Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-03 · Civilinė byla Nr. 2S-361-881/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-11-11Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-03
Bylos Nr.
2S-361-881/2014
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02357-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
G. F.
Suinteresuotas asmuo
AB DNB bankas
Kategorijos
  • 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-361-881/2014Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02357-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 129.18 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. F. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2997-424/2013 pagal pareiškėjos (skolininkės) G. F. skundą dėl antstolės M. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo – AB DNB bankas (išieškotojas), kuria pareiškėjos skundas atmestas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja G. F. skundu kreipėsi į antstolę M. L., prašydama panaikinti antstolės 2013 m. rugsėjo 2 d. patvarkymą, kuriuo pareiškėja už turto vertinimo ekspertizės atlikimą įpareigota sumokėti 1 573 Lt. Nurodė, kad antstolė, spręsdama dėl turto vertintojo pasirinkimo, turtą vertinančioms įmonėms nustatė per trumpą terminą komerciniams pasiūlymams pateikti. Per antstolės nustatytą terminą, nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d., tik viena įmonė – UAB „Domus Optima“ – pateikė pasiūlymą, kurį antstolė priėmė ir nustatė pareiškėjai 10 dienų terminą sumokėti sumą, reikalingą ekspertizei atlikti, kuris taip pat yra per trumpas. Taip antstolė pažeidė jos kaip skolininkės interesus objektyviai ir rinkos kainomis įvertinti turtą ir veikė išimtinai kreditoriaus interesais. Antstolė taip pat apribojo pareiškėjos teisę siūlyti jai priimtiną turto vertintoją, kuris ekspertizę atliktų už jai priimtiną kainą.

Antstolė 2013 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

Teismas nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, patenkinus skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų nustatant areštuoto turto vertę, antstolė buvo įpareigota skirti ekspertizę penkių skolininkės nekilnojamojo turto objektų įvertinimui. Skolininkei ginti jos interesus vykdymo procese padeda advokatų profesinės bendrijos „Juris Consultus“ advokatai. Todėl skolininkė, gavusi 2013 m. rugpjūčio 5 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartį, žinojo, kad už ekspertizės atlikimą ji turės sumokėti, o jos turto vertinimas bus atliekamas nekilnojamojo turto vertinimą reglamentuojančių įstatymo nustatyta tvarka, ir iš karto galėjo antstolei siūlyti turto vertintojo kandidatūrą, tačiau to nepadarė. Todėl antstolė, įsiteisėjus teismo nutarčiai, įpareigojančiai ją skirti turto vertinimo ekspertizę, pagrįstai kreipėsi į išieškotojo nurodytus turto vertintojus, siūlydama pateikti komercinius pasiūlymus dėl turto vertinimo. Tai, kad per antstolės nustatytą terminą komercinį pasiūlymą pateikė UAB „Domus optima“, rodo, kad terminas vertinimu suinteresuotam turto vertintojui nebuvo per trumpas. Be to, vertintojui, suinteresuotam vertinimu ir nespėjusiam pateikti siūlymo per nustatytą laiką, nedraudžiama jį teikti ir po termino bei prašyti jį priimti, tačiau, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, tokių siūlymų antstolė negavo. Įstatymas neriboja antstolio teisės skirti turto vertintoją iš vienos kandidatūros. Todėl antstolė, privalėdama kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, pagrįstai priėmė UAB „Domus optima“ pasiūlymą. Teismas pažymėjo, kad skolininkė, būdama nepatenkinta antstolės parinktu turto vertintoju ir jo kaina, ne tik kad nepateikė antstolei savo siūlymo dėl turto vertintojo kandidatūros, bet teigdama, kad tokie antstolės veiksmai pažeidė skolininkės teises, savo siūlomo turto vertintojo ir jo siūlomų vertinimo sąlygų nepateikė ir paduodama šį skundą. Todėl teismas nenustatė pagrindo teigti, kad antstolės veiksmai parenkant skolininkės turto vertintoją yra neteisėti ir pažeidžiantys skolininkės teises. CPK 682 straipsnio 3 dalis nustato, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Antstolė skundžiamu patvarkymu nustatė 10 dienų terminą ekspertizei reikalingai sumai sumokėti. Skolininkė teigdama, kad šis terminas yra per trumpas, net nenurodo tokio teiginio pagrindo, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja G. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas išaiškino teisę (siūlyti turto vertintojo kandidatūrą), kurios pareiškėja, kaip skolininkė, CPK neranda, taip pat apie tokią teisę pareiškėjai niekuomet neišaiškino antstolė. Skundžiamu patvarkymu antstolė turto vertinimo įmonėms nustatė nepagrįstai trumpą terminą komerciniams pasiūlymams pateikti. Mažiausiai, ką antstolė privalėjo padaryti, tai pasiteirauti, kodėl kiti vertintojai nepateikė savo pasiūlymų, ar jiems buvo pakankamas laikas ir pan. Kartu nepagrįstu laikytinas ir antstolės įpareigojimas įmokėti pinigines lėšas į jos depozitinę sąskaitą per tokį trumpą terminą. Atlikdama tokius veiksmus antstolė apribojo CPK 681 straipsnio 1 dalies skolininkui suteikiamą teisę, kad areštuotas turtas būtų įkainotas objektyviai. Tai rodo galimą antstolės šališkumą ir jos suinteresuotumą, kad būtų pasirinktas būtent UAB „Domus Optima“ turto vertintojas. Kartu antstolė apribojo pareiškėjos teisę pasiūlyti jai priimtiną turto vertintoją, kuris darbus atliktų galimai mažesniais kaštais ir taip padėtų sutaupyti piniginių lėšų – dėl pareiškėjos turtui pritaikyto arešto jos finansinė padėtis yra ypatingai sudėtinga. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei pareiškėja per nustatytą terminą neįmokėtų pinigų, ekspertizė galėtų būti skiriama (CPK 682 str. 3 d.). Pareiškėjos manymu, tiek antstolė, tiek teismas netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjos, kaip skolininkės, lėšos turi būti naudojamos tinkamai ir efektyviai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė M. L. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad jokio neskaidrumo ekspertų parinkimo procese nebuvo, įprastai turto vertinimo įmonėms komerciniams pasiūlymams pateikti visiškai užtenka savaitės, šiuo atveju buvo nustatytas 12 dienų laikotarpis. Kadangi nei per nustatytą terminą, nei praėjus 5 dienoms po jo, kitų komercinių pasiūlymų negauta, siekiant įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, nutarta rinktis vienintelę komercinį pasiūlymą pateikusią įmonę – UAB „Domus Optima“. Antstolis nėra saistomas išieškotojo ar skolininko nuomonių ar pasiūlymų dėl eksperto kandidatūros, tačiau į jas atsižvelgti nedraudžiama. UAB „Domus Optima“ atitinka LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo keliamus reikalavimus ir turi reikiamą kvalifikaciją, o jos pateikti įkainiai atitinka nekilnojamojo turto rinkos situaciją. Reikalaudama turto vertinimo ekspertizės skyrimo, pareiškėja turėjo žinoti ir savo veiksmų pasekmes, t. y. pareigą sumokėti sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 str. 3 d.). Antstolė vykdymo bylose yra areštavusi tik pareiškėjos nekilnojamąjį turtą, kuris jau anksčiau apribotas hipoteka. Pareiškėjos banko sąskaitoms areštai nėra taikomi, todėl jos teiginiai apie turto areštą yra deklaratyvūs. Be to, pareiškėja net nebandė pasinaudoti teise prašyti antstolio, kad jis atidėtų sumų už ekspertizės atlikimą mokėjimą (CPK 682 str. 4 d.). Antstolės nuomone, pareiškėjos elgesys turėtų būti vertinamas kaip bandymas vilkinti priverstinio išieškojimo procesą bei piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjos kaltinimai, kad antstolė yra šališka ir suinteresuota, yra nepagrįsti.

Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą išieškotojas AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti. Išieškotojas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir mano, kad apeliantės pateikiami argumentai neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės skundą dėl antstolės patvarkymo dėl apmokėjimo už ekspertizę.

Byloje nustatyta, kad ginčijamu patvarkymu antstolė įpareigojo apeliantę, prašiusią skirti areštuoto nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, per 10 dienų nuo patvarkymo įteikimo dienos sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 1 573 Lt sumą, būtiną už ekspertizės atlikimą.

Apeliantė patvarkymo neteisėtumą motyvavo (-uoja) dviem argumentais: netinkamai organizuota turto vertinimo įmonių apklausa, konkrečiai – įmonėms nustatytu nepagrįstai trumpu terminu komerciniams pasiūlymams pateikti, ir apeliantei nustatytu nepagrįstai trumpu terminu patvarkyme nurodytai pinigų sumai įmokėti. Remiantis CPK 178 straipsniu, pareiga įrodyti šias aplinkybes teko apeliantei, tačiau ji nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, nepateikė, taigi ir neįrodė savo skundo pagrįstumo. Apeliantės teiginys, kad įmonėms nustatytas terminas komerciniams pasiūlymams pateikti buvo per trumpas, yra tik apeliantės subjektyvi nuomonė, o teiginys, kad jai nustatytas terminas pinigų sumai sumokėti yra per trumpas, taip pat niekuo neįrodytas. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad areštuotas yra tik tam tikras apeliantės nekilnojamasis turtas, duomenų, kad turto areštas būtų taikomas ir kitam apeliantės turtui, įskaitant pinigines lėšas, byloje nėra, todėl remiantis vien tik nekilnojamojo turto arešto faktu nėra pagrindo teigti, kad apeliantės finansinė padėtis yra ypatingai sudėtinga ir ji neturi realių galimybių per nustatytą terminą sumokėti sumą, būtiną ekspertizei atlikti.

Apeliantės argumentas, kad apie teisę siūlyti antstolei ekspertų kandidatūras ji sužinojo tik iš skundžiamos teismo nutarties, paneigiamas jos pačios skundu antstolei, kuriame apeliantė taip pat rašė apie apribotą, jos nuomone, teisę siūlyti jai priimtiną turto vertintoją. Tai, ar tokia apeliantės teisė (galimybė) iš tikrųjų buvo apribota, išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas, su kurio argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

Taigi apeliantės argumentas apie galimą antstolės šališkumą ir suinteresuotumą, kad būtų pasirinktas būtent UAB „Domus Optima“ turto vertintojas, taip pat nepasitvirtino.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė