Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-4261-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02343-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 11.7; 29.9; 55.1.3 (S)

2021 m. spalio 22 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „OZO BOULINGAS“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „OZO BOULINGAS“ skundu prašo: 1) panaikinti 2021 m. birželio 16 d. VMI raštą „Dėl subsidijų paraiškos“ Nr. RSUB-46068 ir 2021 m. birželio 16 d. VMI raštą „Dėl labiausiai nukentėjusių įmonių subsidijų paraiškos“ Nr. RSUB-46011; 2) įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 17 d. paraišką dėl subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms ir 2021 m. gegužės 31 d. paraišką dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms; 3) priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ginčijami raštai priimti dėl skirtingų pagalbos priemonių verslui dėl COVID-19, tačiau abi priemonės nustato tą patį kriterijų, dėl kurio kilo šis ginčas, t. y. kad pareiškėja tariamai neatitinka priemonių sąrašų kriterijaus dėl sunkumų patyrimo.

Mano, kad ginčijami raštai diskriminuoja pareiškėją, blogina jos teisinę padėtį, nes atsakovė plečiamai aiškina „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 (toliau – Aprašas Nr. 1), ir „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 230 (toliau – Aprašas Nr. 2), 18 punktą, nes nustatė juose nenumatytą kriterijų, t. y. numatė reikalavimą nepatirti sunkumų pagal paskutinius Juridinių asmenų registrui pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis (t. y. paskutinę finansinių metų dieną, nepriklausomai kada ji būtų), o ne Aprašo Nr. 1 ir Aprašo Nr. 2 18 punkte numatytai 2019 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja mano, kad Apraše Nr. 1 ir Apraše Nr. 2 nustatyti reikalavimai teisės aktų nustatyta tvarka būti pateikus Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinius už 2019 m. (arba paskutinių pasibaigusių finansinių metų rinkinius) aptariamų priemonių atveju atlieka dvejopą funkciją: (i) įmonių, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais – išviešinimo bei sąlygų Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA) Aprašo Nr. 1 ir Aprašo Nr. 2 nustatyta tvarka 2019 m. gruodžio 31 dienai įvertinti įmonių sunkumų (ne) patyrimą (nes būtent šiai dienai deklaruojami duomenys pateiktuose rinkiniuose); (ii) įmonių, kurių finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais – išviešinimo bei galimybės patikrinti pareiškėjų teikiamų duomenų nuoseklumą. Tačiau vien iš šių duomenų nėra galimybės nustatyti įmonių sunkumų patyrimą Aprašo Nr. 1 ir Aprašo Nr. 2 18 punkte reikalaujamai dienai (2019 m. gruodžio 31 d.). Dėl to, turi būti papildomai vertinami finansinės atskaitomybės dokumentai, atspindintys būtent 2019 m. gruodžio 31 d. duomenis, t. y. vertinami tokių įmonių tarpiniai balansai / pelno – nuostolio ataskaitos.

Pažymi, kad Europos Sąjungos teisės aktai (Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 ir 2020 m. kovo 20 d. Europos Komisijos komunikato „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ (2020/C 91 I/01) (toliau – Komunikatas)), kurių pagrindu buvo patvirtinti Aprašas Nr. 1 ir Aprašas Nr. 2, taip pat nenumato galimybės vertinti sunkumų patyrimo kitai nei 2019 m. gruodžio 31 dienai.

Teigia, kad ginčijamuose raštuose nebuvo atsižvelgta į individualią pareiškėjo situaciją. Pareiškėjos finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais ir paskutinieji finansiniai metai, kurių metinių finansinių ataskaitų rinkiniu vadovaujantis buvo priimti skundžiami raštai, pasibaigė 2020 m. balandžio 30 d., t. y., COVID-19 protrūkio Lietuvoje metu, jau galiojant karantino režimui ir draudimams pareiškėjai vykdyti veiklą. Tačiau pareiškėja mano, kad ji tenkina Aprašo Nr.1, Aprašo Nr.2, Reglamento (ES) Nr. 651/2014, tiek ir Komunikato reikalavimą, t. y. nepatirti sunkumų 2019 m. gruodžio 31 d., o po šios datos finansiniai sunkumai buvo patirti išimtinai dėl su COVID-19 susijusių priežasčių. Nei vienas teisės aktas, reglamentuojantis šiame skunde aptariamas pagalbos priemones nenumato draudimo patirti sunkumų po 2019 m. gruodžio 31 d. Priešingai, pareiškėja, nepatyrusi nuostolių, net neturėtų teisės kreiptis dėl atitinkamų subsidijų skyrimo.

Pažymi, kad LVPA ir VMI, siekdamos priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, privalėjo vertinti pareiškėjos sunkumų patyrimą Aprašo Nr. 1 ir Aprašo Nr. 2 18 punkte nustatytai dienai, t. y. 2019 m. gruodžio 31 d., o ne pareiškėjos finansinių metų pabaigos dienai, t. y. 2020 m. balandžio 30 d. Nenustačius šios aplinkybės pareiškėja neteisėtai ir nepagrįstai pateko į blogesnę padėtį nei kitos įmonės, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Pareiškėjos sunkumų patyrimo aplinkybė, kaip nurodo ir pati LVPA, 2019 m. gruodžio 31 dienai vertinta net nebuvo, nes Juridinių asmenų registre nėra šiai dienai parengtos metinės finansinės atskaitomybės, kurios parengti pareiškėja negali atsižvelgiant į jos finansinių metų laikotarpį. Tačiau pažymi, kad teisės aktų nustatyta tvarka yra parengta, patvirtinta ir Juridinių asmenų registre įregistruota tarpinė finansinė atskaitomybė, patvirtinanti pareiškėjos padėtį bei sunkumų patyrimo nebuvimą 2019 m. gruodžio 31 d.

Pažymi, kad pareiškėja yra įmonių grupės dalis. Susijusių įmonių sąrašas VMI buvo pateiktas pareiškėjos teiktose paraiškose subsidijoms gauti. Visų „vieną įmonę“ sudarančių įmonių finansiniai metai taip pat yra nuo gegužės 1 d. iki balandžio 30 d. LVPA ir VMI nevertino, kad „vienos įmonės“, kuriai priklauso pareiškėja, nuosavas kapitalas pagal 2019 m. gruodžio 31 d. parengtus tarpinius įmonių balansus bei pelno-nuostolio ataskaitas taip pat yra teigiamas.

Teigia, kad LVPA ir VMI nebendradarbiavo su pareiškėja, nes nepateikė atsakymų į jos paklausimus.

Teisme 2021 m. spalio 8 d. gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji išdėsto nesutikuno su atsakovo atsiliepimu argumentus. Pažymi, kad VMI neteisingai ir klaidinančiai aiškina subsidijas reglamentuojančius teisės aktus, taiko papildomus reikalavimus pareiškėjai, kurių priemonių aprašai nenumato. Europos Komisijos Komunikato 3.1. skirsnio 22(c) reikalavimus sunkumų patyrimas turi būti vertinamas išimtinai 2019 m. gruodžio 31 d. Pagal nurodytą Europos Komisijos Komunikatą pagalba gali būti teikiama įmonėms, kurios nėra laikomos sunkumų patiriančiomis įmonėmis 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau vėliau dėl COVID-19 protrūkio tokiomis tapo. Teigia, kad VMI vadovaujasi cituojamu Europos Komisijos atsakymu selektyviai, t. y. VMI neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų naujausių (tarpinių) finansinių atskaitomybių.

Atkreipia dėmesį, kad VMI atsiliepime nutyli, kad pareiškėjos pateiktų paklausimų pagrindu Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija kreipėsi su paklausimu į Europos Komisiją dėl išaiškinimo, ar gali būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įmonės finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, ir pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovo pareiškėjai žodžiu pateiktą informaciją, Europos Komisija atsakydama į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos paklausimą nurodė, kad susiklosčius tokiai individualiai situacijai turėtų būti vertinama pagal nacionalinius teisės aktus.

Atsakovė VMI atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad LVPA, atlikdama sunkumų vertinimą, remiasi Europos Komisijos pateiktu išaiškinimu, kuris numato, kad vertinimui atlikti gali būti naudojami tik patvirtinti metiniai finansinės atskaitomybės dokumentai (angl. the financial statements for the closed accounting period). Galimybės vertinimui naudoti tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus nėra numatyta, todėl LVPA šio konkretaus pareiškėjo atžvilgiu negali taikyti kitokių / išskirtinių vertinimo kriterijų, kadangi tai prieštarautų tinkamam Reglamento nuostatų įgyvendinimui ir pažeistų lygiateisiškumo principą kitų pareiškėjų atžvilgiu. Būtent dėl to visų pareiškėjų, kurių finansiniai metai neatitinka kalendorinių metų, atžvilgiu buvo naudojami metiniai patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentai, kurių laikotarpis apima 2019 m. gruodžio 31 d. datą (pvz. 2019 m. balandžio 1 d. - 2020 m. kovo 31 d., 2019 m. liepos 1 d. - 2020 m. birželio 30 d. laikotarpio ir pan.).

Pažymi, kad detalesnė informacija apie sunkumų vertinimo principus abiejų kvietimų metu buvo ir iki šiol yra skelbiama LVPA puslapyje (žr. priemonių „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ ir „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ D.U.K, taip pat Kita —» Dėl ES paramą siekiančių gauti įmonių pripažinimo sunkumų patiriančiomis bendrovėmis).

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl VMI raštų, kuriais pareiškėja nepriskirta sunkumų dėl COVID-19 patiriančių įmonių kategorijai, dėl ko pareiškėjos nukentėjusių įmonių ir labiausiai nukentėjusių įmonių subsidijų paraiškos nebuvo tenkintos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, vadovaudamasi priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 230 (Aprašas Nr. 2), 2021 m. gegužės 17 d. pateikė paraišką atsakovui dėl subsidijos pagal šią priemonę skyrimo.

Taip pat pareiškėja, vadovaudamasi priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 (Aprašas Nr. l), 2021 m. gegužės 31 d. pateikė paraišką atsakovui dėl subsidijos pagal šią priemonę skyrimo, 2021 m. birželio 1 d. pateikta analogiška paraiška su patikslintais kontaktiniais duomenimis.

VMI pateikė pareiškėjai 2021 m. birželio 16 d. raštą „Dėl subsidijų paraiškos“ Nr. RSUB-46068 ir 2021 m. birželio 16 d. raštą „Dėl labiausiai nukentėjusių įmonių subsidijų paraiškos“ Nr. RSUB-46011, kuriais informavo pareiškėją, kad jos pateiktos subsidijų paraiškos pagal LVPA pateiktą informaciją nėra tenkinamos, nes įmonė neatitinka priemonių aprašų sąlygų - vertinimo metu nustatyta, kad „viena įmonė“ pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 dalį priskiriama sunkumų patiriančios įmonės kategorijai.

Dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, kad VMI su pareiškėja nebendradarbiavo, nes neatsakė į paklausimus pažymėtina, jog informacija apie sunkumų vertinimo principus abiejų kvietimų metu buvo ir iki šiol yra skelbiama LVPA puslapyje (priemonių „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ ir „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ D.U.K, taip pat Kita Dėl ES paramą siekiančių gauti įmonių pripažinimo sunkumų patiriančiomis bendrovėmis). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja ir kita įmonės grupėje priklausanti įmonė 2021 m. balandžio 15 d. el. paštu kreipėsi į LVPA su prašymu paaiškinti, kodėl jų paraiškos buvo netenkintos. LVPA 2021 m. balandžio 16 d. el. paštu atsakė į šį paklausimą pateikdama išsamų atsakymą į paklausimą. Pareiškėja 2021 m. balandžio 28 d. el. paštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją (kopijas siuntė VMI ir LVPA) su praklausimu „Dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo aiškinimo ir taikymo“. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2021 m. gegužės mėnesį į šį paklausimą taip pat atsakė. Atsižvelgiant į tai, nėra nustatyta, kad VMI ir / ar LVPA nebendradarbiavimo.

Dėl ginčo esmės nustatyta, kad 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/972 (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 651/2014) 2 straipsnio 18 dalyje numatyta, kad sunkumų patirianti įmonė - įmonė, kuri susiduria su bent jau viena iš šių aplinkybių: a) ribotos turtinės atsakomybės bendrovė (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus, arba, siekiant atitikti rizikos finansų pagalbos skyrimo reikalavimus, MVĮ per 7 metus nuo jos pirmojo komercinio pardavimo, atitinkanti rizikos finansų investicijų reikalavimus po finansų tarpininko išsamaus patikrinimo), kurios daugiau nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Taip yra tuomet, kai sukauptus nuostolius atėmus iš rezervų (ir visų kitų elementų, kurie paprastai laikomi bendrovės nuosavų lėšų dalimi) gaunama bendra neigiama suma, viršijantis pusę pasirašytojo akcinio kapitalo. Šioje nuostatoje „ ribotos turtinės atsakomybės bendrovė" visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Direktyvos 2013/34/ES (37) I priede, o „akcinis kapitalas", jeigu taikoma, apima bet kokius akcijų priedus; b) bendrovė, kurioje bent keli nariai turi neribotą turtinę atsakomybę už bendrovės (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus, arba, siekiant atitikti rizikos finansų pagalbos skyrimo reikalavimus, MVĮ per 7 metus nuo jos pirmojo komercinio pardavimo, atitinkanti rizikos finansų investicijų reikalavimus po finansų tarpininko išsamaus patikrinimo) skolą, kurios daugiau nei pusė jos kapitalo, kaip parodyta bendrovės apskaitoje, buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Šioje nuostatoje „bendrovė, kurioje bent keli nariai turi neribotą turtinę atsakomybę už bendrovės skolą“ visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Direktyvos 2013/34/ES II priede; c) jeigu įmonei taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra arba ji atitinka nacionalinės teisės kriterijus, kad jos kreditorių prašymu jai būtų pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra; d) jeigu įmonė gavo sanavimo pagalbą ir dar negrąžino skolos ar baigėsi jos garantijos galiojimas, arba gavo restruktūrizavimo pagalbą ir vis dar laikosi restruktūrizavimo plano; e) įmonė, kuri nėra MVĮ, jeigu per paskutinius dvejus metus: 1) įmonės balansinis skolos ir nuosavo kapitalo santykis viršija 7,5 ir 2) įmonės EBITDA (pajamų neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo, ir amortizacijos) palūkanų padengimo santykis yra mažesnis negu 1,0.

Pagal Europos Komisijos komunikato 3.1 skirsnį, kurio 22 dalies c punkte įtvirtinta, kad pagalba gali būti teikiama tik toms įmonėms, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo laikomos sunkumų patiriančiomis įmonėmis, kaip tai apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 651/2014, išskyrus labai mažas ir mažas įmones, jeigu joms nėra taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra ir nėra suteikta sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba. Ginčo nėra, kad pareiškėja į šią išimtį nepatenka.

Aprašai priimti remiantis aukščiau nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Aprašo Nr. 2 18 punkte nustatyta, jog pagal Aprašą subsidija nėra skiriama vienai įmonei, kuri 2019 m. gruodžio 31 d. jau buvo laikoma sunkumų patiriančia įmone, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte, išskyrus tuos atvejus, jei įmonė yra labai maža ir maža, kaip apibrėžta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir jai nėra taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra ir nėra suteikta sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba, kaip ji suprantama 2014 m. liepos 31 d. Komisijos komunikate „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“. Aprašo Nr. 2 19 punkte nustatyta, jog LVPA pagal Juridinių asmenų registro duomenis turi įvertinti, ar pareiškėjas laikomas sunkumų patiriančia įmone. Aprašo Nr. 2 4.4 papunktyje nustatyta, kad nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusi įmonė – įmonė, kurios vykdoma pagrindinė ekonominė veikla Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1226) paskelbto karantino metu buvo įtraukta į Karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, atitinkanti vieną iš šio Aprašo 14 punkte nurodytų reikalavimų.

Aprašo Nr. 1 18 punkte nustatyta, jog pagal Aprašą subsidija nėra teikiama pareiškėjui, kuris 2019 m. gruodžio 31 d. jau buvo laikomas sunkumų patiriančia įmone, išskyrus tuos atvejus, jei įmonė yra labai maža ir maža, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 I priedo 2 straipsnyje, ir jai nėra taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra ir nėra suteikta sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba, kaip ji suprantama 2014 m. liepos 31 d. Komisijos komunikate „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“. Šis reikalavimas netaikomas pareiškėjams – mažosioms bendrijoms, individualioms įmonėms, komanditinėms ūkinėms bendrijoms ir tikrosioms ūkinėms bendrijoms, kurioms skiriama subsidija yra de minimis pagalba. Aprašo Nr. 19 punkte nustatyta, kad LVPA pagal Juridinių asmenų registro duomenis turi įvertinti, ar pareiškėjas (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas yra mažoji bendrija, individuali įmonė, komanditinė ūkinė bendrija ir tikroji ūkinė bendrija) laikomas sunkumų patiriančia įmone, taip pat ar įmonė yra labai maža ir maža. Aprašo Nr. 1 4.3 papunktyje nustatyta, jog sunkumų patirianti įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/972, 2 straipsnio 18 punkte. Aprašo Nr. 1 4.4 papunktyje viena įmonė suprantama kaip susijusios įmonės, apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 651/2014 I priedo 1 straipsnyje ir 3 straipsnio 3 dalyje.

Tad iš aukščiau aprašyto teisinio reguliavimo matyti, kad valstybės pagalba dėl COVID-19 neteikiama įmonėms, kurios iki pandemijos Europos Sąjungoje (atskaitos data imta 2019 m. gruodžio 31 d.) buvo sunkumų patiriančiomis įmonėmis dėl kitų priežasčių. Tokios įmonės ar įmonių grupė iš esmės nepripažįstama nukentėjusiomis dėl COVID-19.

Iš bylos medžiagos matyti, jog LVPA vertino, ar pareiškėja kartu su susijusiomis įmonėmis, suprantamomis kaip „viena įmonė“, nėra sunkumų patiriantys ūkio subjektai. Pagrįstai taikė taisyklę, jog jeigu bent vienas iš jų (paraišką pateikęs pareiškėjas arba „viena įmonė“) patiria sunkumus, tokio pareiškėjo prašymas skirti subsidiją netenkinamas.

LVPA, remdamasi Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėja yra laikytina vidutine įmone, kadangi veiklą vertinimo momentu vykdė ilgiau nei 3 metus (LVPA paaiškinta, kad 3 metų taisyklė yra taikoma „vienos įmonės“ apibrėžtyje). Todėl, atsižvelgusi į tai, kad paraišką pateikė ir dar viena grupėje esanti įmonė sunkumai buvo vertinami Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 dalies a, c ir d punktų apibrėžtyje.

Vertinimo momentu LVPA pagal paraiškose pateiktą informaciją nustatė, kad „viena įmonė“ pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 dalies a punktą patiria sunkumų, kadangi dėl sukauptų nuostolių yra praradusi daugiau nei pusę akcinio kapitalo (grupės nuosavas kapitalas neigiamas, t. y. -346 973 Eur).

Pareiškėja nesutinka su vertinimui paimtais finansiniais duomenimis, iš esmės teigdama, jog paimtas netinkamas finansinis laikotarpis.

Aprašo Nr. 1 17.6 papunktyje nustatyta, jog pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikęs Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų už 2019 metus rinkinį. Jeigu pareiškėjas yra susijęs su kitomis Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis, jos teisės aktų nustatyta tvarka taip pat turi būti pateikusios Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų už 2019 metus rinkinį. Tais atvejais, kai pareiškėjo ar su juo susijusios įmonės finansiniai metai neatitinka kalendorinių metų, Juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas paskutinių pasibaigusių finansinių metų ataskaitų rinkinys. Reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurių metinių finansinių ataskaitų elektroninio rinkinio forma nėra patvirtinta VĮ Registrų centro; šie pareiškėjai metinių finansinių ataskaitų už 2019 metus rinkinį pateikia kartu su subsidijų paraiška.

Pareiškėjas atitiktų nukentėjusios nuo COVID-19 įmonės sąvoką, tačiau jo paraiškos atmestos ir pareiškėjas pripažintas sunkumų patiriančia įmone dėl to, kad „viena įmonė“, kuriai jis priklauso, buvo pripažinta praradusi daugiau kaip pusė pasirašytojo akcinio kapitalo dėl sukauptų nuostolių.

Finansiniai metai – metinis ataskaitinis laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 str. 3 d.). Juridinio asmens finansiniai metai yra kalendoriniai metai. Juridinio asmens finansiniais metais gali būti ir kitas dvylikos mėnesių laikotarpis. Jis turi būti nurodytas juridinio asmens steigimo dokumentuose (Civilinio kodekso 2.52 str. 1-2 d.).

Pagal Aprašų nuostatas priemonių tikslas – padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą (11 p.).

Pareiškėja skunde nurodo, kad tiek pareiškėjos, tiek susijusių įmonių finansiniai metai neatitinka kalendorinių metų, o yra nuo gegužės 1 d. iki balandžio 30 d., todėl ji mano, kad vertinimui atlikti nepagrįstai prašoma naudoti tarpinius pareiškėjos ir „vienos įmonės“ finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, jog abi priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ ir „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ yra finansuojamos pagal Europos Komisijos komunikato 3.1 skirsnį, kurio 22 dalies c punkte įtvirtinta, kad pagalba gali būti teikiama tik toms įmonėms, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo laikomos sunkumų patiriančiomis įmonėmis, kaip tai apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 651/2014, išskyrus labai mažas ir mažas įmones, jeigu joms nėra taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra ir nėra suteikta sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba. Todėl LVPA, atlikdama patikrą ar pareiškėja, susijusios įmonės yra sunkumų patiriančios įmonės, remiasi Europos Komisijos pateiktu išaiškinimu, Reglamentu (ES) Nr. 651/2014 nuostatomis, taip pat Aprašo Nr. 1 ir Nr. 2 nuostatomis. Tai, kad pareiškėjos, ir susijusių įmonių finansiniai metai nesutampa su Europos Komunikate nustatytais finansiniais metais, sudarė galimybes VMI pagal nacionalinės teisės nuostatas vertinti įmonės ir „vienos įmonės“ pasirinktų ir Juridinių asmenų registre nurodytų užbaigtų finansinių metų duomenis. Pareiškėjas paraiškose nurodė grupės įmones ir pateikė jų finansinius duomenis, iš kurių matyti, kad finansiniais metais (2019 m. gegužės 1 d. – 2020 m. balandžio 30 d.) „viena įmonė“ buvo patirianti sunkumų, tačiau pažymėtina, kad šis laikotarpis nėra užbaigti pareiškėjos ar įmonių grupės, kuriai ji priklauso, finansiniai metai iki pandemijos (2019 m. gruodžio 31 d.). Šiuo atveju, laikantis gero viešojo administravimo principo, siekiant nepaneigti įmonės teisės į valstybės pagalbą tuo atveju, jei ji nukentėjo nuo COVID-19 suvaldymui taikytų ūkinės veiklos apribojimų, turėjo būti pareikalauta pateikti paskutinių 12 mėnesių įmonės ir įmonių grupės finansinės atskaitomybės duomenis (siekiant lygiateisiškumo su kitais vertinamais ūkio subjektais) iki 2019 m. gruodžio 31 d., o ne vertinti įmonės gyvybingumą pagal laikotarpio, kurio metu jau buvo taikomi COVID-19 suvaldymui būtini ūkinės veiklos ribojimai, duomenis. Pagal esamą teisinį reguliavimą nėra teisinio pagrindo teigti, kad turėtų būti vertinami trumpesnio nei 12 mėnesių laikotarpio finansiniai duomenys. Pareiškėjas nenurodo, kad neįmanoma įmonei ar įmonių grupei parengti/pateikti 12 mėnesių įmonės ir įmonių grupės finansinės atskaitomybės duomenų iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pagal skunde pateiktą informaciją, kuri reikalinga papildomo įvertinimo, Aprašuose nurodytai datai įmonių grupės nuosavas kapitalas buvo teigiamas (skundo 15.4 p.). Nors skundžiamuose sprendimuose nurodoma, kad buvo vertinti paskutinių pasibaigusių finansinių metų duomenys, tačiau iš atsiliepimo matyti, kad buvo vertinti duomenys, apimtys ženklų įmonės veiklos laikotarpį po 2019 m. gruodžio 31 d. (4 veiklos mėnesiai), kuomet viešojo maitinimo ir pramogų veikla užsiimančios įmonės (žr. pareiškėjo ir įmonių grupės veiklos pobūdį) jau buvo susidūrę su veiklos ribojimais. Kaip žinia, karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207. Dėl to nepagrįstai paraiškų vertinimui buvo naudoti 2019 m. gegužės 1 d. – 2020 m. balandžio 30 d. finansinės atskaitomybės duomenys.

VAĮ 10 straipsnyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tad šiuo atveju, atsižvelgiant į Aprašuose numatytomis valstybės pagalbos priemonėmis siekiamus tikslus, individuali pareiškėjo situacija nebuvo tinkamai įvertinta, imant netinkamus finansinės atskaitomybės duomenis nustatymui, ar pareiškėjas ir „viena įmonė“ atitinka Aprašo Nr. 1 18 punkto ir Aprašo Nr. 2 18 ir 19 punktų reikalavimus, ar nebuvo sunkumų patiriančios bendrovės pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 dalies a punktą 2019 m. gruodžio 31 dienai. Šia prasme skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 str. reikalavimų ir išsamumo bei objektyvumo principų. Taip pat pastebėtina, kad skundžiamuose sprendimuose nėra pateikti faktiniai duomenys, kurie buvo imti įmonės vertinimui, o apsiribota aktualaus teisinio reguliavimo nurodymu ir galutinės išvados dėl pareiškėjo paraiškų pateikimu.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, jog skundžiami raštai negali būti laikomi pagrįstais, dėl ko jie naikintini, įpareigojant atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktas paraiškas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Patenkinus skundą iš atsakovo pareiškėjui priteistinos patirtos byloje ir rašytiniai įrodymais patvirtintos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 92 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos UAB „OZO BOULINGAS“ skundą.

Panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. birželio 16 d. raštą „Dėl subsidijų paraiškos“ Nr. RSUB-46068 ir 2021 m. birželio 16 d. raštą „Dėl labiausiai nukentėjusių įmonių subsidijų paraiškos“ Nr. RSUB-46011 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 17 d. paraišką dėl subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms ir 2021 m. gegužės 31 d. paraišką dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms.

Tenkinti pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti pareiškėjai UAB „OZO BOULINGAS“ iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 23,00 (dvidešimt tris) eurus žyminio mokesčio už skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita Einikienė Iveta Pelienė Violeta Petkevičienė