Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės A. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019-06-10 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 180 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2019-10-16 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) 2020-06-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2019-06-10 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams, 2021-02-26 atliko bausmę;

3) 2022-05-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 16 parų areštu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, 2022-02-17 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

4) 2022-12-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2022-05-26 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 40 parų areštas, 2023-05-05 atliko bausmę; teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2024-02-29 apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), spirdamas nukentėjusiajai G. P. vieną kartą į krūtinės sritį, dėl ko ši krito ant stalo ir susitrenkė nugarą, kairę ranką ir šlaunį, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kraujosruvas kairiame žaste ir kairiame sėdmenyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. V. kaltė įrodoma jo paties, nukentėjusiosios G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2024-06-04 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis S. V. parodė, kad prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Įvykio metu jis buvo stipriai girtas, tai įvykio aplinkybių nepamena. Pamena, kad šių metų pavasarį, bet tiksliai datos pasakyti negali, bet gali būti pranešime apie įtarimą nurodyta data ir laikas, jis kartu su pusbroliu A. S. buvo pas jo tėvą E. S. svečiuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje. Svečiuose vartojo visi alkoholinius gėrimus. Kelintą valandą nuėjo pasakyti negali, nes jau nuėjo neblaivus. Kartu su jais alkoholį vartojo (duomenys neskelbtini) sugyventinė (duomenys neskelbtini), pavardės nežino. Kas vyko toliau, jis nepamena, nes jau, kaip minėjo, buvo stipriai girtas. Kaip jam pasakojo (duomenys neskelbtini), jie ėjo į antrą aukštą, kur sukonfliktavo su dviem moterimis iš antrojo aukšto, kad jis buvo įėjęs į moters butą, iš kur jį (duomenys neskelbtini) išvedė. Dar jis paminėjo, kad jis tai moteriai vieną kartą spyrė ir ji nukrito, tačiau, kur spyrė nepasakė, bet jis tikrai to nepamena, todėl paaiškinti nieko negali. Kaip minėjo, jis prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veika, tiki, kad taip galėjo pasielgti, dėl savo tokių veiksmų labai gailisi, mano jo veiksmams turėjo įtakos išgertas alkoholio kiekis. Jis sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, šio proceso užbaigimo tvarka jam išaiškinta.

2024-03-05 apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. P. parodė, kad 2024-02-29 apie 20 val. 28 min. būdama namuose išgirdo, kad pas kaimynę į duris kažkas daužo. Kaimynė gyvena (duomenys neskelbtini) bute, kaimynės vardas (duomenys neskelbtini). Tai išgirdusi ji nuėjo prie savo buto durų ir jas atidariusi pasakė, kad nesibarškinkit, močiutės nėra ir prašė, kad išeitų iš koridoriaus. Tuo metu prie kaimynės buto buvo du vyrai ir moteris, kaip jie atrodė nepamena, koridoriuje buvo tamsu. Tai jai pasakius du vyrai atėjo prie jos buto durų ir užrėmė su koja duris, neleido jų uždaryti sakydami: „ką tu sene čia aiškini“, ji jiems atsakė: „išeikit prašom, leiskit duris uždaryt“. Vienas iš asmenų jau traukėsi ir norėjo eiti nuo durų, o kitas asmuo spyrė jai iš kojos į krūtinę, dėl ko ji nuvirto ant nugaros ir susimušė nugarą, kairę ranką ir šlaunį. Asmuo tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, kurį dešimties balų skalėje nuo 1 iki 10 balų vertina 7 balais. Po minėtų veiksmų mergina su kitu vyriškiu tą vyriškį, kuris jai spyrė, ištempė lauk ir jie išėjo. Po įvykio iš karto policijos pareigūnų nekvietė, nes neleido draugė, teigė, kad bus daug reikalų. Į medikus nesikreipė, nes mano, kad tai nėra reikalinga. Vyriškis, kuris jai spyrė ir sukėlė fizinį skausmą, gali būti E. S. sūnus. Įvykio vietoje vaizdo kamerų nėra.

