Tauragės apylinkės teismo nutartis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant pažeidimą padariusiam asmeniui V. K., išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūno (toliau tekste – Pareigūnas) 2015-04-28 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareigūno 2015-04-28 nutarimu V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2015 m. balandžio mėn. pradžioje (1-10 dienų tarpe) V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). sibiro laikos veislės šuo nubėgęs pas kaimyną S. B. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) suėdė sūrius ir sudraskė sūrių maišus, taip padarydamas S. B. apie 80 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. K. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. V. K. paskirta 144 € bauda.

Nukentėjusysis S. B. parodė, kad yra pareiškėjo kaimynas. Gyvena viename name, jis viename gale, pažeidėjas kitame. Jų namų valdas skiria tvora. 2015 m. balandžio mėn. pradžioje V. K. šunys būdavo palaidi. Iki įvykio jis kartais juos pririšdavo, voljere jų nelaikė. V. K. voljerą įsirengė po to kaip pareigūnai surašė protokolą. Abu V. K. šunys pastoviai atbėga į jo kiemą. Jo sugyventinė lauko vasarinėje gamina sūrius. Sūriai spaudžiami už lauko virtuvės, ten stovi tam skirta įranga. S. B. nurodo matęs, jog šunys buvo atbėgę, tai matė A. V., be to tai gali patvirtinti S. L.. Šunys nuo pat mažų dienų atbėga į jų kiemą, ne vieną kartą yra suėdę sūrius. Į jų valdą šunys atbėga perlindę per tvoros plyšį. V. K. ne kartą prašė susitvarkyti šunis, pranešė apie daromą žalą. Apie įvykį pranešė pareigūnams, nes V. K. į perspėjimus nereagavo. Šunys jam padarė žalos už 80 eurų. Konkrečių dienų kada V. K. šunys suėdė sūrius ir kiek jų suėdė, S. B. nurodyti negali. Ne kartą šunys iš po paspaudimo įrangos ištempė sūrius, sudraskė jų maišus bei sūrius suėdė, tačiau ištampytų sūrių nėra nufotografavęs.

Liudytojas S. L. parodė, kad yra V. K., S. B. kaimynas, juos pažįsta. V. K. turi 2 šunis, jis juos laiko voljere. 2015 m. balandžio mėn. V. K. šunų voljere nelaikė, jie buvo palaidi, nekartą jis jų ieškojo. Balandžio mėn., tikslios datos pasakyti negali, buvo nuėjęs pas S. B.. Eidamas pamatė ant žemės besimėtančius išdraskytus sūrius, ėmė šaukti. S. B. tuo metu buvo prie karvių. Netrukus pastebėjo nubėgančius V. K. šunis, vienas šuo pabėgo, o kitą jie pagavo ir uždarė S. B. malkinėje. Šuo kaukė, tačiau jie buvo nutarę jo nepaleisti, o palaukti, kol ateis V. K. jo atsiimti, kad galėtų su juo viską išsiaiškinti. Netrukus į namus sugrįžo šeimininkė A. V.. Kadangi ji iš malkinės norėjo pasiimti malkų, šuo paspruko kai ji atidarė malkinės duris.

Liudytoja R. T. parodė, kad ji 2015 m. balandžio 28 d. V. K. surašė protokolą bei nutarimą dėl to jog jo šunys suėdė kainyno sūrius. V. K. pats papasakojo, jog jo šuo buvo pabėgęs ir ilgai negrįžo, jog jis kaime girdėjo gandus, jog jo šuo suėdę kaimyno sūrius, nors jam apie tai kaimynas nieko nesakė. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo apklaustas S. L. Jis papasakojo, jog atėjęs į S. B. kiemą matė, kaip iš lauko vasarinės išbėga šunys, vieną šunį pagavo ir uždarė. Taip pat paaiškino, kad S. B. su V. K. nesugyvena, Šilutės r. PK narinėjamas ne vienas jų pareiškimas. Balandžio mėn. ji buvo nuvykusi pas V. K., jo šunys buvo voljere.

Liudytoja A. V. iš esmės patvirtino S. L. žodžius. Parodė, kad malkinėje buvo uždarytas V. K. šuo. V. K. apie tai, jog jo šuo suėdė sūrius, nesakė, nors su V. K. yra piktuoju apie 10 metų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių V. K. kaltę, kad jis padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, kad būtent jo šuo suėdė kaimyno sūrį. Be to mažai tikėtina, kad šuo ėstų sūrius. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis iš karto nesikreipė į policiją dėl turto sunaikinimo, nors kaip matyti iš apklausų, nukentėjusysis ir pažeidėjas tarpusavyje nesugyvena jau ilgą laiką, todėl keista, kodėl nebuvo kreipimosi iš karto į policiją, tokiu atveju būtų buvusi galimybė patvirtinti jo parodymus ir objektyviais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų paėmimu iš įvykio vietos ir pan. Šiuo atveju jokių įrodymų, patvirtinančių V. K. kaltę be nukentėjusiojo ir kito kaimyno parodymų nėra. Atkreiptina ta aplinkybė, kad nukentėjusysis pareiškime akcentavo ne sūrų sugadinimą, o konfliktą dėl šieno išbarstymo iš to daroma išvada, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nuolat kyla konfliktai, tokiu būdu nukentėjusysis gali būti neobjektyvus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012, LVAT 2012 m. gruodžio mėn. 12 d. nutartis byloje Nr. N-143-1083-12).

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas, kadangi V. K. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties (250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti.

Administracinę bylą, iškeltą V. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d., nutraukti, nesant jos veikoje pažeidimo sudėties.

Nutartis gali būti apskųsta ATPK 302²-302¹⁵str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.