Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-11-17 · Byla Nr. 1T-141-1020/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-17
Bylos Nr.
1T-141-1020/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14310-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
V. J.
Advokatai
Gilbertas Kinderevičius
Kategorijos
  • 2.3.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1T-141-1020/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14310-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.7; 2.3.1.8 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTIS2023 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje V. J., A. J., R. Š. yra kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi, kuria nutarta kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl baudžiamosios bylos perdavimo baigti nagrinėti Vilniaus apylinkės teismo teisėjai Giedrei Maslauskaitei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nagrinėjama byla su kaltinamuoju aktu Kauno apylinkės teismui buvo perduota 2022 m. balandžio 26 d. ir 2022 m. balandžio 27 d. paskirta nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjai Giedrei Maslauskaitei, kuri 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi šią bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje ir nagrinėjo iki 2023 m. spalio 16 d.

2. Kauno apylinkės teismo pirmininko 2023 m. spalio 16 d. potvarkiu Nr. (1.24.)-PO-472, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2023 m. birželio 8 d. dekretu Nr. 1K-1360 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė nuo 2023 m. spalio 17 d. perkelta į Vilniaus miesto apylinkės teismą, ši baudžiamoji byla buvo paskirta naujos sudėties teismui – Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjai Laimai Šablevičienei.

3. 2023 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose buvo gautas kaltinamųjų A. J. ir R. Š. gynėjo advokato Gilberto Kinderevičiaus prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, kuriame nurodyta, kad Kauno rūmuose byla buvo nagrinėjama beveik du metus, buvo apklaustas didelis kiekis liudytojų, kurių apklausas apsunkino ir prailgino vertėjo reikalingumas, taip pat ir negalėjimas dalyvauti posėdžiuose, o kai buvo pasiektas baigiamųjų kalbų etapas, bylą nagrinėjusi teisėja G. Maslauskaitė pakeitė darbo vietą, todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į didelį kiekį apklaustų liudytojų ir faktą, kad baudžiamojoje byloje likę tik baigiamosios kalbos, prašo perkelti baudžiamąją bylą Nr. 1-53-673/2023 baigti nagrinėti tai pačiai teisėjai G. Maslauskaitei.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė 2023 m. spalio 25 d. nutartimi, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 229 straipsnio 2 dalimi, 223 straipsniu ir 242¹ straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus apylinkės teismo teisėjai G. Maslauskaitei. Nutartyje nurodyta, kad iki bylos perskyrimo ir teismo sudėties pakeitimo bylą nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja G. Maslauskaitė jau buvo baigusi įrodymų tyrimą ir paskyrusi teismo posėdį, kuriame turėjo būti pradėtos klausyti baigiamosios kalbos. Teisėjos vertinimu, bylos apimtis yra pakankamai didelė – 6 bylos tomai, byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, posėdžiuose buvo apklausti trys kaltinamieji, du užsieniečiai nukentėjusieji ir net vienuolika liudytojų. Didžioji dalis proceso dalyvių dirba užsienio valstybėse, būna išvykę į komandiruotes, todėl posėdžiai nevyko jiems negalint dalyvauti ar neturint galimybės prisijungti nuotoliniu būdu. Dėl nurodytų priežasčių bylos nagrinėjimas užsitęsė. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo reikalingos ir vertėjo paslaugos. Nutartyje pažymėta ir tai, kad byloje tiriamas įvykis buvo 2020 m. spalio 3 d., o kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolų, jau pirmą kartą teisme apklausiami liudytojai (2023 metų pradžioje) tvirtino, kad nuo įvykio praėjo daug laiko, todėl jie nelabai prisimena įvykio aplinkybių, todėl prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be kita ko, pažymėta ir tai, kad šioje situacijoje būtina įvertinti, jog kaltinamojo gynėjas advokatas G. Kinderevičius, tiek paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu teisėjai G. Maslauskaitei, tiek ir bylą perdavus Kėdainių rūmams, reiškė prašymą palikti/perduoti baudžiamosios bylos nagrinėjimą užbaigti tai pačiai teisėjai G. Maslauskaitei, kuri nagrinėjo baudžiamąją bylą ir kuri per beveik dvejų metų bylos nagrinėjimą galimai susiformavo savo vidinį įsitikinimą apie bylą. Atsižvelgiant į visa tai, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjos Laimos Šablevičienės vertinimu, baudžiamoji byla būtų operatyviau ir ekonomiškiau baigta nagrinėti perduodant ją pabaigti nagrinėti dabar jau Vilniaus apylinkės teismo teisėjai G. Maslauskaitei.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo prašymas perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apylinkės teismo teisėjai G. Maslauskaitei paliekamas nenagrinėtas.

5. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje susiklostė teismų praktikoje pakankamai dažna situacija, kai bylą pradėjęs nagrinėti teisėjas nebegali tęsti ir pabaigti jam paskirtos bylos nagrinėjimo. nes yra atleidžiamas iš teisėjo pareigų, perkeliamas arba paskiriamas kito teismo teisėju. Tokios situacijos visuomet sutrikdo bylos nagrinėjimą ir jos susiklosto dėl įvairių priežasčių,tiek dėl tokių, kurių numatyti nebuvo galimybės, tiek dėl tokių, kurias buvo galima iš anksto įvertinti ir administracinėmis užtikrinti sklandų pradėtų bylų (ar bent dalies bylų) išnagrinėjimą iki teisėjo įgaliojimų pabaigos, jo perkėlimo ar paskyrimo į kitą teismą.

6. Nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančios BPK nuostatos, nenumato galimybės perduoti tęsti konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimą konkrečiam kito teismo teisėjui, taip pat ir tam, kuris iki jo perkėlimo buvo pradėjęs nagrinėti baudžiamąją bylą. BPK 229 straipsnio „Baudžiamosios bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams“ nuostatos numato galimybę perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, bet ne konkrečiam teisėjui („1. Siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams. <....>. 2. Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui arba kitiems teismo rūmams išsprendžia: <...> 2) Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, – kai byla perduodama iš vienos apygardos apylinkės teismo kitos apygardos apylinkės teismui arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui;<...>“. (BPK 229 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 2 punktas)).

7. Visgi, atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 25d. nutartyje išdėstyti argumentai dėl minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo aplinkybių, baigto įrodymų tyrimo ir teismo sudėties pakeitimo, kai bylos nagrinėjimas yra baigiamajame etape, yra visiškai suprantami, tačiau visas šias aplinkybes buvo privalu itin atsakingai įvertinti dar iki bylą nagrinėjusios teisėjos perkėlimo ir imantis būtinų administracinės veiklos priemonių, kad ši teisėja galėtų pabaigti išnagrinėti minėtą bylą arba, kad jos perkėlimo laikas užtikrintų teisingumo interesus ir teisėja nebūtų perkelta į kitą teismą tol, kol nepabaigė nagrinėti tokių bylų, kurios iš esmės yra baigiamojoje nagrinėjimo stadijoje ir teismo sudėties pakeitimas pažeistų proceso dalyvių bei teisingumo interesus.

8. Šiame kontekste pastebėtina, kad anksčiau bylą nagrinėjusiosios teisėjos perkėlimo į kitą teismą laikas buvo iš anksto planuojamas. Antai, Lietuvos Respublikos Prezidentas dar 2023 m. gegužės 23 d. dekretu Nr. 1K-1331 kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl teisėjos G. Maslauskaitės perkėlimo iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų į Vilniaus miesto apylinkės teismą 2023 m. spalio 17 d. Be to, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl teisėjos G. Maslauskaitės perkėlimo iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų į Vilniaus miesto apylinkės teismą nuo 2023 m. spalio 17 d. buvo priimtas dar 2023 m. birželio 8 d. Tokių aplinkybių kontekste akivaizdu, kad teisėjos perkėlimas buvo siejamas su jos nagrinėjamomis bylomis ir atidėtas net penkiems mėnesiams atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismo administracinę veiklą vykdančių bei prižiūrinčių teismų vadovų poziciją, siekiant užtikrinti, kad teisėjos perkėlimas būtų sklandus ir nesutrukdytų jau pradėtų nagrinėti bylų procesų.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. gegužės 23 d. teisiamajame posėdyje, t. y. tą pačią dieną kai Lietuvos Respublikos Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl teisėjos G. Maslauskaitės perkėlimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą nuo 2023 m. spalio 17 d., dar buvo atliekamas įrodymų tyrimas ir apklausiami liudytojai. 2023 m. birželio 13 d. teisiamajame posėdyje, planuojant kito posėdžio laiką, teisėja informavo proceso dalyvius apie tai, kad jau yra priimtas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl jos perkėlimo į kitą teismą nuo 2023 m. spalio 17 d., todėl derino bylos nagrinėjimo grafiką atsižvelgdama į suplanuotą jos perkėlimo laiką ir elgėsi atsakingai suderindama dar kelias posėdžių datas, be kita ko, siekdama užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta iki jos perkėlimo laiko (t. 6, b. l. 97). Tačiau to padaryti nepavyko dėl įvairių priežasčių, taip pat ir dėl to, kad viename iš posėdžių kaltinamasis V. J. paprašė leisti jam duoti parodymus sekančiame posėdyje, be to, teismui suplanavus dar vieną papildomą posėdį 2023 m. spalio 3 d. jis apskritai be pateisinamos priežasties neatvyko į teismą (t. 6, b. l. 148–149). Taigi, visos šios aplinkybės rodo, kad bylą nagrinėjusi teisėja G. Maslauskaitė ėmėsi priemonių siekiant užtikrinti tiek proceso dalyvių, tiek teisingumo interesus, tačiau teismo vidinės administracinės veiklos priemonės planuojant teisėjos darbą nebuvo pakankamos, nes, be kita ko, nebuvo tinkamai įvertintos galimos proceso dalyvių elgesio rizikos.

