Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Valento Gritės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje G. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, teista:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 25 MGL bauda (bauda sumokėta);

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui,

kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V. 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 17 val., Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, prie „Gėlužės“ ežero, tyčia kumščiu du kartus sudavė mažamečiui D. P. į pilvą, vieną kartą į galvą, vieną kartą į nosį, sugriebė ranka už kaklo, užkabindama nagais, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. P. fizinį skausmą ir padarė nedidelius viršutinės lūpos, kairio užausio ir platesnius labai paviršinius kaklo kairės pusės odos nubrozdinimus bei taškines kraujosruvas dešinėje poraktinėje srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu veikdama tyčia mušė mažametį nukentėjusį D. P. ir taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, G. V. 2016 m. rugsėjo 10 d., apie 19 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ranka sudavė ne mažiau nei du kartus savo sūnui mažamečiui T. V. į kaktą, užkabindama nagais, ir ne mažiau nei penkis kartus diržu į nugarą ir šlaunis, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam T. V. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas kaktoje, krūtinėje ir dešinėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu veikdama tyčia mušė mažametį nukentėjusįjį T. V. ir taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugsėjo 9 d. įtariamąja apklausta G. V. paaiškino, kad ne visus smurtinius veiksmus, nurodytus įtarime, ji atliko D. P. atžvilgiu. Ji pažįsta D. P., šio tėvus, D. yra jos sūnaus T. draugas. Ji dažnai mato D., kasdien, šis yra T. bendraklasis, berniukai yra geri draugai. Ji duoda pinigų T., kad jis nupirktų D. ledų ar atsigerti. Su D. tėvais jokių konfliktų neturėjo, nepalaiko jokių ryšių, tik žino iš matymo. 2016 m. rugpjūčio 29 d., nuo 15 val., ji su sūnumi T., D., L., R., kurių daugiau duomenų nežino, buvo prie Gėlužės ežero, Vilniuje, Pilaitės mikrorajone. Ji buvo juos visus pasiėmusi su savimi, buvo už juos atsakinga. Vaikų tėvai žinojo, kad vaikai bus su ja, D. tėvai taip pat žinojo, kur bus D. ir kad bus su ja. Kai buvo prie ežero, vaikai labai išdykavo, neklausė. Ji buvo supykusi ir pasakė, kad eina namo. Tai buvo apie 17 val., tiksliai nežino, nežiūrėjo į laikrodį. Ji pasakė vaikams, kad persirengtų, susirinktų daiktus ir eina namo. D. apsirengė ir ėmė eiti, ji pasakė, kad palauktų, kol visi apsirengs, bet šis neklausė. Ji negalėjo su juo ilgai diskutuoti, nes turėjo prižiūrėti ir kitus tris vaikus. Ji sugriebė nueinantį D. už kaklo, iš už nugaros, galimai tuo metu įdrėskė šiam nagu, bet daugiau tikrai tokių veiksmų, jokių sužalojimų nepadarė. Vaikas atsisuko ar ji atsuko šį, neprisiminė, tada D. sudavė vieną kartą dešinės rankos delnu per kairį skruostą. Kadangi vaikas nedidelio ūgio, ji galėjo kliudyti ir