2024-03-07 papildomos apklausos metu apklausta nukentėjusioji G. P. parodė, kad 2024-02-29 apie 20 val. 28 min. būdama namuose išgirdo, kad pas kaimynę į duris kažkas daužo. Tai išgirdusi ji pradarė savo buto duris ir pamatė bendrabučio namo koridoriuje stovinčius 3 asmenis, du vyrai ir viena moteris, jai pasirodė, kad jie buvo neblaivūs, kadangi nuo jų sklido alkoholio kvapas, asmenys buvo apsiavę šlepetes ir apsirengę kasdieniais rūbais, taip lyg būtų atėję iš to paties daugiabučio namo buto. Ji pradariusi duris jiems pasakė, kad nesibarškintų, nes močiutės nėra namuose ir pasišalintų nuo jos buto durų nekėlę triukšmo. Jai taip jiems pasakius vienas iš vyrukų savo koją užkišo už jos buto durų, kad ji jų neuždarytų ir pasakė, ko čia sene kišiesi ir aiškini. Tada ji pasakė, kad leistų jai uždaryti duris. Jis paklausė ir patraukė koją. Ji užsidarė buto duris, tačiau jų neužrakino ir nuėjo į savo svetainę. Nebegirdėjo laiptinėje jokio triukšmo, manė, kad jie išėjo iš jų daugiabučio namo, tačiau praėjus maždaug 5 min. į jos neužrakintą butą įsiveržė ta pati kompanija jaunuolių. Ji atsistojo nuo lovos ir pasakė, kad, ką jūs čia darote, eikite lauk iš jos buto. Tada tas pats vyriškis, kuris jai buvo užrėmęs buto duris priėjęs prie jos vieną kartą jai spyrė į krūtinę. Ji nukrito ant stalo ir susimušė nugarą, kairę ranką ir šlaunį. Kartu jaunuolių kompanijoje buvusi mergina juos išprašė lauk iš jos namų. Asmuo tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, kurį dešimties balų skalėje nuo 1 iki 10 balų vertina 7 balais. Po įvykio į medikus nesikreipė, nes mano, kad tai nėra reikalinga. Vyriškis, kuris jai spyrė, galėtų būti E. S. sūnus, kadangi jai kaimynė (duomenys neskelbtini) buvo ne kartą minėjusi, kad pas ją ne pirmą kartą ateina E. S. sūnus prašyti pinigų. Be to, su vyriškiais kartu buvusi moteris jai matyta, kadangi gyvena kartu su E. S.. E. S. vaikų mačiusi nėra, nes su tėvu jie kartu negyvena, mano tik kartais ateina aplankyti.

Liudytojas E. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2024-02-29 dienos metu pas jį į namus atėjo sūnus A. S. su draugu (duomenys neskelbtini). Būnant pas jį namuose, kalbantis su sūnumi pradėjo kalbėti apie prieš maždaug 3 metus buvusį įvykį, kuomet to paties namo gyventojos (duomenys neskelbtini) sūnus jį buvo sumušęs. Sūnus klausė, ar (duomenys neskelbtini) sūnus jo atsiprašė dėl buvusio įvykio, jis pasakė, kad ne. Tuomet jo sūnus nusprendė nueiti pas (duomenys neskelbtini) ir pasikalbėti. Kartu su jo sūnumi (duomenys neskelbtini) išėjo ir jo draugas (duomenys neskelbtini) bei jo sugyventinė (duomenys neskelbtini). Neilgai trukę į namus sugrįžo sūnus su draugu ir jo sugyventine. Iš jų pašnekesių tarpusavyje girdėjo, kad įvyko konfliktas su kitomis dviem moterimis dėl jam nežinomų priežasčių. Kiek nugirdo, su moterimis daugiausia konfliktavo sūnaus draugas (duomenys neskelbtini). Sūnaus apie įvykį neklausinėjo, sugyventinės taip pat, kadangi iš jų pašnekesių suprato, jog jo sūnus dalyvavo įvykyje, tačiau su moterimi nekonfliktavo, jos nestumdė ir kitaip jai fizinio skausmo nesukėlė, kitu atveju būtų liepęs eiti atsiprašyti. Dar šiek tiek sūnus su draugu pasisvečiavęs išėjo jam nežinoma kryptimi. Po keleto dienų iš kaimynų sužinojo, kad moteris, su kuria įvyko konfliktas, tai to paties namo gyventoja vardu (duomenys neskelbtini).

Liudytojas A. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2024-02-29 dienos metu buvo lauke su S. V., sugalvojo nueiti pas jo tėtį E. S. į svečius. Nuėję pas jo tėtį vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 2 butelius degtinės 0,5 litro talpos. Alkoholį vartojo jis, (duomenys neskelbtini), jo tėtis ir jo sugyventinė (duomenys neskelbtini). Vartojant alkoholį kalbėjo apie seniai vykusį įvykį, kuomet jo tėtis buvo sumuštas to paties namo gyventojo. Baigus vartoti alkoholį, jis ir (duomenys neskelbtini) nutarė baigti ir pasisvečiavimą pas tėtį, tačiau eidami iš tėčio pakeliui norėjo sustoti pas to paties namo gyventoją, kuris seniai vykusiame įvykyje mušė jo tėtį ir paklausti, ar atsiprašė jo tėčio. Kadangi jie nežinojo, kur vyriškis gyvena, jiems buto duris nusprendė parodyti (duomenys neskelbtini). Pabeldus į (duomenys neskelbtini) nurodytas buto duris jų niekas neatidarė, tačiau atsidarė kitos durys, pro kurias pasirodė dvi moterys apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jų niekada nėra matęs. Ką moterys atidariusios duris sakė, tiksliai nepamena, tačiau vienu metu pro atidarytas buto duris (duomenys neskelbtini) įėjo į butą, kur buvo dvi nepažįstamos moterys, jis liko stovėti koridoriuje prie atidarytų durų, o (duomenys neskelbtini) kiek toliau nuo jo taip pat koridoriuje. Staiga, išgirdus triukšmą, nutarė į butą įeiti ir jis, įėjęs pamatė nusileidžiančią ant žemės (duomenys neskelbtini) koją, nuo jos nukrentantį batą. Jis čiupo (duomenys neskelbtini) batą bei patį (duomenys neskelbtini) ir išvedė jį iš buto. Jie su (duomenys neskelbtini) išėjo į lauką, o (duomenys neskelbtini) namo. Kas nutiko bute, klausė (duomenys neskelbtini) iš karto po įvykio ir kitą dieną, bet jis sakė nieko neatsimenantis. Nurodo, kad prieš moteris jis nesmurtavo ir kitaip fizinio skausmo joms nesukėlė.

Liudytoja V. J., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, parodė, kad apie 4 metus gyvena su sugyventiniu E. S.. 2024-02-29 dienos metu pas juos į svečius atėjo buvusi (duomenys neskelbtini) sugyventinė A. B., o po kiek laiko dar į svečius atėjo ir sugyventinio sūnus A. S. su draugu (duomenys neskelbtini). Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Pokalbio tema pasisuko apie E. S. sumušimą. Šia tema pradėjo kalbėti ji, pasakojo (duomenys neskelbtini), kad prieš maždaug 3 metus jo tėvas (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas kaimyno iš to paties namo 2 aukšto, kaimynas gyvena su mama vardu (duomenys neskelbtini). Kalbėjo, kad kaimynas dėl įvykio E. S. neatsiprašė, todėl (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) norėjo nueiti pasikalbėti su kaimynu. Kadangi A. S. retai aplanko tėvą, todėl namo gyventojų nepažįsta ir ji nusprendė jiems parodyti, kur gyvena kaimynas. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuvedė į bendrabučio 2 aukštą, parodė duris ir iš karto pradėjo eiti namo. Kiek lipant laiptais dar matė ir girdėjo, tai (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) beldėsi į jos nurodytas duris, tačiau jų niekas nedarė, bet atsidarė kitos šalia esančios durys ir pasirodė dvi moterys. Daugiau nieko nebematė. Einant į namus prasilenkė su A. B., kuri nuėjo pas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių išsigandę į namus parbėgo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vienintelis, kuris užsiminė, kas nutiko, tai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasakė, kad (duomenys neskelbtini) įbėgo pas moterį į butą ir jai trenkė, (duomenys neskelbtini) išvedė jį iš buto, bijojo, kad gali būti iškviesti policijos pareigūnai. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) greitai apsirengė ir iš jų namų išėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai liudytoja V. J. parodė, kad apklausoje ji pasakė, kad kartu su jais tą kartą buvo ir A. B. ir kad lipdama laiptais su ja prasilenkė. Tačiau jos tą dieną nebuvo, ji suklydo, arba ne taip suprato jai užduotą klausimą, nes apklausos metu buvo truputį išgėrusi. Po įvykio nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) ji sutikusi nebuvo, tai apie įvykį nieko daugiau nežino ir papildyti nieko neturi.

