Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-09 · Civilinė byla Nr. 2A-222-264/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-09
Bylos Nr.
2A-222-264/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
N. R.
Atsakovas
L. R.
Išvadą teikia
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Vytautas Kucevičius
Civilinė byla Nr. 2A-222-264/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia Kvederavičienė;
procesinio sprendimo kategorija 75.4.3;
(S)121.15; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arūno Rudzinsko,

sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,

dalyvaujant ieškovui N. R., ieškovo atstovui adv. Vytautui Kucevičiui, atsakovei L. R., atsakovės atstovei adv. Irenai Andriuškevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. R. atstovo advokato Vytauto Kucevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2068-292/2008 pagal ieškovo N. R. ieškinį atsakovui L. R., institucijai, teikiančiai išvadą Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas N. R. ieškiniu (b. l. 1-4) prašė santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, įregistruotą 1999-04-16 d. Alytaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 92), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes R., R.; nustatyti nepilnamečio sūnaus M. R. ir nepilnametės dukros U. R. gyvenamąją vietą su jų motina; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams - kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė L. R. (b. l. 18-22) priešieškiniu prašė santuoką tarp ieškovo ir atsakovės nutraukti dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti R. ir R. pavardes; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės nustatyti su motina; priteisti išlaikymą iš ieškovo nepilnamečiams vaikams: sūnui ir dukrai po 1000,00 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis nuo 2008-05-01 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas vaikų išlaikymui uzufrukto teise tvarkys atsakovė.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-10-24 sprendimu (b. l. 83-86) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką, sudarytą 1999-04-16 Alytaus miesto savivaldybės CM skyriuje, akto įrašo Nr. 92, tarp ieškovo ir atsakovės dėl ieškovo N. R. kaltės; po santuokos nutraukimo paliko sutuoktines R. ir R. pavardes; nustatė nepilnamečių vaikų M. R., gimusio 1999-09-15, ir U. R., gimusios 2004-12-25, gyvenamąją vietą kartu su motina pagal jos gyvenamąją vietą; priteisė iš ieškovo išlaikymą vaikams M. R. ir U. R. po 850 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2008-05-01 iki M. ir U. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš ieškovo atsakovei 400,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 612,00 Lt žyminio mokesčio bei 5,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso: 617,78 Lt; priteisė iš atsakovės L. R. 5,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nurodė, kad iš ieškovo atstovo, atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad santuoka faktiškai iširo nuo 2006 m. pradžios, ieškovui išvykus į Airiją. Atsakovė paaiškinimais, bei kita byloje esančia medžiaga įrodė, kad atsakovas buvo jai neištikimas, paliko šeimą ir ja nesirūpino daugiau kaip metus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šiuos faktus, todėl santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės. Teismas iš bylos duomenų, ieškovo atstovo ir atsakovės paaiškinimų nustatė, kad iki 2008 m. gegužės mėnesio ieškovas šeimos poreikių tenkinimui siųsdavo kas mėnesį po 500 eurų (apie 1725 Lt), todėl nustatant išlaikymo dydį, į šią aplinkybę atsižvelgė ir pripažino, jog ieškovas, neturėdamas kitų išlaikytinių, pagal savo materialinę padėtį kiekvienam vaikui gali mokėti po 850 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis. Išlaikymas buvo priteistas nuo to momento, nuo kurio ieškovas nustojo teikti paramą vaikams- nuo 2008-05-01.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b. l. 89-95) ieškovo atstovas advokatas Vytautas Kucevičius prašo pakeisti 2008-10-24 Alytaus rajono apylinkės sprendimą ir santuoką tarp šalių nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi dėl ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės bei su sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir nurodo:

1. Dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės.

Alytaus rajono apylinkės teismas ieškovo neištikimybės ar nesirūpinimo šeima faktus konstatavo apsiribodamas iš esmės tik ieškovės teiginiais, t.y. iš esmės preziumavo ieškovo neištikimybės ir nesirūpinimo šeima faktus, nurodydamas, kad šie faktai įrodyti ieškovės paaiškinimais bei kita byloje surinkta medžiaga, todėl ši sprendimo dalis neatitinka CPK 270 str. įtvirtintų teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų ir dėl to yra nepagrįsta ir naikintina. Atsakovė ne tik neįrodė, bet ir negalėjo įrodyti ieškovo kaltės dėl jų santuokos iširimo, nes jų santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės bei atšalusių jausmų, nes, kaip ieškovas minėjo savo ieškinyje, nors santuokinio gyvenimo pradžioje ieškovas su atsakove sutarė gerai, tačiau ilgainiui ėmė ryškėti jų skirtingi charakterio bruožai, skirtingi požiūriai į bendrą gyvenimą ir šeimą. 2006-02-17 ieškovas išvyko į Airiją uždirbti lėšų šeimai, nes Lietuvoje buvo sunku gauti geriau apmokamo darbo. Pradėjus gyventi skyriumi, jų jausmai ilgainiui atšalo visiškai. Todėl, kai ieškinio teismui padavimo dienai ieškovas su atsakove daugiau kaip du metai laiko gyveno atskirai, pagrįstai galima konstatuoti, kad ieškovo ir atsakovės šeima iširusi galutinai ir tolimesnis bendras šeimyninis gyvenimas yra neįmanomas dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Dėl išlaikymo dydžio.

Atsiliepimas

Atsakovės lentelėse nurodytos pinigų sumos, reikalingos vaikų išlaikymui, yra visiškai nepagrįstos ir paremtos tik pačios atsakovės teiginiais, todėl visiškai neįrodytos (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad išlaikymas ieškovo ir atsakovės vaikams turi būti teikiamas lygiomis dalimis (CK 3.198 str. 2 d.). CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, teismas visiškai neatsižvelgė, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis Lietuvoje atrodo didelis, tačiau Airijoje išlaidos pragyvenimui yra daug didesnės negu Lietuvoje, kas matyti iš rašytinių įrodymų - nuomos sutarties, sąskaitos už elektros energiją. Ieškovo vidutinis per mėnesį gaunamas darbo užmokestis sudaro 7590 Lt, iš šios sumos atėmus būtinas išlaidas, jam pragyvenimui ir išlaikymo teikimui lieka vidutiniškai 2569 Lt, atėmus dar minimalias lėšas, reikalingas ieškovo pragyvenimui, ieškovui lieka apie 933 Lt. Todėl ieškovo nurodyta 400 Lt dydžio išlaikymo suma vienam vaikui visiškai atitiko jo turinę padėtį, nes didesnės sumos išlaikymui ieškovas paprasčiausiai fiziškai negali skirti. Nustatant išlaikymo dydį, nustatytina ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis buvusi teismo sprendimo, t.y. išlaikymo priteisimo metu. Todėl teismui lemiamos įtakos priimant sprendimą neturėjo turėti aplinkybės dėl ieškovo praeityje teikto išlaikymo dydžio, nes tai pažeidžia CK 1.5 str. įtvirtinus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Todėl teismas tinkamai neįvertino ir nenustatė ir ieškovo bei atsakovės dalių nepilnamečių judviejų vaikų išlaikymo prievolėje ir taip pažeidė CK 3.192 str. 2 d. nuostatas, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintas proporcingumo principas, reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, lemia išvadą, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Todėl ir iš ieškovo priteisiamas išlaikymas turi būti proporcingas jo gaunamoms pajamoms ir jo turtinei padėčiai. Be to, pasikeitus ieškovo ar atsakovės turtinei padėčiai, vadovaujantis CK 3. 201 str., jie turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Alytaus rajono apylinkės teismas, priteisdamas iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nepakankamai atsižvelgė taip pat į atsakovės turimą pareigą išlaikyti vaikus, į jos darbo užmokesčio dydį ir pragyvenimo kaštus Lietuvoje, kur jie yra gerokai mažesni nei Airijoje, todėl tinkamai neįvertino ir galimos skirti vaikų išlaikymui jos darbo užmokesčio dalies. Be to, teismas byloje visiškai nenustatinėjo konkrečios šalių vaikams reikalingos išlaikymo sumos, jos nenurodė ir atsakovė, nes iš esmės rėmėsi tik teiginiais, ko teismas neįvertino, taip pažeisdamas ne tik materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio nustatymą ir priteisimą (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.198 str.), bet ir CPK 183 str. nustatytas įrodymų tyrimo taisykles. Pažymėtina, kad išlaikymą Alytaus rajono apylinkės teismas priteisė nuo 2008-05-01, tokį savo sprendimą grįsdamas vien atsakovės teiginiais, kad ieškovas visiškai nesirūpina šeima nuo 2008-05-01 d., tačiau atsakovė tokių savo teiginių visiškai neįrodė, nors tą privalėjo padaryti remiantis CPK 178 str. reikalavimais. Faktą, kad ieškovas prisidėjo prie savo šeimos poreikių - vaikų išlaikymo patvirtina ir pačios atsakovės 2008-09-12 rašytas pakvitavimas, kad ieškovas vaikų mokyklinėms prekėms davė 100 eurų, kas sudaro apie 345 Lt sumą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo rekomendacijas dėl išlaikymo dydžio, ieškovo ieškinyje nurodytas 400 Lt dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui yra protingas ir sąžiningas bei pakankamas jų poreikiams tenkinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, 2008-11-26 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą Savo atsiliepime nurodo sekančius motyvus:

Dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės.

Atsiliepimas

Ieškovas šeimos iširimo priežastis nurodė ieškinyje. Teismo posėdyje nedalyvavo ir paaiškinimų neteikė. Ieškovas ieškinyje n bei atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad išvyko gyventi ir dirbti į Airiją, dėl ko atšalo jo jausmai sutuoktinei, neliko bendrų interesų, todėl jis nenori ir negali gyventi kartu. Šios aplinkybės neįrodo atsakovės kaltės dėl šeimos iširimo ir akivaizdžiai patvirtina ieškovo kaltę, nes jis daugiau kaip du metus gyvena atskirai Airijoje, teikdamas paramą vaikams, jis vykdė tik vieną iš pareigų vaikams, o ne sutuoktinei. Būdamas lygiai su atsakove atsakingas už šeimą, ieškovas neprisidėjo prie šeimos buitinių, materialinių, vaikų auklėjimo ir priežiūros rūpesčių. Ieškovas atsakovei nebuvo lojalus ir elgėsi nesąžiningai (tapo neištikimas), jis neteikė moralinės paramos, materialinės paramos šeimai, išskyrus paramą vaikams, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Jis nesiekė išsaugoti šeimyninių ryšių, o kreipėsi į teismą ir siekė santuokos nutraukimo. Ieškovas išvyko į Airiją, nes prisidarė skolų, paliko šeimą be pragyvenimo šaltinio. Atidavęs skolas ieškovas privalėjo grįžti į šeimą, nesutiko grįžti į Lietuvą, taip pat nesutiko, kad atsakovė su vaikais atvyktų gyventi į Airiją. To priežastimi buvo ieškovo neištikimybė, nulėmusi šeimos iširimą

Dėl išlaikymo vaikams dydžio.

Ieškovo gaunamos pajamos yra apie 7590 Lt per mėnesį, taigi septynis su puse karto didesnės nei atsakovės, todėl vertinant proporcingumo požiūriu ieškovas privalo teikti išlaikymą vaikams atitinkamai didesnį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas negali teikti vaikams išlaikyti po 850 Lt, nes būsto nuoma ir išlaikymas jam kainuoja 3722 Lt per mėnesį. Atsakovė nurodo, kad prioritetu ieškovas turėtų laikyti ne būsto išlaikymą, o vaikų išlaikymą.. Ieškovas iki to momento, kai atsakovė atsisakė nutraukti santuoką, vaikams išlaikyti siuntė po 500 eurų per mėnesį, kas sudaro 1725 Lt, ką patvirtina kaip papildomi įrodymai atsikertant į apeliacinį skundą perlaidų kvitai dėl pinigų persiuntimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas.