daugiau, nei skruostą. Ji tada šį nuvedė ant žolės, pasodino ir pasakė, kad palauktų jų visų. Ji matė, kad D. iš nosies bėgo kraujas. D. verkė, rėkė. Ji paskui nuėjo tolėliau nuo šio prie kitų vaikų ir tada jie visi grįžo prie D. Kai grįžo, po kelių minučių, D. kraujas nebebėgo. Einant namo, stotelėje juos pasitiko D. mama. Ji D. mamai papasakojo apie įvykį, pasakė, kad sudavė D., pasakė, kad tai padarė dėl to, kad negalėjo kitaip su vaiku susitvarkyti, šis išdykavo, ji D. mamos atsiprašė. Mama sureagavo ramiai, jokių pretenzijų neišsakė. Ji manė, kad D. mama jokių pretenzijų jai neturės. Ji daugiau smurtinių veiksmų D. atžvilgiu neatliko, t. y. nei sudavė smūgius per galvą, nei per pilvą. Gali būti, kad vaikai dūkdami patys susižalojo, nes mušėsi, išdykavo, bėgiojo. Ji daugiau ant D. jokių sužalojimų nematė. Jei buvo daugiau sužalojimų, ji negali paaiškinti, iš kur tie atsirado. Ji supranta, jog negerai padarė suduodama smūgį D. ir sugriebdama už kaklo, bet kitaip negalėjo su vaiku susitvarkyti ir tokiu būdu siekė šį suvaldyti, kad šis kur nenuklystų, nepasiklystų ir nebūtų didesnės žalos pačiam vaikui. Dėl to, kad sudavė D. smūgį ir sugriebė šį už kaklo ji labai gailisi (2 t., b. l. 47).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugsėjo 20 d. įtariamąja apklausta G. V. parodė, kad ji yra T. V., gim. (duomenys neskelbtini), mama. Šiuo metu T. suteikta laikinoji globa, jis dabar gyvena pas globėją. Sprendžiamas klausimas dėl tolimesnės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis pas ją buvo nuo 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 8 val., iki 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 11 val. Jie buvo jos bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 10 d., apie 19 val., tiksliai nepamena, tarp jos ir T. bute įvyko žodinis konfliktas. Ji jam į kelnes vėrė diržą, jis jai ėmė priekaištauti, kad ji negerai veria jam tą diržą. Ji jam tuo diržu trenkė per kaktą, trenkė vieną kartą. T. pasakė, kad jam skauda, bet neverkė. T. nurimo, paklausė jos, kas yra. Ji jam atsakė, kad jis pasidarė nevaldomas, nebežino ką daryti su juo. Tada jis stovėjo ramiai, ji įvėrė jam tą diržą ir T. išėjo į kiemą žaisti su draugais. Grįžo apie 21 val. Ji matė, kad ant T. kaktos yra nubrozdinimas. Titas, grįžęs iš kiemo, nesiskundė, kad jam skauda. Ji jo pas gydytojus nevežė, nes nebuvo rimto sužalojimo, tik nubrozdinimas ant kaktos. Ji neketino trenkti T. per galvą, taip gavosi, kai ji užsimojo diržu betraukdama diržą iš kelnių. Ji daugiau nesmurtavo prieš T. Ji su T. po įvykio kalbėjosi, jis ant jos nepyksta dėl to smūgio diržu. Ji mano, kad visas konfliktas įvyko dėl to, kad T. jos neklausė. Jie abu emocingi žmonės, nesuvaldė emocijų. Dėl įvykio ji nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 53).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 18 d. įtariamąja papildomai apklausta G. V. parodė, kad kadangi ji tiksliai nepamena, kaip viskas buvo, gali būti taip, kaip buvo įtarime. Ji sudavė smūgius ir D. P., ir sūnui T. V., tikslaus smūgių kiekio nepamena, bet jei tai grįsta medicininiais dokumentais ar liudytojų parodymais, ji tiki, kad tai tiesa ir pripažįsta savo kaltę. Patikslinti nieko nenori. Pasižada artimiausiu metu susitikti su A. P. ir susitarti su juo dėl žalos atlyginimo dalimis, kadangi neturi galimybės iš karto sumokėti visos sumos. Pasižada pasirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo su A. P. ir pristatyti šį dokumentą tyrėjai. Ligonių kasoms dėl D. P. gydymo ji sumokėjo, bet galimai nepristatė kvito. Ji prašo baigti bylą baudžiamuoju įsakymu, nes savo kaltę visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų (2 t. b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. V. kaltę padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 17 val., jo mažametis sūnus D. P., gim. (duomenys neskelbtini), paskambino jam telefonu ir paprašė, kad šis atvažiuotų D. pasiimti nuo ežero Pilaitės mikrorajone, kur sūnus buvo su draugais ir vieno draugo mama. Jis atsisakė atvažiuoti, nes buvo užimtas, ir liepė sūnui grįžti namo autobusu. Po kurio laiko jo žmona išėjo pasitikti grįžtančio sūnaus ir grįžo su sūnumi, sūnaus veidas buvo kruvinas, sūnus verkė. Namuose nurimęs sūnus paaiškino, kad einant nuo ežero namų link jį sumušė draugo motina G. V.. Sūnus paaiškino, kad buvo sumuštas dėl to, kad prie ežero išdykavo ir neva neklausė G. V., dėl ko ši trenkė jam keletą kartų per galvą ir kartą į pilvą, griebė už sprando ir atėmė telefoną, kad negalėtų pasiskambinti jiems. Jo žmona jam papasakojo, kad bendravo su G. V., kai pasitiko sūnų, o G. V. tik paaiškino, kad sumušė D. P. netyčia. 2016 m. rugpjūčio 30 d. jis dėl sūnaus sumušimo kreipėsi į Karoliniškių polikliniką, nes sūnui skaudėjo sprandą, nuo sumušimo ištino lūpa ir buvo apdraskytas kaklas (1 t., b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. papildomai parodė, kad dėl įvykio 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 17 val., Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, prie ežero, kurio tiksliai, nežino, kuomet buvo sumuštas jo mažametis sūnus D. P., jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro 100 Eur, tai yra: vaistai, kurie kainavo 50 Eur, ir kuras bei automobilio amortizacija, kas kainavo taip pat 50 Eur. Pagrindžiančių tas išlaidas dokumentų (čekių) jis neturi ir pateikti negali. Neturtinę žala sudaro 50 Eur suma, tiek jis vertina sūnaus D. P. patirtus moralinius išgyvenimus, vaikas buvo neramus apie savaitę laiko, neramiai miegojo naktimis. D. yra judrus vaikas, tačiau šiaip D. paklusnus, jo ir savo motinos klauso, suaugusius gerbia, sveikinasi su kaimynais. Atsikalbinėti nelinkęs, jis niekada nėra girdėjęs iš kitų žmonių, kad D. neklusnus, kad neįmanoma su D. susitarti. D. su draugais išdykauja, bet ne iki tiek, kad būtų nevaldomas. Jis mano, kad sūnus D. jam apie įvykį sakė tiesą, nes berniukas nelinkęs meluoti. D. jam sakė, kad G. V. sudavė keletą kartų per galvą ir vieną kartą per pilvą, taip pat griebė už kaklo. Sūnus sakė, kad mušė rankomis. Tą patį sūnus sakė ir poliklinikos gydytojui, ir teismo medicinos gydytojui. Jis G. V. nepažįsta, tačiau iš sūnaus R., kuris yra T. V. bendraklasis, yra girdėjęs, kad G. V. nėra gera mama, kad mėgsta pavartoti alkoholį, negyvena su sūnumi, gyvena su sugyventiniu. Prašo jį byloje pripažinti civiliniu ieškovu dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos, kurią sumoje vertina 150 Eur sumai (1 t., b. l. 47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. parodė, kad yra D. P. motina. 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 11 val., jai paskambino iš sūnaus R. P., D. P. brolio, telefono moteris, kuri prisistatė kaip T. mama. Ji žino T., jis yra D. bendraklasis. T. mama paklausė, ar gali jos abu vaikus, t. y. D. ir R., nusivesti prie ežero Pilaitėje. Ji sutiko. Apie 16.45 val. grįžusi namo iš darbo, ji paskambino Renatui į jo mobilaus ryšio telefoną. Jis atsiliepęs jai pasakė, kad jie jau ruošiasi namo, bet T. mama jiems pasakė, kad namo visi važiuos autobusu, o jie nenori važiuoti autobusu, nes neturi talonėlių. Ji tada pasakė R., kad skambintų tėvui, kad šis parvežtų. D. paskambino savo tėvui A. P. ir paprašė parvežti. Vyras negalėjo. Ji tada perskambino R. ir atsiliepė T. mama, kuri pasakė, kad jos vaikai yra gyvuliai ir ši negali su vaikais susikalbėti. T. mama taip pat pasakė, kad sudavė D. į galvą, nes nesusitvardė. Ji išgirdo fone D. balsą, kuris šaukė „nelįskit prie manęs, kraujai, kraujai...“, ji tada paklausė T. mamos, iš kur D. bėga kraujas. T. mama jai atsakė, kad trenkė du kartus D. per veidą. Tada T. mama R. perdavė telefoną ir ji R. paklausė, kas ten vyksta. Šis paaiškino, kad D. iš nosies bėga kraujas, kad T. mama D. trenkė. Ji tada padėjo ragelį ir po kurio laiko R. jai parašė SMS žinutę, kad važiuoja namo autobusu 4G. Ji nuėjo į „Sietyno“ stotelę. Ji pamatė savo sūnus, D. buvo kruvinas, kraujas matėsi ant baltinių, sportbačių, buvo matyti patinusi lūpa, sprandas buvo apdraskytas. D. verkė, sakė, kad skauda nosį ir kaklą. Ji pasakė, kad iškart eitų į policiją, sūnus pasakė, kad jam labai skauda ir pradėjo eiti namų link. Tada prie jo priėjo T. mama, ji pasakė šiam, kad „šito snarglio“ neatsiprašinės, atsiprašo jos, kad sudavė, neišlaikė nervai. Ji T. mamai pasakė, kad pastaroji neturėjo teisės taip daužyti jos vaiko, ji T. mamai nesakė, kad atleidžia. Ji tada su D. ir R. nuėjo namo. T. paėmė iš savo mamos buto raktus ir vienas nuėjo namo. Namuose jai D. sakė, kad T. mama ėmė jį tampyti, kad eitų į autobusą, atsakė, kad eis pėsčiomis per mišką. T. mama tada D. sudavė. D. sakė, kad T. mama apdraskė jam kaklą, kai griebė jį rankomis už kaklo, sudavė du kartus ranka (nesakė, kumščiu ar delnu) per nosį ir sudavė į pilvą, nesakė, kiek kartų. Ant D. pilvo ji matė įdrėskimą. Kitą dieną A. P. vežė D. į polikliniką ir į policiją, paskui policijos komisariate jiems buvo duotas siuntimas kreiptis į teismo medikus, kiek ji žino, A. P. su D. į teismo medikus kreipėsi. Ji po to įvykio pas T. mamą nėjo, nors ši per vaikus kvietė ją ateiti, atsigerti kavos ir pakalbėti. Ji iš tos šeimos nieko nenori, iš T. mamos tik nori, kad T. mama būtų nubausta įstatymų nustatyta tvarka ir už savo poelgį atsakytų (1 t., b. l. 52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. parodė, kad pamena, jog jie su T. mama G. V. važiavo prie ežero, pabūti porai valandų. Buvo vasaros pabaiga, rugpjūčio mėnuo. Buvo apie pietus, prie ežero buvo nuo 14 iki 17 val. Jie ten važiavo penkiese: jis, G., L. D., T. ir jo brolis D. L., jam ir D. atsibodo būti prie ežero ir jie jau norėjo važiuoti. G. pasakė, kad jie jau pradėtų ruoštis, D. susiruošė pirmas. G. pasakė, kad važiuos autobusu, bet jie neturėjo talonėlių. D. tada nuėjo ant kalno, sakė jam ir L., kad palauks jų ant kalno ir kad eis pėsčiomis namo. G. pasakė „ne“, kad jie grįš su taksi, bet D. jau buvo paskambinęs mamai ir paprašęs, kad tėtis atvažiuotų jų paimti. D. ėjo priekyje, o G. ėjo gale D. D. tuo metu kalbėjo su mama. G. iš D. atėmė telefoną ir trenkė D. kažkiek kartų į galvą ir į pilvą, bet jis nepamena tiksliai, kiek kartų D. trenkė. Taip jam pasakojo brolis. Jis nieko nematė, nes tuo metu su L. dar persirenginėjo kabinose. Kai jis išėjo iš kabinos, brolis sėdėjo ant žolės. Prie D. žmonių nebuvo. G. irgi jau buvo nuėjusi. Jis priėjo prie brolio ir pamatė, kad D. sėdi verkia ir šiam iš nosies bėga kraujas. Tada jam brolis viską ir papasakojo. Kadangi D. jam pasakė, kad G. iš D. paėmė telefoną, jis priėjo prie G. ir pasakė, kad ši atiduotų brolio telefoną, nes jo telefonas buvo atiduotas remontuoti ir jis negalėjo susisiekti su mama. G. porą kartų atmetė mamos skambučius, nes mama skambino. G. telefono jam neatidavė. Jis D. davė savo rankšluostį apsišluostyti veidą. D. dar verkė, bet jie visi ėjo stotelės link. Tuo metu į brolio telefoną paskambino L. mama ir G. davė D. pakalbėti, jis pasakė L., kad šis, kai baigs kalbėti, jam duotų telefoną. L. jam davė. Kai jie ėjo stotelės link, D. pasakė G., kad daugiau su ja niekur neis. Brolis kalbėjo ramiai. G., eidama priekyje, atsisuko į D. ir pasakė, kad jei šis neužsičiaups, ji dar trenks. Jie ėjo gale šios. Sėdo į 4G autobusą. Jie įlipo ir L. su D. atsisėdo šalia jo autobuso gale, o G. su T. nuėjo pirkti talonėlių prie vairuotojo. Kai G. pamatė, kad L. prisėdo prie jų, G. L. ranka sugriebė už pečio ir pastūmė į priekį, kad L. eitų su ja. L. su ja ir nuėjo. Sietyno stotelėje jau buvo jų mama. Išlipęs D. iškart nuėjo prie mamos ir papasakojo viską, kaip buvo. Tada prie mamos priėjo G. ir pasakė, kad tai nutiko netyčia. Kadangi nuo tos stotelės buvo arti policijos komisariatas, mama pasakė, kad eina rašyti pareiškimą. D. atsisakė, nes aiškino, kad skauda. Mama paklausė G., ar ji nenori dėl poelgio atsiprašyti, G. atsakė, kad gali atsiprašyti mamos, bet „šito snarglio ne“. Jis su D. ir L. nuėjo namo, o mama gale ėjo su G. ir kažką kalbėjosi. Kai grįžo namo, D. dar truputį bėgo kraujas iš nosies. Brolis sakė, kad skauda nosį. Tą patį vakarą greitoji pas juos nebuvo atvažiavusi. Neprisiminė ar brolį tėvai vedė pas gydytojus. Atsakydamas į klausimus jis, R. P. nurodė, kad viskas vyko prie ežero Pilaitėje, vadinasi „Gilužės“, ten, kur prie viešbučio. Buvo saulėta diena, geras oras, aplink juos buvo daug žmonių. Jie neišdykavo, tik bėgiojo