Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-02-08 · Administracinė byla Nr. A-756-148-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-08
Bylos Nr.
A-756-148-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
A. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujama Vilniaus
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A756-148/2010Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,dalyvaujant atsakovo atstovams D. K. , D. J. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujama Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Č. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 100000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlieka bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose. VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės specialistai gydytojai rekomendavo skirti pareiškėjui dėl jam nustatyto susirgimo dietinį maitinimą ir apie tai raštu pranešė pataisos namų administracijai. Gydytojai rekomendavo pareiškėjui vartoti ne mažiau kaip 400 g daržovių ir vaisių per dieną. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 144 straipsnio nuostatomis, gydytojų specialistų rekomendacijos yra privalomos vykdyti pataisos namų administracijai. Tačiau, Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija neužtikrina pareiškėjui gydytojų rekomenduotos dietos ir neskiria papildomo daržovių kiekio. Pareiškėjas pažymėjo, kad pataisos namuose 20 kitų nuteistųjų skiriamas papildomas maitinimas ir dviguba daržovių norma. Pareiškėjo nuomone, jis yra diskriminuojamas dėl jo aktyvios visuomeninės veiklos. Pataisos namų administracija, nesuteikdama pareiškėjui rekomenduoto dietinio maitinimo, komplikuoja jo susirgimą, trukdo gydymuisi, neteisėtai suvaržo ir apriboja jo teises. Dėl tokių pataisos namų administracijos veiksmų jis patyrė ilgalaikį stresą, dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, pažeminimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovui atstovaujantys Vilniaus 2-ieji pataisos namai prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra nė vieno gydytojo ar konsultanto rekomendacijos naudoti nuteistajam A. Č. per dieną 400 gramų daržovių ir vaisių. Sveikatos priežiūros skyriaus inspektorė rekomendavo pareiškėjui rasti galimybę įsigyti vaisius ir daržoves už savo lėšas. BVK 92 straipsnis numato nuteistųjų specialiąją teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Įsigijimo tvarką numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XII skyrius. Kiekvienas nuteistasis turi teisę kartą per savaitę įsigyti įstaigos parduotuvėje maisto prekių ir būtiniausių reikmenų. Šios teisės įgyvendinimas yra užtikrintas. Įsigyti ir vartoti vaisius, daržoves ar kitus maisto produktus turi teisę kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, todėl savo pageidavimą gali realizuoti be atskiro leidimo. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2008 m. balandžio 25 d. epikrizėje A. Č. rekomenduota racionali mityba. Pataisos namų valgiaraštis yra sudarytas vadovaujantis racionalios mitybos principais. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, nenurodė, kuo grindžiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos veiksmai ar priimti sprendimai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus ar emocinę depresiją. Nagrinėjamu atveju Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus ir nepadarė pareiškėjui jokios žalos.

Atsakovui atstovaujantis Kalėjimų departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 22 d. skundą, nustatė, jog nei pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, nei VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Konsultacinės poliklinikos, nei Vilniaus universiteto Onkologijos instituto, nei kitų sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų rekomendacijų dėl per dieną privalomų suvartoti 400 gr. daržovių ir vaisių nėra. Pareiškėjas buvo informuotas, kad Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus inspektorė rekomendavo suteikti galimybę pareiškėjui įsigyti daržoves už savo lėšas (Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2008 m. spalio 7 d. pažyma Nr. 42-219). Ši rekomendacija yra įvykdyta. Kiekvieną savaitę pareiškėjas turi galimybę apsipirkti vietinėje parduotuvėje. Pareiškėjo skunde minimas BVK 144 straipsnis reglamentuoja tik nuobaudų – nuteistojo uždarymo į baudos arba drausmės izoliatorių ar karcerį ir perkėlimo į kamerų tipo patalpas – vykdymo tvarką. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Kalėjimų departamento 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2S-3393, priimtu dėl pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 22 d. skundo, pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Iš surinktų dokumentų matyti, kad nei Kalėjimų departamentas, nei Vilniaus 2-ieji pataisos namai pareiškėjo teisių nepažeidė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 – 6.249 ir 6.271 straipsnių nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė konkrečiais teisės aktais jiems priskirtų funkcijų arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus, ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės kelia klausimą dėl asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo. Pagal BVK, CK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-144 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimo departamento 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) nuostatas, laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija pagal skiriamų maisto produktų vidutinius paros kiekius ir paros maitinimo išlaidų normas bei patvirtintus valgiaraščius, numatytus Taisyklėse. Šiose Taisyklėse dietinis maitinimas nėra numatytas, todėl pareiškėjo argumentas, kad Vilniaus 2-eji pataisos namai privalėjo organizuoti dietinį maitinimą, nėra pagrįstas. Teismas nurodė, kad gydytojai pareiškėjui rekomendavo dietą (b. l. 59), t. y. neskyrė konkrečios dietos kaip tam tikros gydymo priemonės. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino gydytoja B. S. , kuri paaiškino, jog pareiškėjui dietinis maitinimas kaip gydymas nebuvo skirtas, buvo tik rekomenduotas. Pirkti papildomai daržovių ir vaisių pareiškėjas turėjo galimybę, ja pasinaudojo ir tai patvirtino teisme. Pareiškėjas tik aiškino, kad jam buvo draudžiama pirkti daržovių ir vaisių, kai jis buvo baudos izoliatoriuje. Tačiau BVK 146 straipsnyje numatyta, kad baudos izoliatoriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad nuteistiesiems, uždaromiems į baudos izoliatorių, draudžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę. Bylos duomenimis, patisos namuose yra patvirtintas valgiaraštis nedirbantiems asmenims, kuriems priskirtinas ir pareiškėjas. Iš šio valgiaraščio matyti, kad kiekvieną dieną asmenys su maistu gauna daržovių (b. l. 71?77). Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimo departamento atstovai bei liudytojas V. D. . Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo užtikrinti pareiškėjui dietinio maitinimo. Kalėjimų departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų bei Kalėjimų departamento pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus bei kitas galiojančias teisės normas privalėjo veikti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pareigūnų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, ir įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėl pareigūnų kaltų veiksmų patyrė žalą.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti teisingą sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus universitetinės ligoninės specialistas D. B. rekomendavo jam dietą. Laisvės atėmimo vietų ligoninės specialistai 2008 m. balandžio 30 d. pareiškėjo ligos epikrizėje nurodė tas pačias rekomendacijas. Kauno medicinos universiteto vyr. mokslinė bendradarbė docentė I. P. ir gydytoja V. J. raštu rekomendavo pareiškėjui kiekvieną dieną suvalgyti ne mažiau kaip 400 gramų vaisių ir daržovių. Kalėjimų departamento gydytoja specialistė S. raštu rekomendavo pataisos namų administracijai skirti pareiškėjui su maisto daviniu daugiau daržovių. Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 5 d. rašte yra nurodoma, kad, įvertinus pareiškėjo ligos anamnezę, pataisos namų administracijai rekomenduota skirti pareiškėjui su maisto daviniu daugiau daržovių. Vadovaujantis BVK 144 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 116/V-232 nuostatomis, medikų rekomendacijos dėl nuteistajam skirto gydymo ir maitinimo yra privalomos pataisos namų administracijai. Todėl, pareiškėjo nuomone, jam rekomenduotą dietą turėjo užtikrinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija. Tačiau Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija ne tik neskyrė pareiškėjui su maisto daviniu papildomo daržovių kiekio, bet ir ilgą laiką neleido jam įsigyti vaisių ir daržovių savo lėšomis. Pataisos namų administracijos atstovė prie pareiškėjo ligos epikrizėje esančio įrašo „rekomenduota dieta“ padarė prierašą „racionali mityba“, tokiu būdu siekdama suklaidinti teismą. Tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir atsisakė skirti rašysenos ekspertizę. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas kameroje buvo laikomas kartu su rūkančiu asmeniu, į tai, kad 2008 m. liepos 16 d. pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių jo neapžiūrėjus gydytojui. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą atsakovai Vilniaus 2-ieji pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovai grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jų atsilipimuose į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Atsakovai sutinka su teismo sprendimo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog jam atliekant teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 2-siuose pataisos namuose įstaigos administracija nevykdė gydytojų specialistų rekomendacijų skirti pareiškėjui ne mažiau kaip 400 g daržovių ir vaisių per dieną, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 144 straipsnio nuostatas. Dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos veiksmų pareiškėjas teigia patyręs ilgalaikį stresą, dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, pažeminimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar Vilniaus 2-ieji pataisos namai ir Kalėjimų departamentas pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą.

Pareiškėjo nurodyto BVK 144 straipsnio nuostatos reglamentuoja nuobaudų – uždaryti nuteistąjį į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį arba perkelti į kamerų tipo patalpas vykdymo tvarką, numato privalomą tokio asmens sveikatos patikrinimą, kurį atlikęs gydytojas turi pažymėti apie nuteistojo galėjimą atlikti paskirtą kurią nors anksčiau minėtą nuobaudą.

Tuo tarpu nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso XIV skyrius (174-175 str.). Pagal minėtą teisinį reglamentavimą nuteistųjų sveikatos priežiūrai pataisos darbų įstaigose steigiamos asmens sveikatos priežiūros tarnybos. Jeigu nuteistajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurios pataisos įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos suteikti negali, ji turi būti suteikta laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba viešojoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Pataisos darbų įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo diagnozuotoms ligoms gydyti nuteistieji ligoniai gali įsigyti gydytojo rekomenduotus vaistus, kitas medicinos prekes ir savo iniciatyva per giminaičius bei kitus asmenis.

Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad A. Č. 2008 m. balandžio 25 d. – 2008 m. balandžio 30 d. laikotarpiu buvo gydytas laisvės atėmimo vietų ligoninėje (planinei konsultacijai). Jam buvo rekomenduotas režimas, dieta – racionali mityba ir medikamentai (b. l. 52, 70). Gydytojas, apžiūrėjęs pareiškėją 2008 m. liepos 25 d., padarė įrašą: ,,išanalizavus paciento ligos istoriją, yra tikslinga surasti galimybę skirti didesnį daržovių kiekį (pacientas gali pirktis savo lėšomis)“ (b. l. 53). Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Č. VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės (ar kokios kitos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos) gydytojai būtų rekomendavę per dieną suvartoti ne mažiau 400 g vaisių ir daržovių dėl jam diagnozuotos ligos, ir informavę Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administraciją apie tai. Byloje esančios VU Onkologijos instituto Vėžio informacijos centro gydytojų parengtos sveikos gyvensenos rekomendacijos vėžio profilaktikai (b. l. 68-69) negali būti vertinamos kaip konkretaus gydytojo specialisto būtent pareiškėjui skirtas gydymas, konkreti dieta ar rekomendacijos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijai kokį maisto racioną skirti A. Č. . Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui konkretus dietinis maitinimas paskirtas nebuvo, iš Vilniaus 2-iuose pataisos namuose, laikantis Maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinto valgiaraščio nedirbantiems asmenims (prie kurių buvo priskirtas ir A. Č. ) matyti, kad šie asmenys kiekvieną dieną su maistu gauna ir atitinkamą kiekį daržovių, galimybė savo lėšomis įsigyti papildomai vaisių ir daržovių pareiškėjui buvo suteikta.

Byloje nėra duomenų apie tai, jog Vilniaus 2-ieji pataisos namai laisvės atėmimo bausmę atliekančio pareiškėjo atžvilgiu jo sveikatos priežiūros srityje veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal Bausmių vykdymo kodekso ir Maitinimo organizavimo taisyklių nuostatas ar kitus teisės aktus.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Akivaizdu, kad nuteistojo laisvės atėmimu teisinė padėtis savaime sukelia jam tam tikrus įstatymais numatytus teisių ir laisvių apribojimus.

Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybę pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, procesinės teisės pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą išvadai, jog dėl to buvo neteisingai išspręsta byla, nenustatyta (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis). Tenkinti apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė