- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- 1-473-780/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Kaltinamasis
- G. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2018-02-12 Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 48 MGL dydžio (1 807,68 Eur) bauda (bauda sumokėta),
kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis G. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019-03-18 (duomenys neskelbtini) grasino nužudyti savo šeimos narę – sutuoktinę N. B., žodžiu nurodydamas, jog jai nukirs galvą, vėliau braudamasis į namą, spardydamas duris, nurodydamas žodžiu, kad ją užmuš, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis G. B., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino, paaiškino, kad jog 2019-03-18 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino savo žmonai N. B., žodžiu nurodydamas, jog nukirs galvą, vėliau brovėsi į namą, spardė lauko duris, sakydamas, kad ją užmuš. Jis namuose būdamas vartojo alkoholį gal 2 dienas, tiksliai nepamena, jam atrodo gėrė alų, išgėrė daug, nes matė lauko virtuvėje daug tuščių alaus skardinių. Kovo 18 d. apie 15 val. jis su sūnumi sukonfliktavo, tada jo sūnus su dukra išėjo iš namų, namuose liko vienas, buvo stipriai neblaivus. Tada prisimena, kad buvo prie parduotuvės, ten prie jo privažiavo policija, parvežė namo, o po to išvežė pas draugą. Sakė išsiblaivysi ir tada galėsi grįžt namo. Bet jis, kai policija išvažiavo, nuėjo į parduotuvę, nusipirko dar alaus, išgėrė ir dar labiau apgirto. Tada grįžo namo, skambino žmonai, prašė, kad jį įleistų, bet ji jo neįsileido, po to visai neatsiliepė. Jis kieme būdamas rėkė, keikė, sakė, kad užmuš ar nukirs galvą žmonai, ar kažką panašaus, dėl girtumo gerai nepamena. Tada prisimena, kad atvažiavo pas jį į namus jo sesuo ir vėl jį nuvežė pas tą draugą. Jis pas jį pabuvo apie 10 min. ir vėl grįžo namo. Namuose durys buvo užrakintos, jam atrodo buvo tamsu languose, užgesintos šviesos. Jis prašė žmonos, kad ši įleistų į namus, bet jo niekas neįleido. Jis buvo piktas, prišnekėjo visko, tada spyrė kelis kartus į lauko duris, sakė, kad „įsileisk, nes užmušiu“. Kadangi ji neįsileido, jis atsisėdo ant laiptų ir gėrė alų. Tada atvažiavo policija ir rado jį ant laiptų sėdintį ir geriantį. Pareigūnai jį nusivežė į Lazdijų policijos komisariatą, o po to į areštinę. Jis visko tiksliai neatsimena, nes buvo girtas (b. l. 87-89, 91-93).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:
- N. B. protokolu-pareiškimu (b. l. 1-4), kad 2019-03-18 apie 23 val. grįžęs neblaivus jos sutuoktinis G. B. rėkė ir grasino jai, išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir spardydamas duris sakė, kad su ja susidoros, padegs namus, šiais veiksmais jai sukeldamas baimę ir nerimą dėl to, kad jo grasinimai gali būti realūs;
- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 20-21), kuriame užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini);
- liudytojos (nukentėjusiosios) N. B. parodymais (b. l. 28-29, 35-37), kad jos sutuoktinis G. B. vartojo alkoholį nuo 2019-03-15. 2019-03-18 ryte vaikai išėjo į mokyklą ir jis pradėjo prie jos kabinėtis, kad jį nuvežtų į Lazdijus, jis vaikščiojo iš paskos ir bumbėjo, nes buvo girtas. Ji sėdo į automobilį ir, kai sutuoktinis nematė, išvažiavo iš namų. Ji nuvažiavo pas draugę J. S.. Būdama pas draugę J., paskambino dukrai G., nes ji jau turėjo būti namuose parėjusi iš mokyklos, buvo apie 15 val. Paskambino jai ir pasakė, kad ji paimtų jos piniginę, nes buvo pamiršusi namie ir planšetinį kompiuterį ir viską atneštų pas Janiną, sakė jai pažiūrėti, ką tėvas namie veikia. Po maždaug 5-10 min. ji paskambino vėl dukrai G., ji kalbėjo su dukra ir išgirdo, kad kalba G., kuris sakė „kur motka, jeigu negrįžta, aš sukaposiu jai galvą kirviu“. Po maždaug 5 min., atėjo pas J. G. ir M. Abu pasakojo, kad namuose virtuvėj tėvas G. sugriebė M. už striukės gobtuvo ir patempė. M. sakė, kad jam neskaudėjo ir kad jis nesusižeidė, ji apžiūrėjo sūnaus kaklą, bet ant jo kūno jokių žymių nebuvo. M. paskambino policijai dėl to, kad tėvas neblaivus namuose siautėja. Jie visi laukė pas J., kol atvažiuos policija. Tada jai paskambino draugė, sakė, kad mato jos vyrą G. einantį gatve, ji su ja kalbėjo ir tada ji pasakė, kad atvažiavo policija. Tada ji su vaikais sėdo į automobilį ir nuvažiavo namo. Ji parvažiavo namo, policijos pareigūnai jau buvo kieme. Ji jiems papasakojo, kas čia įvyko, G. namuose nebuvo, tada policija išvažiavo jo ieškoti. Grįžę policijos pareigūnai parsivežė G., po to jį išvežė, kur išvežė jį, nežino Kai išvažiavo policija, ji su vaikais nuvažiavo į parduotuvę. Grįždami užsuko pas J. Tada jai paskambino draugė ir pasakė, kad matė pas kaimyną jos vyrą G. Tada ji su vaikais nuvažiavo pas jos kitą draugę V. V.. Tik sustojus kieme, G. paskambino tėvas, jis prašė pas dukrą, kad ši paimtų raktelius automobilio ir jam paduotų. Dukra nesutiko, jam pasakė, kad yra pas draugę ir nežino kada grįš. Jai būnant pas Vidą paskambino policija, sakė, kad grįžtų namo, nes atvažiavo vaikų teisės. Tada ji sūnumi grįžo namo. Dukra G. buvo su drauge išėjusi į parduotuvę. Jiems grįžus namo, atvažiavo policija ir vaikų teisės, buvo apie 18 val. Tada jai paskambino G. ir pasakė, kad jai skambino tėvas ir kelis kartus pakartojo, kad ji neitų namo, o nakvotų pas draugę, nes ją kartu su sūnumi sudegins padegdamas namus. Tada ji paklausė, gal ją parsivežt namo ir pareigūnai nuvažiavo ją ir parvežė namo. Kadangi G. namuose nebuvo, policija išvažiavo jo ieškoti. Būdama namuose, išgirdo, kad kažkas eina pro langą. Tada jai paskambino G., jis keikėsi, rėkė. Tada ji iš karto paskambino policijai ir policija vėl grįžo. Jau buvo tamsu, gal 19-20 val. Policija jo vėl nerado. Tada vaikų teisės ir policija išvažiavo. Ji su vaikais buvo namuose, užsirakino namų duris. Jiems būnant namuose, pamatė į kiemą sukantį automobilį, išgirdo, kad kieme kalba G. sesuo R. M.. Galėjo būti 23 val. Ar ji kalbėjo telefonu, ar kalbėjo su kažkuo, ji nežino. Ji pamatė per langą, kaip G. nulipo nuo tvarto palėpės. Tada jis priėjo prie lauko durų ir pradėjo duris spardyti ir rėkė „tą kūrvą užmušiu, man mašinos raktukų neatiduoda, išdaužysiu langus“. Ji labai išsigando, tikrai manė, kad jis taip ir padarys. R. jį ramino, tada įsisodino į automobilį ir išsivežė. Praėjus 1 val., jai vėl paskambino G. Klausė, ar ji jį įsileis į namus, nes jam šalta. Ji pasakė, kad neįsileis. Po kelių minučių jis dar skambino. Ji jam sakė, kad neįsileis jo į namus, nes jam policija uždraudė grįžti namo neblaiviam. Jis tada parėjo namo, vėl jai skambino, bet ji neatsiliepė ir jo neįleido. Tada jis užsikūrė traktorių, sakė nori sudaužyti automobilį. Ji tada išsigando ir dar kartą paskambino pareigūnams. Kai policija atvažiavo, jos vyras sėdėjo ant laiptų, pareigūnai jį išsivežė;
- liudytojos R. M. parodymais (b. l. 42-44), kad 2019-03-18 ryte jai paskambino brolis G., tačiau ji neatsiliepė, nes negalėjo kalbėti. Ji po darbo grįžo namo, jai paskambino jos mama ir pasakė, kad skambino jai M. ir pasakė, kad jos sūnui G. iškviesta yra policija. Sakė, kad M. negražiai kalbėjo su ja, lyg liepė jai pasiimti savo sūnų G. Tada ji skambino G., skambino ir mama, bet jis joms visą vakarą nekėlė. Ji vėl kalbėjo su mama telefonu, bet ji jau verkė, kad G. gal kas atsitiko, nes G., būdamas neblaivus, visada kalba, kad nueis ir pasikars. Tada ji atsikėlė apie 22 val. ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį pas G. į namus. Įsukus į kiemą pamatė, kaip G. lipa nuo tvarto palėpės kopėčiomis. Dar belipdamas nuo kopėčių, nukrito, nes buvo neblaivus. Jis jai pasirodė stipriai neblaivus, piktas, isteriškas. Ji su juo kalbėjo, jį ramino, sakė važiuot su ja, bet jis rėkė, kad jam reikia, kad žmona grąžintų automobilio raktelius. Tada G. priėjo prie namų durų, durys buvo užrakintos, jis tada spyrė lyg į duris, ji tada griebė už nugaros už striukės, į save traukė, sakė „nerėk ir nieko nedaryk“. Stovėdamas prie durų rėkė, kad N. atidarytų duris, sakė išdaužys langą, jei ji neatiduos jam raktelių. Jis rėkdamas keikė, pyko, sakė, kad „užmušiu ir pats pasikarsiu“. Ji suprato, kad jis grasino užmušti N. Po to įsisodino jį pas save į automobilį, tada jis lyg aprimo, paprašė, kad nuvežtų jį pas draugą A. Jie nuvažiavo, atidarė duris A., ji dar su juo kalbėjo, jis buvo blaivus, ji paklausė, ar gali pas jį likti G., A. sakė, kad gali. Ji dar jam pasakė, kad jis neišleistų G., kad šis išsimiegotų ir išsiblaivytų. A. sakė, kad neišleis. Tada ji išvažiavo, G. palikusi pas A.;
- nepilnamečio liudytojo M. B. parodymais (b. l. 53-54), kad pirmadienį parėjo su sese namo iš mokyklos, jis ėjo pirmas, sesuo antra, tėčiui pasakė labas. Tėtis nesisveikino, tiesiog paklausė, kur mama. Mama buvo pas draugę ir pasakė, kad mamai nukirs galvą, kai ji grįš. Jis pasakė, kad nori, kad jo šiuose namuose nebūtų. Jis buvo su striuke, įkišo kojas į batus, tada tėtis paėmė jį už kapišono ir išmetė per duris į lauką, paleidęs kapišoną jis jam sudavė delnu per pakaušį. Jis jį išvadino necenzūriniais žodžiais, jis nuėjo už namo, maždaug po 10 min. po konflikto iškvietė policiją, kartu su seserimi nuėjo pas mamos draugę. Kai pamatė, kad policija nuvažiavo link jų namų, jie kartu su mama ir seserimi parvažiavo namo, policijos automobilis stovėjo kieme, tėčio nebuvo, todėl policija išvažiavo jo ieškoti ir rado prie parduotuvės. Pareigūnai jį parsivežė atgal į namus. Pareigūnai jo klausinėjo, filmavo, uždavė kelis klausimus, vėliau pareigūnai išvyko, sakė, kad tėtį paleido pas draugą. Tėtis ten nenakvojo, skambino sesei ir sakė, kad padegs namus. Sesė grįžusi namo papasakojo jiems ir pareigūnams, nes jie tuo metu buvo atvažiavę pas juos. Pareigūnai pradėjo ieškoti aplink namus, nes tėtis sakė, kad mato, kada pas juos atvažiuoja pareigūnai. Kai pareigūnai atvažiavo, jie su mama ėjo link mašinos pasiimti piniginės, pamatė, kad atvažiuoja, įėjo į namus, užsirakino ir užgesino šviesas. Pro langą matė, kad atvažiavo tėčio sesuo R. Matė, kad tėtis lipo kopėčiomis nuo tvarto ir nukrito. Tėtis pradėjo spardyti duris, tėčio sesuo bandė jį sustabdyti. Kai jie išvažiavo iš namų, tėtis skambino mamai 3-4 kartus, pokalbį įrašinėjo. Jis sakė, kad jie skambintų „mentam“, kad jį uždarytų, geriau jau sėdės nei šals. Pokalbio metu girdėjosi šuns lojimas, vėliau atpažino to šuns balsą ir suprato, kad tėtis tikrai (duomenys neskelbtini). Jis paskambino policijai. Jie užsigesino