- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-173-577/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06590-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Naujininkų ūkis“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Naujininkų ūkis“, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 361,01 Lt skolos, 22,05 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui R. B.. 2009-11-24 patikrinimo metu surašytu aktu UAB „Vilniaus energija“ ir namo administratoriaus UAB „Naujininkų ūkis“ atstovai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini), bute buvo demontuotas vonios pašildytuvas, cirkuliacinė linija nepažeista, karšto vandens įvadas atjungtas suvirinimo būdu. Karšto vandens sistemos pertvarkymo darbai įvykdyti savavališkai, pažeidžiant šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į tai, nuo 2009-11-24 mokesčiai už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui (duomenys neskelbtini) butui skaičiuojami vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007-01-29 nutarimu Nr. 03-5 patvirtintos Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo 8 p. 3 lentelės nuostatomis – kai yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai bute, bet nėra vonios šildytuvo, t.y. 80 kWh. Atsakovas moka mokesčius dalinai, už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2010-08-31 yra susidaręs 361,01 Lt įsiskolinimas. Atsakovas už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-10-11 yra skolingas 22,05 Lt delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2009-06-30 pasirinko karšto vandens ruošimo jo naudojimo vietoje, naudojant dujas, būdą. Atsakovo buto įrenginiai buvo atjungti nuo namo karšto vandens ir cirkuliacijos stovų. Nuo 2009-07-01 atsakovas šilumos karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti iš ieškovo neperka, minėtiems tikslams šilumos energija atsakovui nėra tiekiama ir atsakovo nėra vartojama, todėl negali būti reikalaujama už ją sumokėti. Dėl daugiabučio namo, kuriame yra atsakovui priklausantis butas, konstrukcijų ypatumų šiame name nėra jokių bendro naudojimo objektų, kuriuose būtų naudojama šilumos energija. Atsakovas nei tiesiogiai savo bute, nei per bendro naudojimo objektus name negavo ir nevartojo šilumos energijos karšto vandens temperatūrai palaikyti. Ieškovas neteisingai taiko 80 kWh normatyvą, nes atsakovo bute nėra jokių dviejų karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovų. Šie stovai eina ne per butą, o yra name esančioje atskiroje šachtoje. Šią aplinkybę patvirtina 2010-11-11 aktas.
Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo apmokėti už šilumos energiją, kurios nesuteikė ir kuri atsijungusio nuo šilumos tiekimo atsakovo jau nebuvo vartojama.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-04-13 ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ valstybės naudai 20 Lt pašto išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-04-13 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį. Nurodo, kad karšto vandens sistemos pertvarkymas dėl buto, patalpos karšto vandens ruošimo ir tiekimo būdo keitimo priskiriamas rekonstrukcijai, kad atlikti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nustatytas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų karšto vandens įrenginių atjungimo nuo pastato karšto vandens sistemos procedūras ir įforminti atsijungimą galima tik teisės aktų nustatyta tvarka. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 263 p. nurodyta, kad buto ar kitų patalpų savininkai, pažeidę atsijungimo tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitiniais vartotojais tol, kol neatlieka šių taisyklių 262 p. numatytų veiksmų. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 262 p. nurodyta, jog buto ar kitų patalpų, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų -buitinių šilumos vartotojų su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal taisyklių 250.5 p. nuostatas nuo statinio (ar statinio rekonstrukcijos) pripažinimo tinkamu naudoti momento. Sutartiniai santykiai nepiktnaudžiaujant negali būti nutraukti vienašališkai, neinformavus kitos šalies ir negavus jos sutikimo, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Be to, UAB „Vilniaus energija“ tiekia apibrėžtą šilumos (karšto vandens) energijos kiekį iki pastato (duomenys neskelbtini), šilumos punkto, kur įvadinio šilumos skaitiklio apskaitytas patiektas kiekis toliau dalinamas įstatymo numatyta tvarka: kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Atsakovas neįrodė, kad yra teisėtai atsijungęs nuo šildymo ir karšto vandens sistemos, todėl pagal galiojančius teisės aktus yra šilumos vartotojas ir turi prievolę mokėti už priskirtą šilumos ir karšto vandens energijos kiekį. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui nuosavybės teise, todėl jis proporcingai savo daliai atsako UAB „Vilniaus energija“ pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, turi apmokėti mokestį už (duomenys neskelbtini) skaičiuojamą mokestį už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad siekdamas buto rankšluosčių džiovintuvą atjungti nuo bendrų namo karšto vandens tiekimo tinklų, jis žodžiu kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“ klientų aptarnavimo centrą, kurio darbuotojai informavo, jog reikalingas namo administratoriaus leidimas. Atsakovas kreipėsi į namo administratorių UAB „Naujininkų ūkis“, kuris raštu pranešė, kad neprieštarauja, jog atsakovas kaip buto savininkas karštą vandenį ruoštų individualiai. 2009-06-30 buvo atjungtas atsakovo buto rankšluosčių džiovintuvas nuo namo karšto vandens ir gyvatuko stovų, t.y. buvo užaklinti karšto vandens ėmimo čiaupas ir namo gyvatuko atšaka (atvadas) į butą. Darbus atsakovo prašymu atliko namo administratorius UAB „Naujininkų ūkis“, dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atstovui. Šį faktą patvirtina UAB „Naujininkų ūkis“ 2010-06-30 raštas Nr. S₂-706 bei UAB „Naujininkų ūkis“ atstovo paaiškinimai, duoti 2011-04-05 teismo posėdžio metu. Apie šį atjungimą 2009-06-30 raštu buvo informuotas ieškovas. Atsakovo buto vonios rankšluosčių džiovintuvo atjungimo nuo namo kašto vandens sistemų darbai buvo atlikti visiškai teisėtai ir jokios teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos. Ieškovas savo apeliacinio skundo teiginį dėl buto rankšluosčių džiovintuvo savavališko atjungimo grindžia Energetikos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. 1-172 patvirtinto Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo III skyriaus 14.2 punktu, kuriuo karšto vandens sistemos pertvarkymas dėl buto, patalpos karšto vandens ruošimo ir tiekimo būdo keitimo yra priskiriamas rekonstrukcijai, tačiau šis teisės aktas priimtas po 2009-06-30 rankšluosčių džiovintuvo atjungimo. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovo technines sąlygas užsakė tik dėl to, kad buvo suklaidintas ieškovo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamentas 2010-09-16 raštu Nr. A63-1013(41598)-(3.2.1-BR4) nurodė, kad Miesto plėtros departamentas parengė ir išdavė technines sąlygas (2009-10-09 Nr. 20111) buto (duomenys neskelbtini) atjungimui nuo namo karšto vandens sistemos. Įvykdžius techninių sąlygų reikalavimus buvo surašytas atjungimo aktas su namo bendrojo naudojimo objektų administratore ir šilumos tiekėja. Šis raštas patvirtina, kad atsakovo buto vonios rankšluosčių džiovintuvas yra atjungtas nuo namo karšto vandens sistemos pagal techninių sąlygų reikalavimus. Nuo 2009-07-01 atsakovas šilumos karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti iš ieškovo neperka, minėtiems tikslams šilumos energija atsakovui nėra tiekiama ir atsakovo nėra vartojama. Negali būti reikalaujama sumokėti už energiją, kuri atsakovui nebuvo tiekiama ir atsakovo nebuvo ir neturėjo būti vartojama. Šilumos energija namui buvo pateikta su tikslu palaikyti karšto vandens temperatūrą ir buvo suvartota karštą vandenį iš ieškovo perkančių namo gyventojų (butų). Ieškovas mokestį už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti apskaičiavo vadovaudamasis Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007-01-29 nutarimu Nr. 03-5, 8 punkte esančia 3 lentele, kuri nustato, kad, kai yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai bute, bet nėra vonios šildytuvo, vidutinis energijos sąnaudų normatyvas būstui per mėnesį yra 80 kWh. Ieškovas (apeliantas) neteisingai taiko šį normatyvą, kadangi atsakovo bute nėra jokių dviejų karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinio skundo ribose. Teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas R. B. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. UAB „Naujininkų ūkis“ atsakovo prašymu, dalyvaujant ir UAB „Vilniaus energija“ atstovui, 2009-06-30 atsakovo bute atjungė karšto vandens įvadą į butą ir demontavo vonioje esantį gyvatuką. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nuo 2010-06-30 iš ieškovo neperka karšto vandens, tačiau ieškovas atsakovo butui (duomenys neskelbtini), skaičiuoja mokestį už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui; mokesčiui apskaičiuoti ieškovas taiko 80 kWh vidutinį energijos sąnaudų normatyvą butui per mėnesį, numatytą Metodikos 8 punkto 3 lentelėje. Pastaroji teisės norma nustato, kad 80 kWh energijos sąnaudų normatyvas gali būti taikomas tik tokiam butui, kuriame yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai, bet nėra vonios šildytuvo. Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad minėtas normatyvas atsakovui negali būti taikomas, nes atsakovo bute nėra jokių karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovų. Ieškovas neturi teisės taikyti Metodikos 8 punkto 3 lentelėje numatytą 80 kWh energijos sąnaudų normatyvą, todėl neteisėtai skaičiuoja atsakovo butui mokestį už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui. Todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo mokesčius už šilumą, paskaičiuotą minėto normatyvo pagrindu, atmetė kaip nepagrįstą.
Kaip jau minėta, atsakovas 2009-06-30 savo bute atjungė karšto vandens įvadą į butą ir demontavo vonioje esantį gyvatuką, o ieškovas prašė priteisti 361,01 Lt įsiskolinimą už karšto vandens palaikymą nuo 2009-07-01 iki 2010-08-31, todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą. Apeliantas, nesutikdamas su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išvada, nurodo, jog atsakovas savavališkai demontavo vonios pašildytuvą, todėl jis ir toliau liko teikiamos šilumos buitiniu vartotoju ir privalo mokėti už jam priskirtą šilumos kiekį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina teisėtą atsijungimą nuo šilumos tinklų (LR šilumos ūkio įstatymo 23, 24, 25, 29 str. str., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2003-06-30, 250-264 p.p.). Pagal minėtų taisyklių 196 p. buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas Taisyklių ir Šilumos ūkio įstatymo nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas tol, kol neatlieka taisyklių 194 punkte nurodytų veiksmų – buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato savininkas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą. Aplinkybę, jog atsakovas atjungė karšto vandens įvadą į butą ir demontavo vonioje esantį gyvatuką nuo 2009-06-30, patvirtina UAB „Naujininkų ūkis“ raštas ieškovei, kuriame nurodoma, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra atjungtas karšto vandens įvadas į butą ir demontuotas vonioje esantis gyvatukas, darbai buvo atlikti buto savininko prašymu, dalyvaujant UAB „Vilniaus energija“ įmonės vadybininkui – šilumininkui V. J. (b.l. 18). Taip pat aplinkybę, kad darbai buvo atlikti įstatymų nustatyta tvarka, patvirtina ir byloje esantis 2010-11-11 aktas, pasirašytas minėto UAB „Vilniaus energija“ atstovo, eksploatuojančios bendrovės atstovo ir buto savininko. Šiame akte nurodyta išvada, kad atjungimas įvykdytas pagal išduotas technines sąlygas ir pagal taisykles surašant aktą su UAB „Naujininkų ūkis“ ir šilumos tiekėju (b.l. 46). Todėl atmestini visi apelianto argumentai, kad atsakovas savavališkai demontavo vonios pašildytuvą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esant teisėtam atsijungimui, ieškovas neturi pagrindo nepriskaičiuoti įsiskolinimo už energijos tiekimą.