2024-03-05 pareiškimo apie nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad G. P. pranešė, jog 2024-02-29 apie 20 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini), bute nepažįstamas neblaivus vyras spyrė iš kojos į krūtinę ir ji krisdama susitrenkė nugarą, ranką bei šlaunį, tokiais savo veiksmais nepažįstamas vyras jai sukėlė fizinį skausmą.

2024-03-05 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vietos, esančios(duomenys neskelbtini), apžiūra.

2024-05-20 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo apžiūra.

2024-03-05 asmens apžiūros protokole aprašyti nukentėjusiajai G. P. padaryti sužalojimai.

2024-03-06 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. P. padarytos kraujosruvos kairiame žaste ir kairiame sėdmenyje. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti apytikriai prieš 4-6 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. Nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo keturių trauminių poveikių bukais kietais daiktais. Nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas atskirai. Kūne nustatytų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei ar kritiminei traumai, nes sužalimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose.

2024-04-24 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji G. P. atpažino A. S.. Nurodė, kad iš pateiktų gyvų vyriškių atpažįsta asmenį Nr. 2 iš kūno sudėjimo, ūgio, veido bruožų, žvilgsnio, stovėsenos, barzdos.

2024-05-15 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji G. P. atpažino jaunuolį Nr. 2, kuris dalyvavo 2024-02-29 įvykyje, kai jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nurodo, kad jos atpažintas jaunuolis tik dalyvavo įvykyje, tačiau jai fizinio skausmo nesukėlė. Fizinį skausmą sukėlė jaunuolis buvęs kartu su juo, kurio vardas prasideda iš (duomenys neskelbtini) raidės, tikslaus vardo nepamena, bet panašus į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) vardą. Asmens, kuris prieš ją smurtavo, vardą išgirdo tuomet, kai įvykio metu jaunuolis, kurį atpažino jį pašaukė vardu.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo S. V. kaltė įrodyta. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties byloje duoti parodymai, kuriais jis visiškai prisipažino kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, taip pat nukentėjusiosios G. P. byloje duoti parodymai, liudytojų E. S., A. S. ir V. J. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo prisipažinimu, kurį patvirtino pirmiau išvardinti kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Kaltinamojo S. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo S. V. nusikalstami veiksmai, būtent, kad jis tyčia spirdamas nukentėjusiajai G. P. vieną kartą į krūtinės sritį, dėl ko ši krito ant stalo ir susitrenkė nugarą, kairę ranką ir šlaunį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. P. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, S. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 78 parų arešto bausmę. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir S. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis S. V. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, esant galimybei prašo sumažinti bausmę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. V., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu – būdamas teistas, neišnykus teistumu. S. V. teistas keturis kartus, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka jis baustas, nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam S. V. skirtina prokurorės siūloma bausmė – areštas. Kaltinamasis kaltę pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė S. V. mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė S. V. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 78 (septyniasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. V. paskirti sumažintą 52 (penkiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. V. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

S. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

S. V. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą atlikti arešto bausmės, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalimi, jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

Išaiškinti S. V., jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme rengiamas privalomai, tačiau bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje, taip pat ir griežtesnę, numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.