Teisora
Registruotis

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-06-18 · Administracinė byla Nr. eI3-7280-402/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-18
Bylos Nr.
eI3-7280-402/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00682-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
Trečiasis asmuo
R. M.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-7280-402/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00682-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 18 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiasis suinteresuotas asmuo R. M., dėl raštu pateikto nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir profesinė sąjunga) 2024 m. vasario 22 d. rašte Nr. 1P-5101 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajai inspektorei R. M..

Skunde pareiškėjas nurodo, kad Muitinės departamento Imuniteto tarnybai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) vyriausiosios inspektorės R. M. veiksmų. Tarnybinį patikrinimą atlikusi Muitinės departamento Imuniteto tarnybos patarėja L. L. 2024 m. vasario 5 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-89 „Dėl R. M. padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada). Išvadoje konstatuota, kad R. M. 2023 m. balandžio 19 d. dirbdama Vilniaus TM Šalčininkų kelio poste, Atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo bare, laikotarpyje nuo 1.00 iki 4.00 val. buvusi paskirta į šiam darbo barui priskirtiną Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo darbo vietą E1, F1 eismo juostose (darbo vieta Nr. 7), pasinaudodama turimomis MDAS naudotojo teisėmis atlikti eksportuojamų prekių muitinės formalumus, atliko šiai darbo vietai Vidaus tvarkos taisyklių 1 priede (Šalčininkų kelio posto darbo vietų aprašymas) nepriskirtas funkcijas, t. y. MDAS duomenimis 1.20 val. įformino lengvajam automobiliui BMW G6X (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m.) 2023 m. balandžio 18 d. pagal eksporto deklaraciją MRN 23PL311010E0178010 pradėtos eksporto procedūros užbaigimą, kai pačios transporto priemonės muitinės poste net nebuvo. Muitinės pareigūnė veikė Baltarusijos Respublikos piliečio M. S. interesais siekdama sutrumpinti jo laukimo eilėje laiką, kad šis greičiau galėtų kirsti valstybės sieną. Teigia, jog šia savo veika vyriausioji inspektorė R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir MĮ) 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir VTS, ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą darbo organizavimo tvarkos 38, 69 punktų, Etikos kodekso 7.2.3 ir 7.3.3 papunkčių reikalavimus ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą. Įvertinęs Išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, Muitinės departamento generalinis direktorius D. Ž. priėmė sprendimą R. M. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Atsižvelgdamas į tai, kad minėta pareigūnė yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narė, Muitinės departamentas 2024 m. vasario 8 d. raštu Nr. (6.31 Mr)3BE-861 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą prašydamas duoti sutikimą skirti minėtai pareigūnei tarnybinę nuobaudą. Paaiškina, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2024 m. vasario 22 d. raštu Nr. 1P-5101 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, toleruojamas muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių – persekiojimas, tikrintoja netinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir nevertino svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nesivadovaujant objektyvumo, nešališkumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, turint išankstinę subjektyvią nuomonę ir dėl to vertintinas kaip persekiojimas – poveikio priemonė pareigūnams – profesinės sąjungos nariams. Nesutinka su minėtais Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo motyvais ir mano, kad toks profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Pažymi, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Mano, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą nenurodė nei vienos pareigūnės diskriminuojančios aplinkybės dėl jos narystės profesinėje sąjungoje ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją.

Atsiliepimas

Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinei sąjungai įstatymų suteikta teisė atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Mano, kad tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda, nesusijusi su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, profesinė sąjunga vadovavosi ne tik PSĮ nuostatomis, bet ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.PV3-555 35.5 punktu bei Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis. Aprašo 25 punkte numatyta, kad tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvada dėl padaryto nusižengimo teikiama vadovui, kuris, įvertinęs gautą medžiagą priima sprendimą. Kadangi Apraše nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas, darytina išvada, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos vadovas vadovaudamasis ne tik savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga, bet ir kita turima informacija, profesinės sąjungos 2024 m. vasario 22 d. raštu Nr. 1P-5101 pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM posto vyriausiajai inspektorei R. M. motyvais. Pažymėjo, kad atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, profesinė sąjunga vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams, palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, profesinė sąjunga Raštu būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius. Išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūnės paaiškinime nurodytos aplinkybės, dėl ko pareigūnei nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnė savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Teigia, jog faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnė savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnė veikė savo kompetencijos ribose, atliko savo darbą tinkamai. Pabrėžia, kad išnagrinėjus tarnybinio tyrimo medžiagą nematyti jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą, todėl darytina išvada, kad galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi pareigūnė, aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turint išankstinį įsitikinimą, nurodymą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei, galimai dėl to, jog pareigūnė yra profesinės sąjungos narė ir priklauso profesinės sąjungos valdymo organui. Pažymi, kad negali būti taikoma atsakomybė už padarytas pavienes klaidas ar teisės aktų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalas ar itin neigiamas pasekmes. Tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Teigia, kad Išvadoje, nustatinėjant pareigūnės kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jos padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūnės galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Patikrinimą atlikusi tikrintoja pasirėmė tik savo matymu bei supratimu ir nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo. Priešingai, savaip aiškino ir aplinkybes ir paaiškimus, siekiant pareigūnės apkaltinimo. Mano, kad pareigūnė savo darbines funkcijas atliko tinkamai, nes įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnė savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Jeigu pareigūnės veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo. Teigia, kad tikrintoja savo išvadas parengė tendencingai ir šališkai. Aiškiai buvo pažeidžiamos profesinės sąjungos narės teisės ir teisėti interesai ir šiuo atžvilgiu pažeidžiamos Statuto 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatos. Mano, kad vertindamas ir priimdamas sprendimą dėl nusižengimo, parinkdamas drausminio poveikio priemones, darbdavys privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, tinkamą teisės aktų taikymą bei visų aplinkybių ir faktų ištyrimą, todėl šiuo atveju priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą – pastabą – nepagrįstas įrodymais, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Tarnybinės nuobaudos rūšis turėtų būti skiriama atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, privaloma individualizuoti pareigūnui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Atsakovės manymu, darbdavys tendencingai ketina skirti, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narei, tarnybinę nuobaudą dėl jos narystės profesinėje sąjungoje už tai, kad pareigūnė aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jam tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2024 m. vasario 22 d. rašto Nr. 1P-5101 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriame profesinė sąjunga pateikė atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajai inspektorei R. M., teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2023 m. balandžio 21 d. pavedimu buvo pavesta Muitinės departamento Imuniteto tarnybai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus TM vyriausiosios inspektorės R. M. veiksmų. Tarnybinį patikrinimą atlikusi Muitinės departamento Imuniteto tarnybos patarėja L. L. 2024 m. vasario 5 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-89 „Dėl R. M. padaryto tarnybinio nusižengimo“.

Išvadoje konstatuota, kad R. M. 2023 m. balandžio 19 d. dirbdama Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste, Atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo bare, laikotarpyje nuo 1.00 iki 4.00 val. buvusi paskirta į šiam

darbo barui priskirtiną Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo darbo vietą E1, F1 eismo juostose (darbo vieta Nr. 7), pasinaudodama turimomis MDAS naudotojo teisėmis atlikti eksportuojamų prekių muitinės formalumus, atliko šiai darbo vietai Vidaus tvarkos taisyklių 1 priede (Šalčininkų kelio posto darbo vietų aprašymas) nepriskirtas funkcijas, t. y. MDAS duomenimis 1.20 val. įformino lengvajam automobiliui BMW G6X (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m.) 2023 m. balandžio 18 d. pagal eksporto deklaraciją MRN 23PL311010E0178010 pradėtos eksporto procedūros užbaigimą, kai pačios transporto priemonės muitinės poste net nebuvo. Pažymėtina, kad muitinės pareigūnė veikė Baltarusijos Respublikos piliečio M. S. interesais siekdama sutrumpinti jo laukimo eilėje laiką, kad šis greičiau galėtų kirsti valstybės sieną. Tokiu būdu neteisėtai veikdama, t. y. atlikdama muitinio tikrinimo veiksmus ne pagal priskirtą kompetenciją, pažeisdama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, pagal kuri pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas, Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį muitinės pareigūnai privalo vykdyti muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimus, Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą darbo organizavimo tvarką (38 punkte numatyta, kad poste darbas organizuojamas vadovaujantis Pavyzdinėmis standartinio darbo organizavimo muitinės poste taisyklėmis, patvirtintomis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1B-714 „Dėl Pavyzdinių standartinio darbo organizavimo muitinės poste taisyklių patvirtinimo“, pagal kurių 20 punktą, į konkrečią muitinės posto darbo vietą paskirti pareigūnai vykdo jos aprašyme numatytas funkcijas; 69 punktą, kuriame numatyta, kad posto pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, gali dirbti tik viename darbo bare (darbo vietoje)), o taip pat, Etikos kodekso 7.2.3 ir 7.3.3 papunkčius toje apimtyje, kad muitinės darbuotojai atlikdamas savo funkcijas privalo veikti pagal suteiktus įgaliojimus ir nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir neužsiimti kita veikla, kuri galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, sudarytų prielaidas tarnybos teikiamas galimybes panaudoti ne viešajam interesui garantuoti, 9 trukdytų atlikti tarnybos pareigas arba kenktų tarnybos autoritetui ar ją diskredituotų, piktnaudžiaudama tarnyba ir viršydama konkrečiu atveju suteiktus tarnybos įgaliojimus, padarė tarnybinį nusižengimą.

Įvertinęs Išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, Muitinės departamento generalinis direktorius D. Ž. priėmė sprendimą R. M. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Muitinės departamentas 2024 m. vasario 8 d. raštu Nr. (6.31 Mr)3BE-861 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti Vilniaus TM vyriausiajai inspektorei R. M. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2024 m. vasario 22 d. raštu Nr. 1P-5101 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, rašte nurodė, kad taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, toleruojamas muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių – persekiojimas, tikrintoja netinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir nevertino svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nesivadovaujant objektyvumo, nešališkumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, turint išankstinę subjektyvią nuomonę ir dėl to vertintinas kaip persekiojimas – poveikio priemonė pareigūnams – profesinės sąjungos nariams.

Pareiškėjas Muitinės departamentas nesutikdamas su tokiu Raštu, kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais (statutu). Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu; gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus.

Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsnį, profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis. To paties įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais. Darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse.

Remiantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsniu darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo; nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

LVAT savo jurisprudencijoje, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr. LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).

Profesinė sąjunga, mananti, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje (žr. LVAT 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr. LVAT 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė, atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo, turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo/ nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.

Pareiškėjo teigimu, Muitinės departamentas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą.

Profesinė sąjunga ginčijamame Rašte teigia, kad nusprendus skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei, Muitinės departamentas taikė ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleravo muitinės pareigūnų, profesinės sąjungos narių, persekiojimą. Nurodo, kad Muitinės departamento Imuniteto tarnybos patarėja L. L., atlikusi tarnybinį patikrinimą, netinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei.

Nagrinėjamu atveju teismas vertindamas atsakovės ginčo Sprendime nurodytus atsisakymo motyvus, konstatuoja, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, jog ginčijamame Sprendime atsakovė savo atsisakymą trečiajam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą, be kita ko, nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo, tarnybinė atsakomybė taikoma dėl Profesinės sąjungos nario aktyvios veiklos ir narystės profesinėje sąjungoje. Vis dėlto iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda siūlytina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl pastarojo veiksmų (neveikimo), t. y. minėtoje išvadoje konstatuota, kad R. M. 2023 m. balandžio 19 d. dirbdama Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste, Atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo bare, laikotarpyje nuo 1.00 iki 4.00 val. buvusi paskirta į šiam darbo barui priskirtiną Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo darbo vietą E1, F1 eismo juostose (darbo vieta Nr. 7), pasinaudodama turimomis MDAS naudotojo teisėmis atlikti eksportuojamų prekių muitinės formalumus, atliko šiai darbo vietai Vidaus tvarkos taisyklių 1 priede (Šalčininkų kelio posto darbo vietų aprašymas) nepriskirtas funkcijas, t. y. MDAS duomenimis 1.20 val. įformino lengvajam automobiliui BMW G6X (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m.) 2023 m. balandžio 18 d. pagal eksporto deklaraciją MRN 23PL311010E0178010 pradėtos eksporto procedūros užbaigimą, kai pačios transporto priemonės muitinės poste net nebuvo. Pažymėtina, kad muitinės pareigūnė veikė Baltarusijos Respublikos piliečio M. S. interesais siekdama sutrumpinti jo laukimo eilėje laiką, kad šis greičiau galėtų kirsti valstybės sieną.

Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėju, jog R. M. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su trečiojo asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, byloje nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti R. M. išimtinai tik dėl to, kad ji yra Profesinės sąjungos narys.

Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.

Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Pažymėtina, jog neabejotinai atsakovė, atstovaudama profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Kaip minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. tik dėl jos veiklos Profesinėje sąjungoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2024 m. vasario 22 d. raštu Nr. 1P-5101 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į R. M. atliktus tarnybinius nusižengimus. Todėl Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajai inspektorei R. M. pateiktu 2024 m. vasario 22 d. raštu Nr. 1P-5101 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, naikintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patenkinti.

Panaikinti atsakovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2024 m. vasario 22 d. rašte Nr. 1P-5101 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajai inspektorei R. M..

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas Giedraitis Janina Vitunskienė Natalja Zelionkienė