- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-357-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01684-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas (pran.)
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- K. M.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui G. S., išvadą byloje teikiančiai institucijai – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama:
priteisti iš atsakovo G. S. nepilnamečiui sūnui S. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2014-07-01 iki sūnaus pilnametystės;priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2014-07-01, t.y. už 36 mėnesius po 400 Lt kas mėnesį, iš viso 14 400 Lt, priteistomis išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavesti disponuoti motinai K. M., jas indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Atsakovas G. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pagal gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, sūnaus išlaikymui gali mokėti po 200 Lt, kadangi jo darbo užmokestis yra apie 1 300 Lt per mėnesį, gyvena kartu su vyresniu sūnumi ir tėvu pastarojo bute.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (b. l. 62-63):
Priteisė iš atsakovo G. S. nepilnamečiui sūnui S. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2014-07-11, iki jo pilnametystės. Indeksuoti priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Priteisė iš atsakovo G. S. nepilnamečiui vaikams sūnui S. S. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-07-10 iki 2014-07-10 – 10 800 Lt. Priteistas lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti įstatyminei nepilnamečio S. S. atstovei – motinai K. M..Priteisė iš atsakovo G. S. ieškovei K. M. 712,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo G. S. valstybei 111,32 Lt žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ieškinyje nurodytas 1 100 Lt dydžio išlaidas būtiniems vaiko poreikiam tenkinti, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (14 m.), vertino kaip protingas vaiko poreikiams užtikrinti. Tačiau teismas vertino šalių turtinę padėtį, t. y. abu nepilnamečio tėvai yra dirbantys, ieškovės darbo užmokestis yra 1 557,08 Eur (5 376,29 Lt), atsakovo – 1 350 Lt per mėnesį. Tiek ieškovė, tiek atsakovas Lietuvoje turi registruoto turto: ieškovė – butą, atsakovas – garažą ir automobilį. Kitų išlaikytinių neturi. Darė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis laikytina geresne, nes jos mėnesio pajamos yra tris kartus didesnės nei atsakovo ir jos turimo turto vertė yra didesnė. Nors ieškovės prašomą priteisti mėnesio sumą po 400 Lt laikė pagrįsta, tačiau teismas sprendė, kad ši suma nebūtų proporcinga tėvų turtinei padėčiai. Darė išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti vaiko išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį teismo sprendimo priėmimo metu yra per didelis. Optimalus nepilnamečio S. S. poreikiams tenkinti dydis yra periodinės išmokos iš tėvo po 300 Lt kas mėnesį. Kadangi atsakovas vaikui išlaikymo neteikė 3 metus, iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą 10 800 Lt S. S., skaičiuojant kas mėnesį po 300 Lt už laikotarpį nuo 2011-07-10 iki 2014-07-10.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas G. S. apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-10-21 sprendimą civ. byloje Nr. 2-2006-737/2014 pakeisti – panaikinti jį dalyje dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, šioje dalyje ieškinį atmesti (b. l. 65-66).
Motyvuose nurodė, kad teismas visiškai neatsižvelgė ir sprendime net neaptarė fakto, kad Kauno apygardos teismo 2009-06-11 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-952-390/2009 nuo 2009-01-28 buvo panaikinta atsakovo prievolė teikti materialinį išlaikymą sūnui S. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), t. y. atsakovas buvo teismo atleistas nuo pareigos išlaikyti šį savo nepilnametį vaiką. Prievolė teikti materialinį išlaikymą S. S. galėjo atsirasti tiktai nauju teismo sprendimu. Teismas neatsižvelgė ir nesirėmė faktu, kad ieškovė atsakovo neprašė teikti išlaikymą sūnui S. S. bei, kad atsakovas, nors ir labai norėdamas, nebūtų galėjęs to išlaikymo vaikui teikti ne tik dėl savo blogos turtinės padėties (bedarbystės), bet ir dėl to, kad atsakovui buvo nežinoma ieškovės ir vaiko gyvenamoji vieta.
Ieškovė K. M. prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti (b. l. 73-75).
Motyvuose nurodė, kad G. S. buvo atleistas nuo sūnaus S. S. išlaikymo tuo pagrindu, kad po santuokos nutraukimo sūnus S. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) liko gyventi su motina (K. M.), o sūnus A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) liko gyventi su tėvu G. S.. Kai sūnus A. 2010-06-05 metais sulaukė pilnametystės, jis buvo dar metus išlaikomas tėvo G. S.. Sūnų S. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) pilnai išlaikė motina K. M. iki šios bylos iškėlimo, šios aplinkybės neneigia ir atsakovas G. S.. Atmestinas atsakovo argumentas, kad jis neteikė išlaikymo, nes ieškovė to nereikalavo ir, kad jis nežinojo vaiko gyvenamosios vietos, kadangi kiekvieną vasarą atsakovas susitinka su sūnumi S. jo vasaros atostogų metu, todėl jo adresą sužinoti turėjo galimybę. Teismas pagrįstai priteisė 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Apeliacinio skundo esmė, - apeliantas nesutinka su priteistu išlaikymo įsiskolinimu (10 800 Lt/3 127,90 Eur) sūnui S., nes: 1) 2009 m. birželio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikintas priteistas išlaikymas iš apelianto sūnui S., 2) ieškovė neprašė teikti išlaikymo, 3) apeliantas negalėjo teikti išlaikymo vaikui, kadangi nežinojo ieškovės ir vaiko gyvenamosios vietos.
Nustatyta, kad byloje nėra ginčo dėl priteisto išlaikymo dydžio (300 Lt/86,89 Eur) iš apelianto. Pirmosios instancijos teismas šiuo dydžiu vadovavosi paskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimo dydį (36 x 300 Lt = 10 800 Lt). Nors apeliantas iš esmės neginčija šios aplinkybės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai (atsižvelgęs į tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius) paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo dydį, nes 300 Lt kas mėnesį nustatytas išlaikymas iš apelianto (darbingo, sveiko asmens, turinčio nekilnojamojo turto, automobilį, gyvenantį pas tėvą) yra pakankamai mažas (žymiai mažesnis, negu jį teikė ieškovė), galintis padėti užtikrinti tik minimalias būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad jis buvo atleistas teismo sprendimu nuo išlaikymo sūnui S. mokėjimo ir tik nauju sprendimu jam galėjo atsirasti ši pareiga. Nustatyta, kad 2009 m. birželio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (2009 m. kovo 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu) buvo atleistas nuo pareigos mokėti išlaikymą sūnui S. tik dėl to, kad vienas sūnus A. (gim. (duomenys neskelbtini)) liko gyventi su juo, o kitas sūnus S. (gim. (duomenys neskelbtini)) liko gyventi su ieškove, t. y. iš esmės buvo įskaityta kiekvieno iš tėvų pareiga mokėti su kitu gyvenančiam vaikui išlaikymą, kiekvienam iš tėvų prisiimant pareigą pilnai išlaikyti su juo gyvenantį vaiką. Tačiau toks sprendimas galioja, kol egzistuoja tam sąlygos (egzistuoja aplinkybės, kurioms išspręsti jis priimtas), t. y. tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus, kurie gyvena pas kiekvieną iš jų, o išnykus buvusioms sąlygoms, priimtas dėl to teismo sprendimas netenka galios. Įstatyme numatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.) ir priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, kai vaikas sulaukia pilnametystės (CK 3.194 str. 4 d. 2 p.). Taigi, sūnui A., kuris gyvena su apeliantu, tapus pilnamečiu, ieškovei išnyko pareiga jam teikti išlaikymą, tačiau apeliantui išliko pareiga teikti išlaikymą sūnui S., kuris gyvena su ieškove, iki šis taps pilnamečiu. Tokiu būdu, ieškovė visiškai pagrįstai pateikė ieškinį apeliantui dėl įsiskolinimo priteisimo, o pirmosios instancijos teismas jį tenkino (ginčo, jog apeliantas neteikė išlaikymo, nėra), nes teisė į išlaikymą, šiuo atveju atsirado nuo dienos, kai sūnus A. tapo pilnamečiu (2010 m. birželio 5 d.), nuo šio momento apeliantui atsirado pareiga prisidėti prie nepilnamečio sūnaus S. išlaikymo (CK 3.194 str., 3.200 str.).
Apelianto argumentai, kad ieškovė neprašė teikti išlaikymo bei, kad apeliantas negalėjo teikti išlaikymo vaikui, kadangi nežinojo ieškovės ir vaiko gyvenamosios vietos, laikytini nereikšmingais, neturinčiais įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad įstatymas ieškovei suteikia teisę prašyti išlaikymo įsiskolinimo, kuris negali būti priteistas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 str.). Ši įstatyminė nuostata nepažeista.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 1.5 str., 3.194 str., 3.200 str.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.