šviesas, užsirakinę laukė, tada parėjo tėtis, skambino mamai, kad jį įsileistų, bet mama neįsileido, tai jis prie namo atsitūpė, užsigesino šviesą terasoj, paskui įsėdo į traktorių ir bandė važiuoti link savo automobilio. Kai jis nustojo važinėti į savo automobilį, pradėjo rūkyti, gerti alų. Netrukus atvažiavo policija, jie bandė sulaikyti tėtį, bet jis priešinosi. Pareigūnai jį sulaikė, jis pradėjo priešintis, bet pareigūnai nusivedė į automobilį ir išvažiavo. Paskambino iš policijos ir liepė atvažiuoti, parašyti pareiškimą, mama viena nenorėjo važiuoti, tai važiavo jis kartu. Kai tėtis pasakė, kad mamai nukirs galvą, pagalvojo, kad jis rimtai, nes mažesnis buvo matęs, kai jis ją vijosi su kirviu, o ji basa bėgo per sniegą. Tuo metu, kai tėtis spardė duris ir sakė „atiduok automobilio raktelius, nes užmušiu“, jis suprato, kad juos visus tris. Kai tėtis sakė, kad padegs namą, jis negirdėjo, bet sesuo sakė;
- nepilnametės liudytojos G. B. parodymais (b. l. 58-59), kad tėtis užsipuolė mamą, brolį, išvijo iš namų, grasino, kad padegs namą, pasikars. Buvo naktis iš sekmadienio į pirmadienį. Ji jau buvo užsnūdus, pabudo, kai tėtis rėkė ant mamos. Tada ji nuėjo miegoti, ryte tėtis su draugu buvo namuose. Kitą dieną po pamokų grįžo su broliu namo, tėtis paklausė, kur mama, pasakė, kad nežino, tada tėtis užsipuolė brolį. Kai tėtis pradėjo rėkti ant brolio, ji buvo kitame kambarį, brolis ėjo per slenkstį į virtuvę, brolis pasakė, kad nenori matyti jo namuose, tada tėtis supyko, paėmė jį už kaklo ir stumtelėjo jį link durų, brolis vos spėjo apsiauti batais ir išbėgo link kelio, ji taip pat išėjo su broliu. Prieš visą įvykį ji kalbėjo su mama, tai mama girdėjo visą kivirčą su tėčiu, girdėjo, kaip jis grasino, kad jis pasiruoš kirvį ir perkirs mamai galvą, kai ji sugrįš. Jie nuėjo pas mamą, kuri buvo pas draugę, brolis paskambino policijai. Atvažiavo policija, pasakė, kur yra tėtis, nes kaimynai matė, kur jis, tėtį surakino, brolį nufilmavo, policija išvažiavo, o tėtį nuvežė pas draugą. Ji išėjo į lauką, tada jai paskambino tėtis ir pasakė, kad paimtų automobilio raktelius iš mamos ir nuneštų jam. Vėliau jai paskambino mama ir pasakė, kad grįžtų namo, nes pas juos policija. Ji ėjo link namų ir paskambino tėtis, liepė išeiti iš namų, nes padegs namus, motką ir tą, ji suprato, kad brolį įvardino sakydamas „tą“. Iškart paskambino mamai, tada mama pasakė pareigūnams, nes jie buvo pas juos. Atvažiavo pareigūnai pasiėmė ją ir draugę, jas apklausė vaikų teisės ir psichologė. Vėliau policija ieškojo tėčio, bet jo nerado ir išvažiavo. Po to ji nuėjo į dušą, grįžusi rado žinutę nuo tėčio, jis buvo parašęs, kad ji viską įskundė, bet vis tiek labiausiai myli (mama tuo metu pamatė, kad taip pat gavo žinutę „neskaityk manęs durnu, aš viską puikiai matau“). Po to į kiemą įsuko mašina, kai mama su broliu norėjo nueiti iki mašinos pasiimti piniginės, tėtis nukrito nuo tvarto ir pradėjo spardyti duris, mamą išvadino negražiais žodžiais, tėčio sesuo liepė jam nespardyti. Tėtis įsėdo į sesers automobilį ir išvažiavo. Ji jau atsigulė, brolis buvo prie kompiuterio, mamai paskambino tėtis ir liepė įsileisti į namus, mama pasakė, kad neįsileis. Pagal žinomo šuns lojimą išgirdo, kad jis eina link namų, paskambino policijai. Tėtis parėjo ir atsisėdo prie namų sienos, po to jis įsėdo į traktorių ir važiavo link savo mašinos. Atvažiavę pareigūnai, tėtį surakino, vienas pareigūnas juos apklausė ir pasakė, kad gali ramiai miegoti. Paskui paskambino iš policijos ir pasakė, kad reikia atvažiuoti, mama išvažiavo su broliu, o ji nuėjo miegoti. Kai tėtis pasakė, kad padegs namą ir pasikars, ji patikėjo. Kad mamai perkirs galvą nepatikėjo, bet jei mama būtų buvusi namuose, tai būtų patikėjusi, kad jis jai perkirs galvą;
- liudytojos J. S. parodymais (b. l. 64-65), kad 2019-03-18 ryte 9-10 val. pas ją į namus atvažiavo N. B. ir pasakojo, kad tarp jos ir jos vyro G. kilo konfliktas. Sakė, kad G. neblaivus, geria jau kelinta para, lyg nuo penktadienio. N. būnant pas ją, jai kelis kartus skambino G. Girdėjo, kaip G. telefonu keikėsi, rėkė ant jos, vadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais, sakė „aš tave kūrva užmušiu“. N. atrodė išsigandusi, jos net rankos drebėjo. Kitą kartą skambino jai vėl, kad ji jį į (duomenys neskelbtini) nuvežtų. Bet ji nevežė, daugiau jam neatsiliepė. Po pietų, galėjo būti 15 val., N. paskambino kažkuriam iš vaikų ir prašė nueiti namo pažiūrėti, ką G. veikia, ar miega. M. su G. atėję pasakojo, kad grįžę iš mokyklos namuose rado G. neblaivų, tarp G. ir M. įvyko konfliktas, G. paėmė lyg už striukės kapišono ir liepė M. dingt iš namų ir negrįžt. Tada pats M. paskambino policijai. Jie dar pasėdėjo truputį pas ją, atvažiavo policija ir jie visi trys išvažiavo į savo namus. Tą dieną ji daugiau jų nematė. N. pas ją atvažiavo 2019-03-19 ryte, nes ji jai kas rytą leido vaistus ir papasakojo, kad policija, po to kai ją iškvietė M., išvažiavo, o naktį, nežino kiek valandų buvo, bet sakė, jau buvo naktis, G. grįžo namo, kadangi N. jo neįsileido į namus, tai jis spardė duris, rėkė ant jos, kad užmuš ją, sukapos. Dar sakė, kad buvo atvažiavusi G. sesuo, kai G. spardė duris, tai ji dar jį laikė, traukė nuo durų, kad šis nieko nepadarytų ir jį išsivežė, o po to jis dar kartą grįžo, bet tada jau jį išsivežė policija.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad G. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta, nes nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis grasino nužudyti savo sutuoktinę, o pats kaltinamasis savo kaltę pripažįsta. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis grasino nukentėjusiąją nužudyti, savo veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 135-137, 139).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), yra teistas (b. l. 111-113), baustas administracine tvarka (b. l. 120-123), dirbantis (b. l. 124), gyvenamosios vietos seniūnijos ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 130, 134).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), be to, jis pakartotinai padarė tyčinį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 str.), kas taip pat yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Įvertinus G. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamajam skirtina viena iš BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo prokurorė – viešieji darbai.
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, G. B. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 72² str.).
Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, G. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi paras, G. B. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019-03-19 iki 2019-03-20, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir įpareigoti ją įvykdyti per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti G. B., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti G. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.