuota įvykio vieta – namo (duomenys neskelbtini), kiemas (b. l. 11-14);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta: kad, remiantis I. R. apžiūros duomenimis teismo medicinos specialistas pateikia tokią išvadą, kad I. R. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, kurios padarytos paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 5-7 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t. y. (duomenys neskelbtini). Įvertinus sužalojimų lokalizaciją, mažai tikėtina, kad I. R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti griuvimo metu. I. R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimuose, nustatytuose I. R., individualūs žalojančio daikto požymiai, neužsifiksavo. Sužalojimai, nustatyti I. R., tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 23).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu suformuluotame A. K. kaltinimui yra nurodyta, kad I. R. buvo padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, kas sukėlė pastarajai tik fizinį skausmą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad sužalojimai, nustatyti I. R., tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tai neturi reikšmės kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, todėl kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, pripažinus, kad kaltinamasis sumušė nukentėjusiąją ir tuo sukėlė jai ne tik fizinį skausmą bet ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, anksčiau baustas administracine tvarka (b. l. 55-71), neteistas, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, todėl esant po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę bei tai, kad jis ir nukentėjusioji sutinka jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina 1/3 dalimi.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. (K) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 12 (dvylikos) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.