- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- 1-3092-1223/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42293-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Melnikovas
- Kaltinamasis
- R. K.
- Civilinis ieškovas
- E. Z.
- Advokatai
- Sigita Černienė, Arvydas Martinkevičius, Virginijas Kvedaras
- Kategorijos
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. Z., jo atstovui pagal įstatymą tėvui Ž. Z. ir įgaliotiesiems atstovams advokatams Arvydui Martinkevičiui, Virgilijui Kvedarui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2024 m. spalio 27 d., apie 1.54 val., šalia naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pargriovė E. Z. ant šaligatvio, E. Z. bandant patraukti jo ranką, savo dešinės rankos delnu sudavė E. Z. vieną smūgį į galvos sritį, po ko, E. Z. atsistojus ir bandant šalintis, jį pasivijo ir pargriovė ant šaligatvio, taip E. Z. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, padarydamas jam odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje. Taip R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mieste eidamas su draugais pro barą buvo paprašytas jo apsaugos darbuotojo, kad jie atvestų jaunuolį su kuprinę, nes šis išlaužė duris. Iš pradžių jis su draugais bandė gražiai bendrauti su jaunuoliu ir jį atvedė prie apsaugos darbuotojo, tačiau, kai jis sužinojo apie kviečiamą policiją, jis pradėjo nesėkmingai bėgti, kadangi buvo jo ir draugų pagautas ir atvestas atgal. Jaunuolis vėl pradėjo bėgti, tačiau jis jį pagavo ir perspėjo, kad to nedarytų, nes vis vien jį pagaus. Nepaisant to, jaunuolis bėgo trečią kartą, kurio metu jis jį pagavo, apkabindamas, ir paguldė ant žemės, pakišdamas koją ir pasinaudodamas savo svoriu, po ko jį laikydamas ties krūtine kelis kartus jį perspėjo nebandyti bėgti, tačiau jaunuolis jį bandė nustumti ir šalintis, dėl ko neatlaikydamas savo emocijų vieną kartą delnu trenkė jaunuoliui į galvos sritį, veidą. Trenkė, nes tuo metu buvo labai emociškai paveiktas artimo draugo netekties, kurio laidotuvės buvo prieš kelias dienas. Mano, kad galėjo padaryti sužalojimus, nurodytus kaltinamajame akte, bet jaunuolio tikrai nesmaugė ir nelaikė jo už kaklo, neįsivaizduoja, kaip galėjo atsirasti kraujosruvos ant jaunuolio kaklo. Visgi visų įvykio detalių neprisimena, buvo apsvaigęs nuo alaus, tačiau savo veiksmus suvokė, todėl galėjo taip būti, kad smaugė jaunuolį ir apibrozdino jam kaklą ir koją. Ant kojos kraujosruvos galėjo atsirasti dėl nukritimo ant žemės. Dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai ir gailisi. Supranta, kad neturėjo teisės smurtauti. Jaunuolis elgėsi neadekvačiai, šūkavo, dėl to norėjo jį nuraminti.
Įtariamasis R. K. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2024 m. spalio 27 d., apie 1.30 val., būdamas su draugu E. buvo prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), jam apsaugos darbuotojai pasakė, kad kitoje gatvės pusėje esantis vaikinas su kuprine išlaužė klubo duris, po ko jis su draugu nuėjo prie vaikino ir jį už parankių be pasipriešinimo atvedė prie klubo bei perdavė apsaugos darbuotojams. Apsaugos darbuotojai pasakė atvestam vaikinui, kad kvies policiją, dėl ko jis, kiek atsimena, išsinėrė iš striukės ar kuprinės, ar abiejų ir pradėjo nesėkmingai bėgti link baro „(duomenys neskelbtini)“. Vaikiną sulaikė jis. Jį perspėjo kelis kartus, kad nebėgtų, nes jį vis tiek pagaus. Vaikinas vis tiek bėgo. Dėl to, kai jį pasivijo ir pagavo, paguldė jį ant žemės ir pradėjo laikyti, tačiau neprisimena už kurios vietos. Gerai prisimena, kad vaikino nesmaugė. Vaikiną perspėjo kelis kartus, kad jis nebandytų bėgti. Vaikinas bandė jį nustumti, tačiau jis dešinės rankos delnu nestipriai sudavė jam į galvos sritį, kairįjį žandą tam, kad vaikinas nusiramintu. Kiek atsimena, po šio veiksmo jį patraukė kažkoks vyras, o jo paguldytas vaikinas pradėjo vėl bėgti. Jį vėl pasivijo, paguldė ant žemės ir laikė, tačiau neprisimena ties kuria vieta, galimai ties krūtinės sritimi, kol atėjo apsaugos darbuotojai ir išsivedė vaikiną. Dėl savo veiksmų pripažįsta kaltę iš dalies, nes nenorėjo sukelti vaikinui fizinio skausmo. Įtariamasis R. K. apklausiamas papildomai pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad palaiko savo pirminius parodymus, tačiau prisipažįsta visiškai ir gailisi.
Nukentėjusysis E. Z. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą naktį su draugais vartodamas alkoholinius gėrimus bandė patekti į klubą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jo, B. R. ir kitų jaunuolių iš Utenos, su kuriais tą pačią naktį susipažino, neįleido, išskyrus jo draugą M. G. Dėl to planavo grįžti namo su „Bolt“, bet tam neturėjo pinigų. B. R. negalėjo jam paskolinti pinigų. Jam pažadėjo padėti M. G., kuris jau buvo klube. Jis bandė patekti į klubą, tačiau jo apsaugos darbuotojai neįleido. Po to jis pradėjo tampyti duris. Jį laikė apsaugos darbuotojas, o jis stengėsi atsispirti. Po kurio laiko nuėjęs į šoną su B. R., išgirdo kažkieno rėkimą, kad jis sulaužė duris. Jis nežinojo, kad kažkas su jomis atsitiko. Po rėkimo jį pradėjo gaudyti. Pagautas buvo privestas prie durų. Apsaugos darbuotojas jį laikė už striukės, dėl ko jam buvo lengva pasprukti – išslydo iš striukės ir bėgo. Tą kartą jį gaudė R. K. Pagautas R. K. buvo pagriautas ant žemės ir laikomas, po ko R. K. pradėjo jį smaugti, dėl ko tuo metu jautė, kad praras sąmonę, o kitą dieną ant kaklo jam atsirado sužalojimai – kraujosruvos nuo pirštų spaudimo. Jis bandė tam priešintis, bet nesėkmingai, nes R. K. suvožė jam delno kieta dalimi per galvą, kaktą, dėl ko ir ten atsirado sužalojimas. Kažkoks praeivis pamatė, kaip prieš jį yra smurtaujama, todėl nustūmė R. K., o jis atsistojo ir ėmė vėl bėgti, tačiau nesėkmingai, nes buvo vėl R. K. pagautas, pargriautas ant žemės, aprėktas, smaugiamas ir laikomas. Iš viso krito du kartus. Dėl to buvo sužalota ir koją, dėl kurios skausmus pradėjo jausti kitą dieną po įvykio. Po to atsiklaupė ant kelių ir nebebėgo. Iki tol bėgo, nes ant jo rėkė, aršiai ir agresyviai prieš jį buvo nusiteikta. Apsaugos darbuotojas jo nesužalojo. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis pareiškė, kad parodymai yra teisingi, tačiau apsauginis jo nesmaugė ir gal tik laikė jį ne pabaigoje, o pradžioje, t. y. supainiojo įvykio seką.
Nukentėjusysis E. Z. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2024 m. spalio 27 d., apie 0.30 val., būdamas su draugais B. R., M. G. ir kitais 3–4 vaikinais, su kuriais susipažino mieste, bandė patekti į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Apsaugos darbuotojas jų visų neįleido, nes jų buvo gausi grupė. Prašė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau tokio jis prie savęs neturėjo. Tik vienam M. G. pavyko prasmukti vidun į klubą. Jis su B. R. laukė M. G. lauke šalia klubo, tačiau buvo vėlu ir laikas vykti namo, todėl bandė dar kartą užeiti į klubą tam, kad susirastų M. G. ir pakviestų jį vykti namo, nes jis pažadėjo jam iškviesti taksį. Apsaugos darbuotojas jo vėl nepraleido, nes neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Dėl to jis bandė atidaryti klubo duris, traukdamas jas į savo pusę. Tuo pačiu metu apsaugos darbuotojas duris traukė į savo pusė. Nepavykus atidaryti durų ir užeiti vidun, nusikeikė ir pasitraukė, pereidamas į kitą gatvės pusę. Būdamas kitoje gatvės pusėje pamatė, kaip link jo eina trys vaikinai, iš kurių vienas su akiniais ant jo šaukė bei ėmė jį vytis. Jis nuo to vaikino bėgo, tačiau nesėkmingai. Pagautas, buvo pargriautas ant šaligatvio, jam vaikinas spaudė, smaugė kaklą, rėkė tai, kad nereikia laužyti durų. Jis bandė patraukti vaikiną nuo savęs, bet vaikinas sudavė jam vieną smūgį dešinės rankos delnu į galvos sritį. Šie vaikino smurtiniai veiksmai sukėlė jam fizinį skausmą, kurį vertina septyniais iš dešimties balų. Po šių smurtinių veiksmų kažkoks vyresnis vyras patraukė vaikiną nuo jo, dėl ko jis vėl bandė bėgti nuo vaikino, tačiau taip pat nesėkmingai, kadangi vaikinas jį vėl pagavo, pagriovė ant šaligatvio ir laikė už kaklo įrėmęs į šaligatvį. Šie vaikino smurtiniai veiksmai taip pat sukėlė jam fizinį skausmą, kurį vertiną devyniais iš dešimties balų. Po to vaikinas jį atitempė prie naktinio klubo, kur jis sėdėjo ant šaligatvio trinkelių. Tarp jų įsiterpė dar vienas apsaugos darbuotojas, kuris ėmė jį smaugti savo dešine ranka, įremdamas alkūnę į kaklą. Šis apsaugos darbuotojo smurtas sukėlė jam fizinį skausmą, kurį vertina aštuoniais iš dešimties balų. Po įvykio ligoninėje jį apžiūrėjo ir užfiksavo visus jam padarytus kūno sužalojimus, tarp kurių daugiausiai buvo ant kaklo.
Liudytojas D. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas prokuroro nutarimu, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad teisiamajame posėdyje mato įvykyje dalyvavusius asmenis. Įvykio esmė, kad jaunuolių grupė bandė patekti į klubą, tačiau buvo neįleisti jo kolegos. Jis tuo metu buvo klubo salėje. Po kurio laiko jis buvo pakviestas kolegos, nes kažkas atsitiko su durimis. Šias apžiūrėjo. Kaip suprato, vienas iš jaunuolių bandė traukti duris, tačiau nežino, ar apgadinimas buvo būtent nuo to. Tuo metu netoli klubo jaunuoliai dar stovėjo. Juos bandė pasyvyti, bet nesėkmingai, nes jie pabėgo. Palikti darbo vietos jie negali. Po kurio laiko jaunuoliai grįžo ir stovėjo kitoje gatvės pusėje. Pro klubą praeidinėjo kita grupė jaunuolių, kurių paprašė pagalbos. Jiems pasakė, kad reikia vieno jaunuolio tam, kad su juo pašnekėti. Vėliau jie priėjo prie jaunuolių, stvėrė tą, kurio reikėjo, laikė jį už kuprinės, ar striukės, ar apykaklės tam, kad nepabėgtų, ir iškvietė policiją. Pats prieš jaunuolį nesmurtavo. Jo laikomas jaunuolis muistėsi ir pasitaikius progai – išsinėrė iš striukes, kurią buvo prasegęs, kuprinės ir perbėgo į kitą kelio pusę. Vėliau kolega nuėjo iki jaunuolio, nes kažkas jį sustabdė arba pagriovė, tiksliai nežino, nes to nematė. Daugiau nieko neprisimena to, kas ten vyko, nes viskas buvo chaotiška. Kaltinamasis stovėjo šalia jo, kai jis jaunuolį pirmą kartą laikė. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis pareiškė, kad parodymai užrašyti teisingai, viskas vyko greitai, pats gerai neatsimena.
Įtariamasis D. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas prokuroro nutarimu, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad kiek atsimena, 2024 m. spalio 27 d., apie 1 val., jo kolega A., galimai K., per kitą darbuotoją pakvietė jį prie įėjimo durų, nes negali susitvarkyti su jo neįleistais į klubą galimai penkiais asmenimis, kurie brovėsi į vidų, o vienas iš jų jėga bandė atidaryti duris, jas akivaizdžiai laužti. Kol jis atėjo, šių asmenų grupė pasišalino. Jis su kolega apžiūrėjo duris, pamatė, kad jos buvo sugadintos: išlaužtas vyris ir lūžęs durų kampas, po ko išėjo į lauką ir ten pamatė tą pačią asmenų grupę. Šie pabėgo, kai tik jis su kolega pradėjo link jų eiti. Po 15 min. tie patys asmenys sugrįžo prie klubo ir konfliktavo su kitais asmenimis. Kol vyko konfliktas, jis priėjo iš nugaros vienam iš grupės vaikinų, kuris traukė klubo duris, ir jį ranka sugriebė už ant jo nugaros užvilktos kuprinės ir jo apsivilktos striukės bei patraukė prie savęs. Vaikinas priešinosi, muistėsi, dėl ko jį abejomis rankomis apglėbė už kūno, po ko jis prisėdo ant šaligatvio. Tuo metu jį kaire ranka laikydamas už kuprinės ir striukės bendruoju pagalbos telefono numeriu iškvietė policiją. Po kurio laiko vaikinui atsistojus ir laukiant atvyksiančios policijos, jis išsinėrė iš savo striukės ir kuprinės, už kuriuos buvo laikomas, ir pabėgo link baro „(duomenys neskelbtini)“. Kiek atsimena, pašaliniai asmenys tai pamatė ir bandė vaikiną pagauti. Tarp pašalinių ir vaikino su jo draugų grupe įvyko muštynės. Išskyręs asmenis, rado vaikiną, sėdinti ant grindų, kurį atsivedė už parankės atgal prie klubo.
Liudytojas A. K. (A. K.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad teisiamajame posėdyje yra jam žinomi keli vaikinai. Įvykio metu jis budėjo prie klubo įėjimo, kai E. Z. su savo draugais bandė patekti į klubą. Asmenys buvo neįleisti, vadovaujantis klubo taisyklėmis, nes jie buvo apsirengę sportinę aprangą. Pats E. Z. paprašytas, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė, dėl ko jo įleisti taip pat negalėjo, po ko jis išėjo. Po kurio laiko E. Z. grįžo ir keletą kartų nesėkmingai bandė patekti į klubą su kitais lankytojais. Dėl to E. Z. supyko ir išlaužė klubo duris. Jis su kolega jį pagavo, bet E. Z. pabėgo. Tuo metu R. K. stovėjo prie kito klubo ir pastebėjo bėgantį E. Z., kurį pagavo bei perdavė jam. Nežino, kodėl R. K. nutarė padėti. Jo pagalbos neprašė. Sužalojimų ant E. S. nepastebėjo. Gal jis buvo šalia, kai D. L. kvietė policiją dėl E. Z. Jam atrodo, kad bekviečiant policija jis laikė E. Z. už striukės, o D. L. – už kuprinės. E. Z. sužinojęs apie kviečiamą policiją, ištrūko iš savo striukės, kuprinės ir pabėgo. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis pareiškė, kad jam atrodo, kad E. Z. bėgo du kartus.
Liudytojas A. K. (A. K.) apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2024 m. spalio 27 d. 00.00 val. į klubą atėjo 4–5 labai jaunai atrodantys vaikinai. Paprašyti, kai kurie iš jų pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir paaiškėjo, kad jie yra per jauni, todėl nebuvo įleisti. Po to vienas iš vaikinų su kompanija bandė kelis kartus nesėkmingai patekti į klubą. Dėl to vaikinas pradėjo tyčia laužti klubo duris, traukdamas jas į savo pusę. Kažkuriuo metu jis ėmė laikyti duris iš vidaus, po ko vaikinui patraukus, durų tvirtinimo elementai sulūžo. Paprašė rūbininkės iškviesti D. L. Pastarajam atėjus, jie abu apžiūrėjo duris ir pamatė, kad šias išlaužęs vaikinas stovėjo kitoje gatvės pusėje. Vaikinas ėmė bėgti, tačiau jį sulaikė jis su D. L. ir atsivedė iki klubo įėjimo, jam laikant vaikiną už kuprinės, o D. L. – už striukės. Bandė kviestis policiją, tačiau nepavyko, nes vaikinas kažkaip išsilaisvino ir pabėgo. Bėgantį vaikiną pagavo kitoje gatvės pusėje stovėję žmonės, jam užstodami kelią, po ko pagautą vaikiną jis su D. L. atsivedė atgal į klubo vidų ir iškvietė policiją.
Liudytojas B. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Vilniuje, prie baro „(duomenys neskelbtini)“ lauke buvo su draugais M. G., E. Z. ir kitais asmenimis. Matė, kaip E. Z. pradėjo tampyti duris. Išėjo apsaugos darbuotojas. Nepamena tikslios įvykio sekos, bet E. Z. apsaugos darbuotojai pagavo ir laikė, tuo tarpu E. Z. bandė ištrūkti ir pabėgti. Po kurio laiko R. K. vis gaudė E. Z., kuris vis pasprukdavo. Pagautas jo buvo laikomas už kūno ir tampomas. E. Z. buvo numestas kažkieno ant žemės, neprisimena kieno, tačiau R. K. jam gulinčiam ranka trenkė per galvą. Matė tik vieną smūgį. Tai išsigandęs nufilmavo mobiliojo ryšio telefonu. Neprisimena, ar E. Z. buvo smaugiamas. Vėliau apsaugos darbuotojas atėjo ir nutempė E. Z. atgal į klubą. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis pareiškė, kad parodymai užrašyti teisingai.
Liudytojas B. R. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2024 m. spalio 27 d., apie 1.30 val., su draugais M. G. ir E. Z. bandė patekti į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Prie klubo susipažino su dar kitais vaikinais. Kiek atsimena, į klubą pateko tik M. G., o jo ir E. Z. apsaugos darbuotojas neįleido. Dėl to nutarė M. G. palaukti lauke. Po kurio laiko E. Z. kažko prireikė iš M. G., tiksliai neprisimena, po ko jis bandė užeiti į klubą, bet jo vėl neįleido. Matė, kai po to E. Z. iš laukė pusės į save traukė klubo duris, o apsaugos darbuotojas bandė šias uždaryti. Nematė, ar duris dėl to buvo sugadintos. Neatsimena, ar apsaugos darbuotojai šias apžiūrėjo. Pamena, kad vėliau E. Z. vienas ar du apsaugos darbuotojai pagavo ir laikė ar už striukės, ar už kuprinės, tačiau jis kažkaip išsinėrė iš striukės, kurpinės bei pabėgo. Jį bėgantį pagavo jam nepažįstamas vaikinas su akiniais, kuris jau buvo tuo metu, kai buvo tampomos klubo durys. Vaikinas su akiniais buvo labai agresyvus, šaukė ant žmonių. Pagautą E. Z. pasiguldė ir laikė prispaudęs prie grindinio. E. Z. bandė išsilaisvinti. Kiek atsimena, vaikinas E. Z. vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu į galvos sritį. Tai pastebėjęs kažkoks kitas žmogus, vaikiną atitraukė nuo E. Z., dėl ko pastarasis atsistojo ir vėl ėmė trauktis, tačiau jam nepavyko, nes buvo vėl pagautas vaikino. E. Z. buvo tampomas, galiausiai jis ir nukrito. Po šių veiksmų atėjo apsaugos darbuotojai ir nusivedė E. Z. prie klubo, laikydami, kiek prisimena, jį ranka per kaklą. Nemano, kad apsaugos darbuotojas taip laikydamas jį smaugė. Įvykį nufilmavo ir tai, ką nufilmavo, persiuntė E. Z.
Liudytoja R. Z. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2024 m. spalio 27 d., apie 3 val., į namus policijos pareigūnai atvežė jos sūnų E. Z. ir pranešė, kad jis buvo neblaivus. Jai sūnus pasakė, kad jį smaugė. Apie 13 val. pastebėjo, kad sūnus jaučiasi blogai, šlubavo, kiek pamena, kaire koja, kuri buvo sutinusi, ant jo kaklo buvo paraudonavimas. Sūnus papasakojo jai, kad jį prie naktinio klubo sumušė nepažįstamas vaikinas su akiniais, t. y. du kartus pargriovė ant šaligatvio, smaugė, smogė dešine ranka į galvą, laikė ir vėliau atitempė jį prie klubo, kur atėjęs apsaugos darbuotojas taip pat jį dešine ranka ėmė smaugti, įremdamas į kaklą alkūnę. Fizinį skausmą įvykio metu vertino devyniais iš dešimt balų, o po įvykio septyniais iš dešimt balų. Visą įvykį matė sūnaus draugas B. R., kuris atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip sūnų mušą kitas asmuo.
Iš specialisto išvados matyti, kad E. Z. nustatyti odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje, poodinė, taškinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas kale, poodinė kraujosruva kairėje kojoje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai kvalifikuojami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. E. Z. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2024 m. spalio 27 d. Nustatytų sužalojimų vietose – pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksuota. E. Z. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti trys mobiliojo ryšio telefonu nufilmuoti vaizdo įrašai. Pirmame įraše matyti, kaip 2024 m. spalio 27 d. 1.51 val. asmuo Nr. 1 (apsivilkęs juodos spalvos megztinį, oranžinės spalvos marškinėlius, užsimovęs juodos spalvos kelnes) yra vedamas link naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ durų. Po kurio laiko filmuojančiam asmeniui priartėjus, matyti, kaip asmuo Nr. 1 sėdi ant grindinio ir bando patraukti nuo savo kaklo vieno iš apsauginio rankas, kuriomis jis laiko asmenį, tuo tarpu kitas apsaugos darbuotojas stovi šalia ir liepia kitiems asmenimis trauktis. Antrame vaizdo įraše matyti, kaip 2024 m. spalio 27 d. 1.55 val. asmuo Nr. 1 guli ant gatvės grindinio vaikino (tamsios spalvos plaukų, užsidėjusio regos korekcinius akinius, apsivilkusio rudos spalvos ilgesnę striukę, užsimovusio juodos spalvos kelnes, avinčio baltos spalvos sportbačius) įremtas ir laikomas už kaklo, po ko vaikinas asmeniui Nr. 1 liepiamai šaukia, kad jis stotų ir griebia už drabužių, bandydamas taip pakelti, tačiau tam asmuo Nr. 1 priešinasi ir bando savo rankomis atsimušti, dėl ko vaikinas čiumpa jį už kaklo ir dešine ranka suduoda vieną smūgį į galvą. Po smūgio asmuo Nr. 1 gulėdamas ant gatvės grindinio susiėmė už galvos ir nusisuka į kitą pusę. Įvykį filmuojantis asmuo liepia vaikinui pasitraukti bei nemušti asmens Nr. 1 ir tuo pačiu metu praeivis vaikiną patraukia į šoną prie sienos, po ko filmuojantis asmuo padeda asmeniui Nr. 1 atsistoti ir jis nueina. Vaikinas tai pamatė ir ėmė eiti iš paskos asmeniui Nr. 1. Asmuo Nr. 1 bando šalintis ir bėgti, tačiau yra pagaunamas vaikino, kuris jį vėl paguldo ant gatvės grindinio. Filmuojantis asmuo prašo vaikino asmenį Nr. 1 paleisti, tačiau tai padaryti nesutinka, nurodydamas, kad asmuo Nr. 1 sulaužė klubo duris ir bando šalintis. Asmuo Nr. 1 guli ant gatvės grindinio susiėmęs už galvos ir akių. Trečiame vaizdo įraše matyti, kaip 2024 m. spalio 27 d. 1.56 val. netoli įėjimo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“ asmuo Nr. 1 vis dar guli ant gatvės grindinio ir jį laiko vaikinas. Girdima, kaip vaikinas asmens Nr. 1 paklausia – kodėl jis bėga, į ką asmuo atsako necenzūriškai, kad jam kažkas pripurškė į akis, po ko vaikinas klausia, ar jis eis gražiai, tačiau įrašas nutrūksta. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti du naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Pirmame įraše matyti, kaip 2024 m. spalio 27 d., laikotarpyje nuo 1.29 iki 1.41 val., į klubą patenka septynių vaikinų grupė, kurioje yra asmuo Nr. 1 (apsivilkęs žalios spalvos striukę, ant pečių – juodos spalvos kuprinę, juodos spalvos megztinį su gobtuvu, užsimovęs juodos spalvos kelnes), iš kurių penki vaikinai, tarp kurių yra asmuo Nr. 1, netrukus išeina ir stovi lauke, po ko asmuo Nr. 1 grįžta atgal į klubo vidų, tačiau yra išvedamas apsaugos darbuotojo, dėl ko asmuo Nr. 1 kelis kartus pradėjo į savo pusę tempti klubo duris, tačiau galiausiai šias uždaro apsaugos darbuotojas ir vėliau grįžta su kitu apsaugos darbuotoju, su kuriuo apžiūri klubo duris, ir eigoje su praeivių pagalba atsiveda asmenį Nr. 1 prie naktinio klubo, kur asmuo Nr. 1 sėdi ant grindinio, o prie jo stovi vienas iš apsaugos darbuotojų. Antrame įraše matyti, kaip, laikotarpyje nuo 2.06 iki 2.09 val., du apsaugos darbuotojai atsiveda asmenį Nr. 1 iš gatvės į naktinio klubo patalpas, iš kurių netrukus atvykę policijos pareigūnai asmenį Nr. 1 išsiveda, tuo tarpu vienas iš policijos pareigūnų ir apsaugos darbuotojų lieka bei apžiūri klubo duris. Prie protokolo pridėta fotolentelė.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Vilniaus g.–Klaipėdos g. sankryžos vaizdo stebėjimo kameros įrašas, kuriame matyti, kaip 1.50 val. du apsaugos darbuotojai priėjo prie asmenų, stovėjusių šalimais baro, pargriauna asmenį Nr. 1 (jauną vyrą, apsivilkusį žalsvą striukę ir kuprinę) ir nusitempia jį iki baro durų, prie kurių vienas iš apsaugos darbuotojų asmenį Nr. 1 laikė. 1.53 val. apsaugos darbuotojai pakelia asmenį Nr. 1 ir jis pradeda bėgti bei perbėga gatvę, tuo tarpu jį ima vytis kiti du asmenys, iš kurių vienas, susidurdamas su asmeniu Nr. 1, jį pargriauna ant žemės. 1.54/ 55 val. asmeniui Nr. 1 padeda atsikelti kiti asmenys ir jis ima eiti gatve, tačiau jį pradeda vytis asmuo Nr. 2, o iš paskos asmens Nr. 2 eina ir asmuo, kuris tikėtina filmuoja įvykį mobiliojo ryšio telefonu, po ko visi asmenys išeina už vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo ribų. 2.04 val. prie baro durų atvažiuoja ir sustoja policijos tarnybinis automobilis.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus trys mobiliojo ryšio telefonu nufilmuotus vaizdo įrašus su nukentėjusiuoju E. Z., jis parodė, kad pirmame įraše užfiksuotas asmuo Nr. 1, vedamas link naktinio klubo durų, yra jis, o įvykį filmuojantis asmuo yra jo draugas B. R. Antrame įraše, kurį taip pat nufilmavo draugas B. R., užfiksuotas yra jis, gulintis ir laikomas už kaklo įremtas į gatvės grindinį kito asmens, kuris eigoje jam dar trenkė į galvos sritį, smilkinį. Trečias vaizdo įrašas yra tęsinys antrojo, jame užfiksuotas gulintis asmuo, kurį laiko kitas asmuo ir kažką kalba, yra jis. Apžiūrėjus du naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų įrašus su nukentėjusiuoju E. Z., jis parodė, kad pirmame įraše užfiksuota septynių vaikinų grupėje buvo jis, jo draugai B. R. ir M. G., o kitų jis nepažįsta. Išvedamas iš klubo apsaugos darbuotojo vaikinas yra jis, po ko jis iš lauko pusės ne kartą tempė duris į save, kol galiausiai apsaugos darbuotojas šias uždarė. Vėliau duris apžiūrinėjo du apsaugos darbuotojai, kai jis tuo metu buvo kitoje gatvės pusėje, ir prie klubo atėjo vaikinas, kuris jį eigoje paguldė ant žemės ir sudavė jam smūgį. Jis praeivių ir apsaugos darbuotojų buvo vedamas prie naktinio klubo. Atvestas buvo laikomas apsaugos darbuotojo, kiek prisimena, už striukės ir kuprinės, tačiau jis iš jų išsinėrė ir pabėgo. Antrame įraše mato 02.02 val. save einantį priekyje, o už jo du apsaugos darbuotojus. Mato, kad apie 02.07 val. jį ant žemės paguldęs vaikinas ir jam sudavęs smūgį, kalbasi su policijos pareigūnais ir apsaugos darbuotojų. 2.09 val. jis išeina su policijos pareigūnai iš klubo. Apžiūrėjus Vilniaus g.–Klaipėdos g. sankryžos vaizdo stebėjimo kameros įrašą su nukentėjusiuoju E. Z., jis parodė, kad iš vaikinų grupės yra tas, kuris su tamsios spalvos kuprine. 01.37 val. mato, kaip jis kelis kartus tempia į save klubo duris. 1.40 val. apsaugos darbuotojai šias apžiūri, kol jis stovi kitoje gatvės pusėje, po ko jis nubėgo toliau už vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo ribų, kai paskui jį pradėjo eiti du apsaugos darbuotojai, kurie netrukus grįžo į klubo vidų. 1.47 val. mato, kaip vaikinas, jį paguldęs ant žemės ir sudavęs smūgį, priėjo prie klubo durų ir eigoje pradėjo su juo kalbėtis. 1.50 val. vaikinas prieina prie apsaugos darbuotojų ir netrukus pradeda bėgti paskui jį ir jį pagauna, tada perduoda apsaugos darbuotojams, iš kurių lyg tais vienas jį laikė už striukės ir kuprinės. 1.53/ 54 val. mato, kaip jis pabėga nuo apsaugos darbuotojų, o paskui jį už kartu vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo ribų bėga vaikinas ir jo draugas B. R., kuris įvykį filmavo. 1.56 val. prie jų ateina apsaugos darbuotojai ir jį nusiveda atgal į klubą. 2.05 val. mato, kaip atvyko policijos pareigūnai.
Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad 2024 m. spalio 27 d. 1.53 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad klientas sulaužė klubo „(duomenys neskelbtini)“ duris. Į įvykį išsiųstam policijos pareigūnų ekipažui tikslinant aplinkybes paaiškėjo, kad tai buvo E. Z., kuris buvo nuvežtas namo. Jam nustatytas vidutinis, 1,81 promilės neblaivumas.
Iš policijos registruojamų įvykio registre užregistruoto pranešimo duomenų matyti, kad 2024 m. spalio 27 d. 16.29 val. R. Z. pranešė, kad 2024 m. spalio 27 d., apie 1.30 val., nepažįstamas vaikinas pargriovė E. Z. ant šaligatvio, pradėjo jį smaugti, smogė jam dešine ranka į galvą, po ko atsistojus iš traukiantis, nepažįstamas vaikinas pasivijo E. Z. ir vėl jį pargriovė ant šaligatvio ir jį laikė, taip sukėlė fizinį skausmą
Iš tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad žiniasklaidoje pasidalinus asmens, kuris 2024 m. spalio 27 d., apie 1.30 val., smurtavo E. Z. atžvilgiu, nuotrauką, buvo gautas skambutis iš asmens, prisistačiusio R. K., kuris nurodė, kad nuotraukoje užfiksuotas yra jis.
Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 141 straipsnio 1 dalies pagrindu šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.
Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 7 punktą nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas ir (ar) susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus bendrojo dalyvumo.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. K. kaltė mušant dešinės rankos delnu sudavus vieną smūgį į galvos sritį sukėlus E. Z. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojus, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Vis dėlto, R. K. pareikštas kaltinimas pasitvirtino ne pilna apimtimi.
Kaltinamasis R. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pargriovė E. Z. ant žemės, laikė jį ties krūtine ir delnu trenkė E. Z. į kairįjį skruostą; pargriaudamas E. Z. galėjo padaryti jam poodines kraujosruvas kairėje kojoje; E. Z. už kaklo įrėmęs į šaligatvį nelaikė, jo nesmaugė, odos nubrozdinimų su poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje, poodinių taškinių kraujosruvų ir odos nubrozdinimo kakle E. Z. nepadarė. Su tokiais R. K. parodymais teismas sutinka iš dalies.
Be kaltinamojo R. K. prisipažinimo, tai, kad jis dešinės rankos delnu sudavė E. Z. vieną smūgį į galvos sritį, pagrindžia vaizdo įrašas, pavadinimu „IMG_6610“, kuriame tai objektyviai užfiksuota, ir jo apžiūros protokolas bei kiti byloje esantys įrodymai. Iš specialisto išvados matyti, kad E. Z. nustatyti, be kita ko, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje. R. K. apklausiamas neigė E. Z. padaręs šį sužalojimą, teigė, kad sudavė jam į skruostą. Vis dėlto, tai paneigia vaizdo įrašas, pavadinimu „IMG_6610“, iš kurio matyti, kad iš karto po smūgio E. Z. ranka susiima už kaktos; nukentėjusiojo E. Z. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, pagrindžiantys, kad sužalojimas kaktoje jam padarytas dėl R. K. suduoto smūgio jam į galvą; taip pat sutampanti R. K. suduoto smūgio ir E. Z. nustatyto sužalojimo vieta – kairė galvos pusė. Visa tai įrodo, kad R. K. dešinės rankos delnu sudavė E. Z. vieną smūgį į galvos sritį, taip jam padarė odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje. Iš specialisto išvados matyti, kad E. Z. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pastebėtina, visi E. Z. nustatyti sužalojimai apima poodines kraujosruvas, todėl spręstina, jog ir pavieniui jie taip pat kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad padarydamas E. Z. odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje, R. K. nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Taip pat neabejotina, kad dėl R. K. rankos delnu E. Z. suduoto smūgio į galvos sritį E. Z. galėjo jausti fizinį skausmą. R. K. suvokė ir numatė, kad dešinės rankos delnu suduodamas E. Z. vieną smūgį į galvos sritį gali sukelti jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužaloti, ir tokių padarinių norėjo. Nors kaltinamasis R. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu tai neigė, teigė, kad norėjo tik, jog E. Z. nesipriešintų, vis dėlto, iš vaizdo įrašo, pavadinimu „IMG_6610“, matyti, kad E. Z. gulėjo ant šaligatvio ir nesipriešino tol, kol pats R. K. jo nesugriebė už džemperio ir nepradėjo kelti agresyviai šaukdamas ir traukdamas ranka, nors tam nebuvo jokios priežasties. Tai leidžia spręsti, kad R. K. veikė tiesiogine tyčia.
Kalbant apie E. Z. nustatytus poodines taškines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą kakle, pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamojo R. K. ir nukentėjusiojo E. Z. parodymai apie tai, ar R. K. E. Z. laikė už kaklo įrėmęs į šaligatvį, smaugė, prieštarauja tarpusavyje. Pastebėtina, iš nukentėjusiojo E. Z. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad pirmojo pargriovimo metu jo laikymą už kaklo, smaugimą E. Z. siejo su prieš pat R. K. rankos delnu jam suduotu smūgiu į galvos sritį, kai, pasak E. Z., pritrūkęs oro jis bandė atitraukti R. K. ranką nuo savo kaklo. Vis dėlto, iš vaizdo įrašo, pavadinimu „IMG_6610“, matyti, kad, nors R. K. ranka ir laiko E. Z. ties kaklu, tačiau rami E. Z. reakcija, abiem rankomis trinant savo akis, leidžia spręsti, jog R. K. jo nei spaudė, nei smaugė, priešintis E. Z. pradėjo tik po to, kai R. K. jį sugriebė už džemperio ir pradėjo kelti agresyviai šaukdamas ir traukdamas ranka. Be to, vaizdo įrašas, pavadinimu „IMG_6609“, pagrindžia, kad prieš tai apglėbęs kaklą per alkūnę E. Z. laikė D. L., E. Z. abiem rankomis bandė atitraukti E. Z. ranką. Nors tiek nukentėjusysis E. Z., tiek liudytojas D. L. apklausiami teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. L. E. Z. nesmaugė, o liudytojas B. R. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną – jog mano, kad nesmaugė, vis dėlto, teismo vidiniam įsitikinimui reikšmingi ir priešingi nukentėjusiojo E. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, iš kurių matyti, kad D. L. jį smaugė, dėl to jautė stiprų fizinį skausmą, kurį vertina 8 balais iš 10.
Tas pats pasakytina apie E. Z. nustatytą poodinę kraujosruvą kairėje kojoje – vaizdo įrašas, pavadinimu „IMG_6609“, pagrindžia, kad prieš tai, kai R. K. pargriovė E. Z., E. Z. griuvo vedamas D. L. Nors tiek nukentėjusysis E. Z., tiek liudytojas D. L. apklausiami neigė, kad D. L. E. Z. pargriovė, teigė, kad E. Z. pats atsiklaupė, vis dėlto, iš vaizdo įrašo, pavadinimu „IMG_6609“, matyti, kad D. L. apglėbęs rankomis, kabodamas, abiem kojomis neliečiant žemės (pasišokinėdamas), traukė E. Z. žemyn, po ko E. Z. griuvo dideliu trenksmu. Be to, pats nukentėjusysis E. Z. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kojos skausmą pajautė tik ryte po įvykio. Tai rodo, kad nukentėjusysis E. Z. pats nežino tikslių jam nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje kojoje atsiradimo aplinkybių. Čia paminėtini BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad po įvykio E. Z. buvo nustatytas vidutinis, 1,81 promilės neblaivumas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalies pagrindu visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, ypač D. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius BK 29 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę (asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas), veiksmų, dėl to, ar R. K. E. Z. laikė už kaklo įrėmęs į šaligatvį, smaugė, taip jam sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, padarydamas poodines taškines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą kakle, poodinę kraujosruvą kairėje kojoje, kyla abejonių, kurių pašalinti baudžiamojo proceso metu neįmanoma, nes galimybių patikimai nustatyti kiekvieno sužalojimo atsiradimo priežastį nėra, todėl šios abejonės vertintinos R. K. naudai ir atitinkamos aplinkybės šalintinos iš jam pareikšto kaltinimo.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (1 punktas) ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo (2 punktas), ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas).
R. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (nuo pat pradžių toje apimtyje, kurioje ji ir pasitvirtino), raštu susitarė dėl E. Z. padarytos 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo per tris dienas nuo 2025 m. lapkričio 17 d., susitaikė su E. Z. R. K. yra jauno amžiaus, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, pats savo noru pranešė apie šią veiką, per pastaruosius penkerius metus devynis kartus baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, susijusius su transportu, informacijos nėra tik apie vienos baudos sumokėjimą. Nors administraciniai baustumai neleidžia R. K. asmenybę apibūdinti išskirtinai teigiamai, vis dėlto, teismo vertinimu, nurodyta visuma kitų, teigiamų aplinkybių tai nusveria, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutrauktina.
Dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, be kita ko, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas.
BK 69 straipsnio numatyta, kad teismas skiria turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai (1 dalis); žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu treji metai (2 dalis).
Dėl R. K. nusikaltimo E. Z. buvo padaryta 1 000 Eur dydžio neturtinė žala (apie tai plačiau pasisakoma toliau). Atsižvelgiant į tai, taip pat į R. K. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu E. Z., siekiant teisingumo atkūrimo, R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – jis įpareigotinas per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti E. Z. padarytą 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą (teismui nepateikta duomenų, pagrindžiančių, jog žala nuosprendžio priėmimo dienai yra atlyginta).
Dėl civilinio ieškinio išsprendimo.
E. Z. pareiškė R. K. civilinį ieškinį dėl 400 Eur dydžio turtinės ir 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos, patirtų dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, atlyginimo priteisimo, vėliau reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atsisakė, o reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dydį sumažino iki 1 000 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio pagrindu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų iki 2 000 Eur ir dažniausiai neviršija 1 000 Eur dydžio sumos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-58-693/2019, 2K-86-628/2020, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021 ir kt.).
Neabejotina, kad dėl R. K. aplinkinių akivaizdoje padaryto sveikatos sutrikdymo E. Z. patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą. Nors E. Z. sveikata sutrikdyta nežymiai, tačiau jam buvo suduotas pakankamai stiprus smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą – pažymėtina, kad E. Z. prie to niekaip neprisidėjo, be to, jis kelis kartus buvo R. K. pargriautas, laikomas, tampomas. E. Z. dėl to buvo priverstas kreiptis policijos ir greitosios medicinos pagalbos. Taip pat svarbu, kad R. K. pripažino jam pareikštą reikalavimą. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas sprendžia, kad E. Z. prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas, protingas ir teisingas, todėl patikslintas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (teismui nepateikta duomenų, pagrindžiančių, jog žala nuosprendžio priėmimo dienai yra atlyginta).
Dėl advokato darbo apmokėjimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
E. Z. iš pradžių prašė iš R. K. išieškoti 2 299 Eur dydžio išlaidas, patirtas advokatų Virginijas Kvedaro ir Arvydo Martinkevičiaus, kurie dalyvavo byloje kaip jo atstovai, paslaugoms apmokėti, pateikė tai pagrindžiančius sąskaitas ir mokėjimo nurodymus, vėliau šių išlaidų dydį sumažino iki 2 000 Eur. Išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“, rekomenduojamo baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti dydžio. Taip pat svarbu, kad R. K. sutiko su prašomu išieškoti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžiu. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą jas išieškoti iš R. K.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,
nusprendžia:
R. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu E. Z., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsnio 1 ir 3 dalimis, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti E. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), padarytą 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
E. Z. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai iš R. K. priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
E. Z. naudai iš R. K. išieškoti 2 000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Bylos medžiagoje esančius kompaktinius diskus nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
R. K. išaiškinti, kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.