Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. T. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Teismas privalėjo išspręsti bylų sujungimo klausimą, o tik po to spręsti klausimą dėl bylos sustabdymo. Nutartyje visiškai nebuvo sprendžiamas bylų sujungimo klausimas, motyvuojamojoje dalyje nėra net užsimenama apie šio prašymo sprendimą, pagrįstas ar ne yra prašymas ir kokie motyvai, tik rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad prašymas dėl bylų sujungimo netenkinamas.

2. Sprendžiant bylų sujungimo klausimą aktualu yra tai, kad tame pačiame teisme yra gautas ieškinys ir civilinė byla Nr. e2-1268-671/2015, kuri yra nagrinėjama ginčo teisenos tvarka tarp tų pačių šalių ir dėl to paties daikto. Dėl šios priežasties tikslinga abi bylas sujungti ir nagrinėti šiuos paveldėjimo klausimus vienoje byloje. Tokiu būdu būtų ekonomiškesnis bylų nagrinėjimas, nes liudytojus ir šalis nereiktų apklausinėti skirtingose bylose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas Nr.2-288-187/2015 pagal pareiškėjų V. T. ir V. S. patikslintą pareiškimą V. T., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo iki tol, kol bus išspręsta Telšių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1268-671/2015, tačiau netenkintas prašymas dėl nurodytų bylų sujungimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Tai galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Kasacinio teismo pažymėta, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

Nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjama civilinė byla ypatingąja teisena pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad V. T. ir V. S. faktiškai pradėję valdyti priėmė savo motinos O. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, kurį mirties dienai sudarė: ½ pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) V. T. mirties dieną, jo sūnui V. T. buvo reikalingas išlaikymas būstu. Tuo tarpu civilinė byla Nr. e2-1268-671/2015 yra nagrinėjama ginčo teisenos tvarka tarp tų pačių šalių ir dėl to paties objekto - pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių)-šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) - pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Taigi, bylų sujungimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Tuo tarpu CPK 164 straipsnio 3 punkte numatytas privalomas bylos sustabdymo pagrindas kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Taigi, minėtas bylos sustabdymas yra teismo pareiga, o ne teisė, kadangi neišsprendus ginčo objekto nuosavybės klausimų negali būti sprendžiami reikalavimai reiškiami šioje byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad esant aptartoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą Nr. 2-288-187/2015 tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1268-671/2015 ir įsiteisės šioje byloje sprendimas. Kadangi civilinė byla Nr. e2-1268-671/2015 privalėjo būti sustabdyta, akivaizdu, kad klausimas dėl bylų sujungimo tuo pagrindu, t. y. privalomu bylos sustabdymu, ir buvo atmestas.

Atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą ir pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos šalims.