Apeliantas ginčija 1-osios instancijos teismo išvadą, jog santuoka iširo dėl jo kaltės.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi šį argumentą, pažymi, jog sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra specifinė ir šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti esminį sutuoktinio pareigų pažeidimą, lemiantį santuokos pasibaigimą. CK 3.60 str. 3 dalyje nustatyta sutuoktinių kaltės prezumpcija, kurios nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš sutuoktinių kaltę.

1-osios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių, faktus, jog jis paliko šeimą ir nuo 2006 m. ja rūpinosi tik epizodiškai, o nuo 2008 m. gegužės mėnesio visiškai ja nesirūpina, neteikdamas absoliučiai net jokios materialinės paramos, o taip pat yra atsakovei neištikimas, kas įrodyta ieškovės paaiškinimais bei kita byloje esančia medžiaga. Su tokia teismo išvada galima sutikti tik iš dalies.

Byloje atsakovė (b. l. 19, 79-82) bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad ieškovas dirbti į Airiją išvyko 2006 m. šalių sutarimu, kad grąžinti skolas, tačiau ieškovas, grąžinęs skolas, nebegrįžo į Lietuvą ir nesutiko pasiimti savo šeimos į Airiją, materialinį išlaikymą teikė vaikams siųsdamas kas mėnesį apie 500 EUR. Pagal CK 3. 60 str. 2 d. sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės. Teikdamas išlaikymą vaikams, ieškovas vykdė vieną iš pareigų vaikams, kurią numato CK 3. 192 str.. Tačiau sutuoktinio pareigas numato CK 3. 26-3. 30, 3. 35-3.36 , 3. 85, 3. 92, 3. 109 str., tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitas pareigas. Sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas.

Ieškovas nepaneigė atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų, jog ieškovas, išskyrus paramą vaikams, nevykdė kitų pareigų šeimai, sutuoktinei, nesiekė išsaugoti šeimyninių ryšių, o kreipėsi į teismą ir siekė santuokos nutraukimo. Ieškovas, išnykus objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių jis bendru sutuoktinių sutarimu išvyko dirbti į Airiją, iš ten negrįžo, nesutiko pasiimti į Airiją savo šeimos, iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, palikdamas šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpindamas, todėl 1-os instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovą kaltu dėl santuokos iširimo. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta aplinkybė dėl ieškovo neištikimybės neįrodyta, nes ieškovas šią aplinkybę neigia. Atsakovės paaiškinimas yra tik prielaida, kuri neparemta jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Todėl ši aplinkybė iš sprendimo motyvuojamosios dalies šalintina. Tačiau dėl to skundžiamo teismo sprendimo šioje dalyje keisti nėra pagrindo, nes lieka kitas ieškovo kaltės prezumpcijos atvejis (CK 3. 60 str. 3 d.).

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog santuoka iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovas nenurodė nei vieno fakto, kurio pagrindu būtų galima preziumuoti ir atsakovės kaltę pagal CK 3. 61 str. 2 d..

