Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo skundas 2022-09-30 nutartimi priimtas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos, todėl atsakovas mano, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra nepakankamai patvirtintos tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, tad negali būti pagrindu išvadai, jog pareigūnai ginčo laikotarpiu netinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas. Pareiškėjo teiginys, kad televizoriaus ekranas subraižytas dėl Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) pareigūnų kaltės, pagrįstas tik prielaidomis. Nėra jokių faktinių ir objektyvių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad SVS pareigūnai subraižė jo televizoriaus ekraną.

Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Todėl pareiškėjo skunde nurodytas prašymas priteisti iš Alytaus PN neturtinės žalos atlyginimą neturi būti tenkintinas ir turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, apgadinant saugojimui paimtą televizorių „Samsung“. Skunde nurodė, kad jo teisės buvo pažeistos laikotarpiu nuo 2020-09-24 iki 2022-08-01 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Nuteistųjų teisė naudotis elektros prietaisais yra nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Kalėjimų direktoriaus 2020-11-06 įsakymu Nr. V-337 patvirtintame Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, tikrinimo, naudojimosi ir elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo bei išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos apraše nustatyti nuteistiesiems ir suimtiesiems leidžiamų turėti elektros prietaisų techniniai parametrai, elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, naudojimosi, tikrinimo, įskaitant juose esančią ir duomenų laikmenose kaupiamą skaitmeninę informaciją, taip pat elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarka. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88, numato pareigą tarnybą atliekantiems pataisos pareigūnams negadinti suimtųjų (nuteistųjų) daiktų.

Byloje nustatyta, kad, bausmės atlikimui perkėlus pareiškėją į drausmės grupę, 2021-09-24 jam priklausantis televizorius „Samsung“ iš jo buvo paimtas ir padėtas į pataisos įstaigos sandėlį. 2021-06-11 Alytaus PN administracijai leidus drausmės grupės miegamuosiuose futbolo čempionato metu turėti po vieną televizorių, pareiškėjas pageidavo pasiimti saugomą televizorių, kurį vėliau pareiškėjas atsisakė priimti dėl, jo teigimu, saugojimo metu atsiradusio įbrėžimo ant televizoriaus ekrano bei žymos ekrano viršuje.

Į bylą pateiktame 2021-06-23 Nuteistojo daiktų apraše Nr. 320 grafoje „Daikto būklė“ matyti žyma „įbrėžtas“ (b. l. 22), tačiau 2021-06-02 Nuteistojo daiktų apraše, kuris buvo įteiktas J. J., tokio įrašo nėra. Byloje nėra ginčo, jog televizoriaus ekrane buvo įbrėžimas.

Pareiškėjo įsitikinimu, televizorius apgadintas buvo Alytaus PN pareigūnų veiksmais, tačiau įrodymų, patvirtinančių šį faktą, byloje nesurinkta.

Pareiškėjas dėl televizoriaus sugadinimo į Alytaus pataisos namus kreipėsi 2021-06-04 skundu Nr. 69-696, 2021-06-14 skundu Nr.69/779 ir 2021-07-15 skundu Nr.69/986, į kuriuos buvo pateikti atsakymai (b. l. 102–114). Atsakymuose pareiškėjui paaiškinta, jog televizoriaus ekrano subraižymas nebuvo nustatytas ir fiksuotas tiek paimant, tiek jį grąžinant, o, grąžinus televizorių pareiškėjui Saugumo valdymo skyriaus kabinete Nr. 106, jis pretenzijų dėl televizoriaus nepareiškė. Pareiškėjas su 2021-07-26 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuriuo skundė Alytaus PN direktoriaus 2021-07-07 atsakymą Nr. 363-1635 dėl administracinės procedūros pažeidimo ir asmeninio televizoriaus įbrėžimo. Kalėjimų departamentas pateikė pareiškėjui 2021-08-25 atsakymą Nr. 2S-3130, kuriame įvertino, kad Alytaus PN direktoriaus 2021-07-07 atsakymas Nr. 363-1635 pateiktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų (b. l. 147, 137–140). Taip pat pareiškėjas su 2021-08-03 ir 2021-08-16 skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl subraižyto televizoriaus ekrano, o 2021-08-13 Kalėjimų departamente gautas 2021-08-09 skundas dėl galimybės drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems žiūrėti televizorių laisvalaikio kambaryje. Kalėjimų departamentas 2021-09-03 pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. 2S-3284, kuriame nurodė, kad jokie teisės aktai neįpareigoja pataisos įstaigos administracijos priimant perduodamus daiktus patikrinti jų kokybės. Dėl galimybės drausmės grupės sąlygomis bausmę atliekantiems nuteistiesiems naudotis laisvalaikio kambariu Kalėjimų departamentas atsakyme nurodė, jog būryje, kuriame bausmę atlieka pareiškėjas, įrengtas laisvalaikio kambarys su televizoriumi, kuriuo pareiškėjas gali naudotis (b. l. 141–143, 152–154, 156, 158–159).

Pareiškėjas su 2021-06-14 pareiškimu kreipėsi į Kalėjimų departamento Imuniteto skyrių dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų subraižant pareiškėjo televizorių. 2021-06-25 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje aplinkybėms patikslinti pradėtas tyrimas Nr. M-2-03-00317-21. kurio metu nenustatyta nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi), 229 straipsnyje (neatsargus tarnybos pareigų neatlikimas) ir 187 straipsnyje (svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas). Kalėjimų departamento Imuniteto skyriuje 2021-07-07 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau – ir Nutarimas). Tyrimo metu buvo nustatinėjamos aplinkybės, gauti Alytaus PN SVS specialistų E. K. ir R. V. pranešimai, atliktas aplinkybių tikslinimas. Nutarimu nustatyta, kad pareiškėjo teiginys, jog televizorius buvo beveik naujas ir tvarkingas, neatitinka tikrovės, nes ant minėto televizoriaus yra gamintojo lietos žymos, kur nurodyta 2012 metai. Be to, ant televizoriaus yra Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų priklijuotas patikrinimo žymėjimo lapelis, kuriame įrašyta 2017-07-11 data. Nutarime konstatuota, jog iš surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėjo teiginiai pagrįsti prielaidomis, nėra faktinių ir objektyvių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neatliko tarnybinių pareigų, tyčia sugadino pareiškėjo televizorių. Pareiškėjui buvo išaiškinta Nutarimo apskundimo tvarka, tačiau jis nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-03-00317-21 neskundė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas su juo sutiko (b. l. 165–170).

Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo nuspręsta raštu informuoti Alytaus PN administraciją išsiaiškinti televizoriaus įbrėžimo aplinkybes (b. l. 169). Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius 2021-07-15 raštu Nr. IBPS-S-351004-21 (b. l. 144–145) įpareigojo Alytaus PN išsiaiškinti televizoriaus įbrėžimo aplinkybes. Alytaus PN Saugumo valdymo skyrius atliko aplinkybių patikslinimą bei 2021-09-14 pažymoje Nr. 7.20-1/3749 konstatavo, jog neįmanoma nustatyti, kokiomis aplinkybėmis apgadintas pareiškėjo televizorius (b. l. 129–131).

Taip pat pažymėtina, jog Alytaus PN administracija, gavusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022-03-22 pažymą Nr. 4D-2021/1-1478 (b. l. 6–18), atliko tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo televizoriaus ekrano įbrėžimo aplinkybių nustatymo. Alytaus PN 2022-04-28 Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 4-2731 (toliau – ir Išvada) konstatuota, jog tyrimo metu nebuvo gauta jokių patvirtinančių dokumentų ir duomenų, tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kad televizorius galėjo būti subraižytas dėl Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų ar darbuotojų kaltės. Išvadoje pažymėta, kad tarnybinio tyrimo metu nebuvo galimybės surinkti daugiau faktinių duomenų nei jų buvo surinkta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriuje atliekant aplinkybių patikslinimą medžiagoje Nr. M-2-03-00317-21 dėl pareiškėjo televizoriaus ekrane įbrėžimo. Tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad televizorius eksploatuojamas nuo 2017 m., todėl tikėtina, kad nežymus televizoriaus ekrane esantis įbrėžimas galėjo atsirasti žymiai anksčiau nei 2021-06-11, t. y. jo atidavimo pareiškėjui momentu. Kuriuo laikotarpiu ir dėl kieno kaltės galėjo atsirasti įbrėžimas televizoriaus ekrane, nebuvo galimybės nustatyti.

Teismas pažymi, jog dėl pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių buvo atlikti išsamūs tyrimai tiek dėl nusikalstamų veikų, tiek tarnybinis tyrimas, be to atliktas aplinkybių patikslinimas, todėl teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai svarių įrodymų, jog Alytaus PN pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Taip pat nenustatyta, jog pareigūnai neveikė taip kaip turėjo veikti pagal Vidaus tarnybos statutą, Pataisos pareigūnų veikos įstatymą bei kitus jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Pareiškėjas prašė priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, atsirado fobijos, patyrė galvos skausmus, pasidarė dirglus ir pan.

Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose, buvimo, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sprendime nurodytomis aplinkybėmis, teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo argumentų, pagrįstų abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.