Atmestinas apelianto argumentas, kad jis tiekia apibrėžtą šilumos energijos kiekį iki pastato šilumos punkto, kur įvadinio šilumos skaitiklio apskaitytas patiektas kiekis toliau dalinamas įstatymo numatyta tvarka, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Teismas pažymi, jog jau minėtame UAB „Naujininkų ūkis“ 2010-06-30 rašte, adresuotame apeliantui, UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad atsakovas atjungė karšto vandens įvadą į butą ir demontavo vonioje esantį gyvatuką, todėl prašė perskaičiuoti mokestį už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui nuo 2009-06-30 dienos ir toliau šio mokesčio neskaičiuoti. Todėl darytina išvada, jog ieškovas buvo laiku informuotas apie atjungimą ir to pasėkoje turėjo karšto vandens temperatūros palaikymo mokestį skaičiuoti butams, esantiems (duomenys neskelbtini) name, išskyrus (duomenys neskelbtini) butą. Tais pačiais motyvais atmestinas apelianto argumentas, jog sutartiniai santykiai negali būti nutraukti vienašališkai, neinformavus kitos šalies ir negavus jos sutikimo. Jau minėtos pažymos patvirtina, jog apeliantas buvo informuotas, jo atstovas dalyvavo atjungiant ir demontuojant vonios pašildytuvą, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantas nebuvo informuotas. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad buvo gautas apelianto sutikimas minėtiems darbams atlikti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, tai, kad atsakovas atjungimo darbams atlikti buvo gavęs namo administratoriaus UAB „Naujininkų ūkis“ sutikimą, beje, juos ir atliko namo administratorius UAB „Naujininkų ūkis“, dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atstovui; bei Statybos įstatymo 2 str. 21 p., STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 14 p. nuostatas (redakcija, galiojusi ginčo veiksmų atlikimo metu) neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovas, atjungė karšto vandens įvadą į butą ir demontavo vonioje esantį gyvatuką, neteisėtai.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Apeliantas pateikė papildomų dokumentų bei prašymą sustabdyti civilinę bylą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės Kauno apygardos administracinio teismo kreipimąsi 2011-09-19 nutartimi į LVAT administracinėje byloje Nr. I-508-353/2011. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymą, visų pirma pažymi, jog apeliantas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių papildomi dokumentai negalėjo būti pateikti anksčiau ir kodėl būtinumas juos pateikti iškilo esant bylai apeliaciniame teisme ir paskyrus bylą nagrinėjimui; antra, visiškai neaišku, kodėl, esant neaiškumams dėl vidutinių šilumos sąnaudų cirkuliacijai normatyvų taikymo esant netipinėms karšto vandens sistemoms, apeliantas kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją bei Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos tik 2011-12-12, kai tuo tarpu būtent taikydamas normatyvus apeliantas privalo skaičiuoti mokesčius; trečia, iš pateiktų dokumentų matyti, kad tarp minėtų institucijų ir apelianto vyksta susirašinėjimas, į 2012-01-16 apelianto raštą atsakymas nepateiktas. Todėl pateiktus papildomai dokumentus atsisakytina priimti (CPK 314 str.).
Apelianto prašymas dėl bylos sustabdymo, nenustačius CPK 163 str. 1 d. 8 p. nurodytų pagrindų, atmestinas, pažymint, jog apelianto pateikta Kauno apygardos administracinio teismo nutartis patvirtina, kad kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar STR 1.08.07:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11 p. (Žin., 2010, Nr. 116-5942) neprieštarauja LR šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2010, Nr. 65-3196) 29 str. 1 d. nuostatai, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl veiksmų, įvykusių galiojant ankstesnei paminėtų teisinių normų redakcijai, teisėtumo vertinimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.