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Dėl to, jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Minėtas proporcingumo principas, reiškiantis, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, lemia išvadą, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Iš atsakovo priteisiamas išlaikymas turi būti proporcingas jo gaunamoms pajamoms ir jo turtinei padėčiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-10-24 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies (b. l. 83-86) ir priteisė iš ieškovo išlaikymą vaikams M. R. ir U. R. po 850 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2008-05-01 iki M. ir U. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams - kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės; atsakovė priešieškiniu prašė priteisti išlaikymą iš ieškovo nepilnamečiams vaikams: sūnui ir dukrai po 1000,00 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis nuo 2008-05-01 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Rašytiniai įrodymai byloje ir šalių paaiškinimai teisme patvirtina, kad ieškovo gaunamos pajamos Airijoje apie 550 EUR per savaitę arba 7590 Lt per mėnesį, jo išlaidos buto nuomai yra apie 950 EUR kas mėnesį ( b. l. 59, 68-74, 80), atsakovės darbo užmokestis 800-950 Lt per mėnesį ir 104 Lt pašalpa vaikams iš Soc. paramos skyriaus (b. l. 27 ), ji su vaikais gyvena tėvams priklausančiame bute. Šalys nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog byloje surinktų įrodymų pakanka patenkinti atsakovės reikalavimą iš dalies.

Atsakovės pateiktos medicininės pažymos, reikalingų lėšų vaikams lentelės (b. l. 29-31) rodo, kad vaikai neturi ypatingų poreikių, kurie reikalautų didelių išlaidų. Med. pažymose nurodytos vaikų peršalimo ligos yra būdingos tokio amžiaus vaikams, nėra lėtinės ir nereikalauja tam pastovių ir didesnių išlaidų. Atsakovės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių lentelėse (b. l. 29, 31) nurodytų išlaidų kiekvienam vaikui būtinumą. Ieškovas nurodė, jog jis nėra pajėgus mokėti po 850 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, jo pateiktos sąskaitos apie išlaidas būsto nuomai, už elektrą ( b. l. 57, 59, 72), maistui ir kitos būtinos, patvirtina, kad jam taip pat būtinos nemažos lėšos pragyvenimui Airijoje. Iš atsakovės pateiktų prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pinigų gavimo kvitų (b. l. 106-111) matyti, kad 2007 m. gegužės-gruodžio mėnesių laikotarpiu, per 7 mėnesius yra gavusi 6 perlaidas po 200-300 EUR, o ne po 500 EUR vaikų išlaikymui. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. CK 3. 192 str. numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Taigi kolegija daro išvadą, kad vertinant vaikų poreikius ir šalių materialinę padėtį, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį Lietuvoje bei nustatytą minimalią mėnesinę algą (MMA), darytina išvada, kad iš ieškovo skundžiamu teismo sprendimu priteistas išlaikymas mažintinas iki 700 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Tokiu būdu priteistas išlaikymas būtų proporcingas tiek vaikų poreikiams, tiek šalių turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad atsakovė taip pat gauna apie 800-950 Lt darbo užmokestį, 104 Lt socialinę pašalpą vaikams, todėl atitinkamai savo turtinei padėčiai turėtų teikti materialinį išlaikymą vaikams bent po 100 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Sprendime nurodyta, kad ieškovas teikė išlaikymą vaikams iki 2008 m. gegužės mėnesio (iki ieškinio padavimo), apeliacinės instancijos teisme ieškovas nurodė, o atsakovė pripažino, kad ieškovas ir po 2008-05-01 iki šiol jai siuntė po 300 EUR (1035 Lt). Ieškovo skundo argumentas, jog išlaikymas vaikams turėtų būti priteistas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepagrįstas, nes priteistina išlaikymo suma yra didesnė nei siuntė ieškovas (po 1400 Lt per mėnesį), todėl keisti sprendime nurodytos priteistino išlaikymo vaikams nuo 2008 m. gegužės 1 d. datos nėra pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą pakeičia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pakeitus teismo sprendimą, proporcingai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 85 str. 1 d. 3 p., 88, 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti – priteisti iš N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros U. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 700 Lt ( septynis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-05-01 iki M. ir U. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 504 Lt ( penkių šimtų keturių litų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 250 Lt ( du šimtus penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 108 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Aušra BaubienėKolegijos teisėjai: Virginija GudynienėArūnas Rudzinskas