10. Be to, tokios situacijos kontekste, vertinant kaltinamųjų gynėjo advokato G. Kinderevičiaus prašyme dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui nurodytas aplinkybes, taip pat ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjos Laimos Šablevičienės 2023 m. spalio 25 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, pastebėtina, kad pagal BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatas, tais atvejais, „kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinės apklausos nekviečiami, jeigu to nereikia teisingumo interesais, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbiami ir ištiriami šio Kodekso 290 straipsnyje nustatyta tvarka“. Taigi, atsižvelgiant į šias nuostatas, nagrinėjamos bylos, kuri priešingai nei nurodyta Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 25 d. nutartyje nėra nei didelės apimties, nei ypatingai sudėtinga, procesas, net ir po teismo sudėties pakeitimo, neturėtų trukti ilgą laiką. Tokios išvados kontekste pabrėžtina ir tai, kad šiuo metu teismo sudėtis jau buvo pakeista, todėl bylos perdavimas kitam apylinkės teismui, niekaip nepakeistų procesinės situacijos byloje – ji bet kokiu atveju turėtų būti pradėta nagrinėti iš naujo (kaip jau minėta BPK 229 straipsnio nuostatos nesuteikia Lietuvos apeliaciniam teismui teisės perduoti konkrečią baudžiamąją bylą nagrinėti konkrečiam kito teismo teisėjui, be to, BPK nuostatos nenumato jokios galimybės tęsti bylos nagrinėjimo nuo tos stadijos, kurioje teismo sudėtis buvo pakeista).

11. Tokia situacija sudaro pagrindą manyti, kad Lietuvoje numatytas teisinis reguliavimas gali būti tobulinamas, nes tiek Teismų įstatymo nuostatos, tiek BPK nuostatos ir principai, tam tikrose situacijose, ypatingai bylą nagrinėjant vienasmeniškai ir pirmosios instancijos teisme, galėtų leisti bylą pradėjusiam nagrinėti teisėjui tęsti bylos nagrinėjimą net ir po jo perkėlimo ar paskyrimo į kitą teismą (pvz., taip, kaip BPK 229¹ straipsnio nuostatos leidžia teisėjams, veikti kito teismo vardu ir nagrinėti kitam teismui teismingas bylas („<...> bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu“ (BPK 229¹ straipsnio 4 dalis)).

12. Visgi, net ir toks esančio teisinio reguliavimo vertinimas, esamoje situacijoje neleidžia jo nepaisyti ir nesudaro pagrindo bylą nagrinėjančiam teismui, vadovaujantis BPK 229 straipsnio nuostatomis, kreiptis į šiame straipsnyje numatytus subjektus ir prašyti peržengti įstatyme šiems subjektams nustatytus įgaliojimus, todėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjos nutartimi pateiktas prašymas perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apylinkės teismo teisėjai G. Maslauskaitei, vertintinas kaip veikimas ultra vires (viršijant įgaliojimus) ir paliekamas nenagrinėtas.

Atsižvelgdamas į tai, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio nuostatomis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo prašymą perduoti bylą (teisminio proceso Nr. 1-01-1-14310-2020-6) nagrinėti Vilniaus apylinkės teismo teisėjai Giedrei Maslauskaitei palikti nenagrinėtą ir baudžiamąją bylą gražinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis