- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-71-102/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Romualdas Januška, Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- A., A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R., R. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Birutės Valiulienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007m. gruodžio 27d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1080-783/2007 pagal A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
A. S. Kupiškio rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą, prašydamas pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos Kupiškio rajono apylinkės teismo 2005m. rugpjūčio 31d. sprendimu, 1p. ir 3p. antrąją pastraipą ir nustatyti: 1) nepilnamečių vaikų dukros R. S., gim. 1991m. balandžio 28d., ir sūnaus A. S., gim. 1996m. vasario 23d., gyvenamąją vietą kartu su jų tėvu A. S.; 2) suinteresuotas asmuo R. S. nuo 2006m. sausio 1d. moka nepilnamečiams vaikams R. S. ir A. S. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymą mokant vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojui (uzufruktoriui) A. S. bei priteisti iš suinteresuoto asmens R. S. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo nepilnamečiai vaikai sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo metu gyveno su motina R. S., kuri jais rūpinosi, prižiūrėjo, auklėjo. Nuo 2005m. pabaigos vaikai gyvena su pareiškėju, jų motina būna išvykusi iš Lietuvos, su vaikais negyvena, jų neprižiūri. Tai rodo, kad iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės ir tai sudaro pagrindą reikšti prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su jų tėvu – pareiškėju.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis 137 str. 2 d. 1 p., 382 str., 538 – 541 str., 2007m. gruodžio 27d. nutartimi pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjui kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas konstatavo, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2005m. rugpjūčio 31d. sprendimu A. S. ir R. S. santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnamečių vaikų dukros R. S., ir sūnaus A. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. S. ir A. S. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo CPK XXXV skyriaus tvarka, nesilaikė pareiškimo formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Vadovaujantis šio skyriaus normomis, toks pareiškimas turėtų būti paduodamas abiejų asmenų, pasirašiusių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bendru pareiškimu. CK 3.55 str. 1 d. numatytos sąlygos netaikytinos, kadangi santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu, o ne vieno sutuoktinio prašymu. Kai nėra bendro sutarimo, toks reikalavimas turi būti sprendžiamas ginčo teisena, paduodant ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad prašymai dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo (CPK 540 str. 2 d.), šiuo atveju negali būti taikomas CPK 115 str. ir 137 str. nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų priėmimą ir trūkumų ištaisymą, nes nustačius terminą trūkumams pašalinti, juos pašalinus, išsiuntus procesinius dokumentus proceso dalyviams, prašymo per trisdešimt dienų nebus galima išnagrinėti. Pašalinus pareiškimo trūkumus, kliudžiusius priimti pareiškimą, pareiškėjas (ieškovas) turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. padavė atskirąjį skundą, prašydamas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007m. gruodžio 27d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti jo pareiškimą. Nurodė, kad CPK 538 str. 5 d. nustatyta, kad „jeigu buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų kreipiasi į teismą` dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos šio skyriaus nuostatos.“ CPK 443 str. 7 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas (tame tarpe ir dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ar dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms) teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, ar nagrinėjimo metu kyla klausimas dėl teisės. Nurodytos teisės normos nustato, kad šis reikalavimas nagrinėtinas ypatingąja teisena bei nagrinėtinas CPK V dalies XXXV skyriaus nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2005m. rugpjūčio 31d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka, sudaryta tarp pareiškėjo A. S. ir suinteresuoto asmens R. S., jų bendru sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys nustatė nepilnamečių vaikų dukros R. S., gim. 1991m. balandžio 28d., ir sūnaus A. S., gim. 1996m. vasario 23d., gyvenamąją vietą kartu su jų motina R. S.. A. S. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės bei aptarė kitus klausimus (b.l. 8-9). Kaip nurodo pareiškėjas, iš esmės pasikeitus aplinkybėms – nepilnamečiai vaikai nuo 2005m. pabaigos gyvena su juo, jis vaikais rūpinasi, juos išlaiko ir vaikai nori gyventi su juo – jis prašo pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1p. ir 3p. antrąją pastraipą ir nustatyti jo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su jų tėvu, pareiškėju, A. S. ir kad suinteresuotas asmuo R. S. nuo 2006m. sausio 1d. moka nepilnamečiams vaikams R. S. ir A. S. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymą mokant vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojui (uzufruktoriui) A. S..
CK 3.53 str. 3 d. nustatyta, kad teismas savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymą, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei kitas turtines teises ir pareigas. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tačiau CK IV skyriaus ( Santuokos pabaiga ) antrojo skirsnio ( santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ) 3.53 str. ( santuokos nutraukimo tvarka ) 3 d. nustatyta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms ( vieno sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt. ), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Tokia nuostata yra numatyta ir CPK 538 str. 5 d. Bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu, taip pat bylos, jeigu buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms ( CPK 538 str. ) yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka ( CPK 442 str. 10 p. ). Ypatingosios teisenos bylose yra paduodami pareiškimai ar prašymai ( CPK 5 str. 4 d. ) o, CPK V dalies XXV skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės ( CPK 443 str. 7 d. ). Aptartų materialinės ir procesinės teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms paduoti pareiškimą teismui gali tiek abu buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvas, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms turėtų būti paduodamas abiejų buvusių sutuoktinių, pasirašiusių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, yra teisiškai nepagrįstas. Dėl aptartų argumentų nepagrįstas ir skundžiamos nutarties motyvas, kad nesat buvusių sutuoktinių bendro sutarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, A. S. turi teismui paduoti ieškinį, nagrinėtiną pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Visiškai negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentu, kad dėl to, jog prašymas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms turi būti išnagrinėtas per 30 dienų nuo jo priėmimo ( CPK 540 str. 2 d. ), negali būti taikomos CPK 115 str. ir 137 str. nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų trūkumų šalinimą ir jų priėmimą. CPK 540 str. 2 d. nustatytas 30 d. terminas yra skaičiuojamas nuo prašymo priėmimo dienos. Teismas prašymus, pareiškimus, ieškinius priima tik tada, kai jie atitinka procesiniams dokumentams keliamus turinio ir formos reikalavimus ( CPK 115 str. 1 d. ). Kitu atveju priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti ( CPK 115 str. 2 d. ). Tik teisėjui rezoliucija priėmus pareiškimą, prašymą, ieškinį, šis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu ( CPK 137 str. 1 d. ). Jokie prašymų, pareiškimų ar bylų išnagrinėjimo nustatyti terminai neatleidžia teisėją nuo pareigos priimti procesinius dokumentus tik atitinkančius jiems keliamus formos, turinio ar kitus reikalavimus ( CPK 111 – 115 str. ).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. S. pareiškimo priėmimo klausimą neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl pareiškimo priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ( CPK 329 str. 1d., 338 str. ).
Patenkinti apelianto prašymą panaikinus skundžiamą nutartį klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškimą – apeliacinės instancijos teismas negali, kadangi pareiškimo priėmimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismui ( CPK 115 str. 1 d., 137 str. 1 d.,
Rezoliucinė dalis
nutar ė:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007m.gruodžio 27d. nutartį panaikinti ir A. S. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti Kupiškio rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.