Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos skyriaus atstovui Sauliui Peteržikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. D. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos skyriaus pareigūno nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos skyriaus (toliau – Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3-ojo PK VP Prevencijos skyrius) tyrėjo 2008-09-12 nutarimu, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d., nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos I. B. atžvilgiu, nesant teisės pažeidimo, numatyto ATPK 90 str. (žiaurus elgesys su gyvūnais), sudėties.

R. D. B. teismo prašo: 1) panaikinti nutarimą, pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą; 2) jeigu reikia atlikti papildomą aplinkybių tyrimą, panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3-ojo PK VP Prevencijos poskyriui, įpareigojant jį tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą (b.l. 4-6, 14-16). Nurodė, kad skundžiamame nutarime neteisingai, iškreiptai interpretuojami R.D. B. pareiškimo bei apklausos duomenys. Paaiškino, kad šuo, gyvenantis bute adresu (duomenys neskelbtini), šeimininku laiko R.D. B., nes jis daugiausiai užtikrina šuns pilnavertę priežiūrą: perka maistą, maitina, išveda į lauką, veda pas veterinarą. Pažymėjo, kad šuniui reikia daug priežiūros, kadangi jam jau vienuolika metų. Paaiškino, kad šuns migdyti neketino, tačiau pats veterinarijos gydytojas skambino R.D. B. sūnui ir informavo, kad jeigu šuo nebus tinkamai prižiūrimas, gali susirgti ir tada reikės jį užmigdyti. Nurodė, kad R.D. B. galimybės prižiūrėti šunį yra ribojamos: šuo užrakinamas buto kambariuose, kurie priklauso I. B. ir ten kankinasi: loja, nėra pakankamai dažnai išvedamas į lauką, reguliariai nešeriamas. Nurodė, kad, siekdamas, jog vaikai jaustų atsakomybę už šuns priežiūrą, į Sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių prašė įtraukti punktą, kad šuo gyvena ten, kur gyvena vaikai ir jie jį privalo prižiūrėti visą laiką, išskyrus iš anksto su R.D. B. suderintą mėnesį. Pažymėjo, kad sutartyje nėra užuominos apie R.D. B. išsiskyrimą su šunimi, tuo labiau savavališką ir prievartinį. Nurodė, kad šuo gyvena tame pačiame bute, kaip ir gyveno, tačiau nuo 2008-07-07 savavališku I. B. sprendimu užrakinamas nuo R.D. B., Nurodė, kad R.D. B. grįžus namo, šuo blaškosi ir kankinasi už užrakintų durų, tai užfiksuota ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Nurodė, kad I. B. buvo įpareigota pateikti Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių kopiją tyrėjui, tačiau to nepadarė. R.D. B. teigimu, neteisingai įvertintos ir kvalifikuotos nusikalstamos ir įstatymo draudžiamos veikos, kadangi buvo vertinami tik I. B. veiksmai, nukreipti prieš naminį gyvūną, nesiremiant objektyviais duomenimis, o tik subjektyviais pažeidėjų paaiškinimais, nebuvo atsižvelgta į kurstomąjį I. B. elgesį – ji ne tik pati netinkamai elgiasi su šunimi, bet ragina ir vaikus su juo taip elgtis, nebuvo vertinamas I. B. savavaldžiavimas, nebuvo atsižvelgta į visus kitus tyrimus, vykdomus 3 PK ir tiesiogiai susijusius su galimai nusikalstama I. B. veikla. Pažymėjo, kad tyrimas buvo atliktas šališkai, su išankstiniu nusistatymu.

Į teismo posėdį R.D. B. neatvyko.

Per teismo posėdį nutarimą priėmusios institucijos atstovas prašė skundo netenkinti.

Skundas tenkintinas.

Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3-ojo PK VP Prevencijos skyriaus tyrėjo 2008-09-12 nutarimu, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d., nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos I. B. atžvilgiu, nesant teisės pažeidimo, numatyto ATPK 90 str. (žiaurus elgesys su gyvūnais), sudėties. R.D. B. teigimu, nutarimas priimtas, neišsiaiškinus visų reikalingų įvykio aplinkybių ir atlikus šališką tyrimą.

Byloje nustatyta, kad 2008-08-20 R.D. B. kreipėsi su pareiškimu į buv. Vilniaus m. VPK 3-ąjį PK, nurodydamas, kad jo buvusi žmona I. B. nesudaro R.D. B. galimybės bendrauti su jo šunimi, siekdama didinti įtampą ir sukelti dirglumą, matant, kaip šuo kankinasi, laiko jį užrakintą savo kambaryje, laiko šunį per prievartą atskirtą nuo jo šeimininko, nurodo, kad I. B. bando kiršinti jį su vaikais, prašė I. B. patraukti atsakomybėn dėl žiauriaus elgesio su gyvūnais (b.l. 30-31). Iš byloje pateikto šuns kilmės liudijimo matyti, kad pareiškime minimo šuns savininku nurodytas R.D. B. (b.l. 32-33). Kaip matyti iš byloje esančių R.D. B. (b.l. 34-35), I. B. paaiškinimų (b.l. 38-39) minėti asmenys šunį įsigijo santuokoje, po santuokos nutraukimo abu liko gyventi tame pačiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau butas padalintas, nustatant kiekvienam iš sutuoktinių atskiras buto dalis, kuriomis jie gali naudotis. Iš Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006-07-12 sprendimo (b.l. 40-42) nustatyta, kad buvę sutuoktiniai susitarė ir teismas patvirtino sutarties sąlygą, jog bute gyvenantis šuo gyvens ten, kur gyvens vaikai, R.D. B. rūpinsis šunimi vaikų atostogų metu (ne mažiau kaip vieną mėnesį) ir šis laikotarpis turi būti iš anksto, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, suderintas su juo. Iš minėto sprendimo matyti, kad vaikai liko gyventi su I. B. (b.l. 42). Remiantis I. B. paaiškinimu, šunimi rūpinamasi, jis yra šeriamas ir vedamas pasivaikščioti, o R.D. B. grasino šunį užmigdyti (b.l. 38-39). Nustatyta, kad antstolis I. G. adresu (duomenys neskelbtini) atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir nustatė, kad minėtu adresu esančiame bute yra keli kambariai, kuriuos galima užrakinti, viename kambaryje yra uždarytas šuo, užkalbinus šunį, jis suloja (b.l. 36-37).

Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (2004-01-27 redakcija Nr. VIII-500) 4 str. 1 d. numatyta, kad gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui, 11 str. 2 d. numatyta, kad gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrengimais. Įstatymo 2 str. 12 d. yra apibūdintas kenksmingas elgesys su gyvūnais - gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus. Remiantis minėto įstatymo 5 str. 1 d., gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kaip laikomasi šios tvarkos, kontroliuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos, o to paties straipsnio 2 d. numatyta, kad savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-09-10 sprendimu Nr. 1-630 patvirtintos Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės Vilniaus mieste (toliau –Taisyklės). Taisyklių 4.18 p. numatyta, kad kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, sukeliantys gyvūnui stresą ir kančias, taip pat vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, kovų organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar sužeistam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus. Taisyklių 22.4 p. įtvirtintas draudimas žiauriai elgtis su gyvūnu – jį mušti, spardyti, žaloti, kankinti, erzinti, gąsdinti ar atlikti kitus tyčinius veiksmus, siekiant pakenkti gyvūnui, sukelti jam stresą ar kančias. Taisyklių 97 p. įtvirtina atsakomybę už šių Taisyklių nesilaikymą – Taisyklių reikalavimus pažeidę fiziniai ir juridiniai asmenys yra traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Skundžiamas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos priimtas, neišsiaiškinus šuns auginimo ir laikymo sąlygų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jis priimtas, remiantis Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimu, kuriame nustatyta, kad šuns gyvenamojo vieta yra ta, kurioje gyvena R. D. B. ir I. B. vaikai, o R.D. B. turi teisę juo rūpintis tik vaikų atostogų metu. Byloje pateikti R.D. B. ir I. B. paaiškinimai prieštarauja vienas kitam. Tačiau byloje nesiimta priemonių papildomai apklausti I. B., siekiant pašalinti paaiškinimuose esančius prieštaravimus. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai buvo nuvykę į minėtą butą, siekdami nustatyti, kokiomis sąlygomis yra laikomas šuo, neapklausti kaimynai, R.D. B. ir I. B. sūnus. Iš R.D. B. skundo turinio, paaiškinimo (b.l. 30-31) matyti, kad šuo yra periodiškai vežamas pas veterinarą A. P., tačiau byloje nėra duomenų, kad jis apklaustas dėl galimai padaryto pažeidimo ir fizinės bei emocinės šuns būklės.

ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. ATPK 284 str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Remiantis paminėtomis teisės aktų nuostatomis ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje administracinio teisės pažeidimo tyrimas atliktas nevisapusiškai, neišsamiai, nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad šuns laikymo sąlygos atitinka keliamus reikalavimus ir nėra žiauri\aus elgesio su šunimi požymių.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p. teismas turi teisę panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Kadangi byloje nustatyta, kad skundžiamas nutarimas priimtas, neišsiaiškinus visų reikalingų aplinkybių, todėl nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3-ojo PK VP Prevencijos skyriui.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 4 p., 3 ir 4 d., 128 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m.apskr. VPK Vilniaus m. 3-ojo PK VP Prevencijos skyriaus tyrėjo 2008-09-12 nutarimą, kuriuo nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus m.apskr. VPK Vilniaus m. 3-ojo PK VP Prevencijos skyriui.

Dėl nutarties per 10 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.