- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- e2S-2148-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25741-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Kreditorius
- UAB „Antakalnio būstas“
- Skolininkas
- N. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „Antakalnio būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-27 nutarties atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „Antakalnio būstas“ pareiškimą skolininkei N. Š. dėl įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Antakalnio būstas“ kreipėsi į teismą CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka dėl 453,28 EUR skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis, procesinių dokumentų rengimas, kitos išlaidos, priteisimo iš skolininkės N. Š.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-27 kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti. Nurodė, kad kreditorius prašo iš skolininko priteisti 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pagal CPK 88 str. 1 d. 6 p. išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, t. y. kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kadangi nagrinėjamu atveju su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kaip kreditoriaus atstovas kreipėsi kreditoriaus darbuotojas, duomenų apie tai, kad kreditorius byloje pasitelkė advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, nėra, teismas neturėjo pagrindo priteisti kreditoriui 24,20 Eur išlaidų, sumokėtų UAB „Skolos LT“ už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies kreditoriaus pareiškimą, kaip aiškiai nepagrįstą atsisakė priimti (CPK 435 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorius UAB „Antakalnio būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-27 nutartį. Nurodė, kad teismas atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, netinkamai įvertino ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas, formaliai atsisakydamas jį priimti. Nagrinėjamoje byloje teismas neatsižvelgė į galimybę tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies. Pažymėjo, jog teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą prieštarauja teismų praktikai (nutartis civilinėje byloje Nr.2S-817-278/2013). CPK nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra prašymas priteisti iš skolininko 453,28 Eur, tuo tarpu kiti reiškiami reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų laikytini išvestiniais. Todėl kreditoriaus įsitikinimu pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl 453,28 Eur skolos ir 3 Eur žyminio mokesčio priteisimo, kadangi kreditoriaus reikalavimai gali būti patenkinami tiek visi, tiek dalis jų, o CPK 435 str. 2 d. nurodyta, kad pareiškimas atsisakytinas priimti, jeigu jis yra visas aiškiai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Vilniaus miesto apylinkės teismas, skundžiama 2015-07-27 nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Antakalnio būstas“ pareiškimą skolininkei N. Š. dėl skolos priteisimo. Teismas konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas priteisti iš skolininko 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl apmokėjimo už teisinių paslaugų teikimą UAB „Skolos LT“, yra nepagrįstas ir negali būti tenkintinas, kadangi šios išlaidos nepriskirtinos prie kitų būtinųjų išlaidų. CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra nustatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, todėl kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė priimti kaip nepagrįstą. Apeliantas minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja tuo pagrindu, kad CPK XXIII skyriuje nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareikšime nurodytų reikalavimų, todėl apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas galėjo išduoti teismo įsakymą dėl pagrindinės skolos ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, tačiau be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-07-27 nutarties yra iš esmės nepagrįstas.
CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.). Tačiau pagal CPK 435 str. 2 d. teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Šis pagrindas taikytinas tada, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba aiškiai laikytinas nepagrįstu. CPK 433 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo turi būti nurodomas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, galintys pagrįsti reikalavimą. Pagal CPK 436 str. 2 d. 6-8 p. išduotame teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir priteisiami delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos (jei tokių buvo reikalaujama). Taigi, teismo įsakymo išdavimo apimtis aiškiai apibrėžta CPK 436 str. 2 d. ir priimant pareiškimą teismas turi patikrinti, ar įsakymas galės būti priimtas visais įsakymo turinio aspektais.
Įstatymas riboja teismo įsakymo apskundimo teisę (CPK 436 str. 7 d.). Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t.y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tačiau teisinis reglamentavimas įtvirtinantis, kad teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir visi išvestiniai reikalavimai (jei tokie buvo pareikšti) (CPK 436 str. 2 d. 6-8 p.), o teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi, t.y. dėl visų reiškiamų reikalavimų, pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.). Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią atsisakymui pilna apimtimi priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą pakanka, kad būtų pareikštas nepagrįstas reikalavimas tik dėl vienos prievolės (papildomos, pvz. netesybų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galimybės išduoti teismo įsakymą tik dėl dalies pareikštų reikalavimų nėra. Be to, teismui atsisakius priimti tik reikalavimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o dėl kitų reikalavimų išdavus teismo įsakymą, susiklostytų procesinė situacija, kai bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas teismo būtų sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje. Tokia situacija iš esmės neatitiktų proceso operatyvumo principo bei teismo įsakymo instituto esmės bei tikslų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo visų reikalavimų apimtyje. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-27 nutartį palikti nepakeistą.