Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-08-20 · Administracinė byla Nr. AS-146-523-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-20
Bylos Nr.
AS-146-523-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Migracijos, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. AS146–523/2010 Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (15/4-1)-00010 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Turkijos piliečiui M. K.“ ir įpareigoti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Turkijos Respublikos piliečiui M. K..

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepatenkino.

Teismas, įvertinęs ginčijamą sprendimą, kurio vykdymą pareiškėjas prašo sustabdyti, prašymą pagrindžiančias aplinkybes, ginčijamu aktu suteiktų teisių faktinį realizavimą, priėjo prie išvados, jog teismo proceso metu ginčijamo sprendimo galiojimas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimą nurodytų pasekmių nesukels, nes šis individualus administracinis aktas savaime neįpareigoja M. K. išvykti iš Lietuvos Respublikos, o įrodymų, kad skundo ar prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismui padavimo dieną pareiškėjo atžvilgiu būtų priimtas atskiras sprendimas, numatytas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 127 straipsnio 1 ir 3 dalyse, byloje nėra.

III.

Pareiškėjas M. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 111-113) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir tenkinti jo prašymą bei pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Skundą grindžia šiais motyvais:

1. Šioje byloje skundžiamo ir prašomo sustabdyti sprendimo pagrindu jau yra priimtas atskiras sprendimas, numatytas įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 127 straipsnio 1 ir 3 dalyse – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2010 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. 10-27-SP3-46 „Dėl Turkijos Respublikos piliečio M. K. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“. Minėtas sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir šioje byloje taip pat prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

2. Tai, jog pareiškėjas yra sukūręs šeimą su Lietuvos Respublikos piliete, turi dukrą, kuri gimė 2010 m. balandžio 12 d., yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjas turi likti Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir išdėsto šiuos argumentus:

1. Pareiškėjo turėto leidimo laikinai gyventi galiojimas baigėsi 2010 m. birželio 4 d. Skundžiamo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojimo sustabdymas nepratęs ankstesnio leidimo laikinai gyventi galiojimo bei neįteisins pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje. Nepriklausomai nuo to, ar teismas patenkins pareiškėjo atskirąjį skundą, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje bus laikomas neteisėtu ir jis privalės išvykti.

2. Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties nenumato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laiko pratęsimo.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių (priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą)) teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Pareiškėjas ginčija atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (15/4-1)-00010 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Turkijos piliečiui M. K.“, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti Turkijos piliečiui M. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 7-9). Inicijuodamas ginčą dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti šio akto galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Prašymą pareiškėjas grindžia tuo, kad skundžiamas sprendimas sudaro pagrindą jo išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismo proceso metu šioje byloje ginčijamo sprendimo galiojimas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimą nurodytų ir pareiškėjo siekiamų pasekmių – likti Lietuvos Respublikoje – nesukels. Įvertinus tai, kad pareiškėjo turėto leidimo laikinai gyventi galiojimas baigėsi 2010 m. birželio 4 d., skundžiamo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojimo sustabdymas nepratęs ankstesnio leidimo laikinai gyventi galiojimo. Pažymėtina, kad šioje byloje skundžiamas individualus administracinis aktas savaime neįpareigoja M. K. išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tuo tarpu, kaip atskirajame skunde nurodo pats pareiškėjas ir tai patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra apskundęs jo atžvilgiu priimtą sprendimą, numatytą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 127 straipsnio 1 dalyje, kuriuo M. K. įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2010 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 10-27-SP3-46 „Dėl Turkijos Respublikos piliečio M. K. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-2990/2010). Taip pat minėtoje byloje pareiškėjas yra pateikęs prašymą sustabdyti 2010 m. liepos 7 d. sprendimo dėl įpareigojimo išvykti galiojimą (b. l. 114-116). Teismų sistemos LITEKO duomenimis 2010 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patenkintas – sprendimo dėl įpareigojimo pareiškėjui išvykti iš Lietuvos Respublikos vykdymas yra laikinai sustabdytas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šioje byloje nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės kils pareiškėjo nurodomos pasekmės – jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu prieinama prie išvados, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, taigi tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame išdėstytais motyvais ir panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. K. atskirojo skundo nepatenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArūnas SutkevičiusSkirgailė Žalimienė