pliaže. D. buvo nugriuvęs, bet ant smėlio, D. tikrai neužsigavo. Prie G. buvo priėję šios draugai, iš matymo jis tuos žmones žino, bet vardų ir pavardžių nežino. Tie žmonės su jais nieko nebendravo. Jis abejoja, ar tie žmonės kažką matė, nes buvo tolėliau nuo tos vietos, kur jis rado sėdintį D., buvo pasilikę arti vandens. G., kiek jis pamena, gėrė su tais žmonėm šampano, išgėrė daugiau negu vieną, gal 2–3 butelius. Ji girta neatrodė. Jis anksčiau yra buvęs su G. prie ežero tą pačią vasarą, rugpjūtį, brolis taip pat. Tuos kartus nebuvo jokių konfliktų su G. Jis nežino, kodėl įvyko konfliktas ir kodėl G. sudavė broliui. Jis po to įvykio nebendravo nei su T., nei su G. Jo G. nemušė ir nieko blogo jam nepadarė (1 t., b. l. 56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. P. parodė, kad buvo su klasioku ir klasioko mama prie ežero. Ruošėsi eiti namo ir jis neturėjo talonų. Jis nuėjo skambinti tėčiui, o ši ėjo iš paskos, atėmė telefoną ir pradėjo jį trankyti. Du kartus trenkė į pilvą, į galvą trenkė. Vėliau pradėjo kalbėti su jo mama, atėmė iš jo telefoną. Jo mama pasitiko stotelėje ir sakė šiai, tačiau ši pasakė, kad „Jūsų atsiprašau, bet to snarglio neatsiprašysiu“. Jis buvo visas kraujuotas ir kitą dieną su mama ėjo į policiją. Tai, ką jis pasakojo, buvo 2016 m. rugpjūčio mėnesio, gal 29 dieną. Prie ežero jie važiavo taksi. Ten buvo to klasioko mama, šios sūnus, jis, jo brolis ir draugas, t. y. T. V., L. D., R. P. ir draugo T. V. mama. Jie jau ruošėsi namo ir jis neturėjo pravažiuojančio ir T. mama pasakė, kad nevažiuos su taksi ir nemokės pinigų. Jis ėjo skambinti tėčiui, o ši ėjo iš paskos, atėmė telefoną ir pradėjo jį trankyti. Ši trenkė jam kumščiu į pilvą, nagais draskė. Jį brolis pamatė ir ėjo namo. Jis ėjo vienas į stotelę, bet vėliau jį pakvietė brolis ir jie ėjo. Jo brolis pasakė, kad ši atiduotų telefoną, ši atidavė. Atvažiavo autobusas ir jie atsisėdo gale su broliu ir draugu, vėliau atėjo draugo mama ir pradėjo L. tampyti, stūmė šį į priekį. Brolis parašė mamai ir mama atėjo jų pasitikti į stotelę. Mama iš karto norėjo eiti į policiją, bet jis buvo išsigandęs ir ėjo namo. T. mama daužė į pilvą, į galvą daužė, trenkė į nosį. Trenkė į pilvą du kartus, į galvą trenkė iš visų jėgų ir į nosį trenkė iš kumščio. Pradėjo kraujuoti iš nosies. Kai trenkė į pilvą, buvo bloga, kai trenkė į galvą, irgi buvo bloga, o kai trenkė į nosį, jis nieko nejautė, atrodė, kaip sulaužyta. Jis jautė skausmą nosyje, kai trenkė, ir į pilvą kai trenkė irgi skaudėjo. Jis buvo dar ligoninėje, tikrino žaizdas, kai tikrino gydytojai, jam buvo subraižytas kairys žandas, kaklo priekio kairė pusė ir nosis atrodė kaip ištinusi. Kai tikrino pilvą, buvo raudona dėmė. Dėmė atsirado, kai ji trenkė per pilvą, trenkė du kartus. Tas ežeras, prie kurio jie buvo, yra prie Karveliškių kapinių, lyg Alikantės ežeras. Jį pradėjo daužyti mašinų aikštelėje, kur mašinos stovi, ten buvo dar didelis namas, kiemas. Kai jį mušė T. mama, nieko daugiau nebuvo. Jo draugas ir brolis pamatė, kad jis sėdi, kai buvo jau sumuštas. Dar ten ėjo vaikai, bet jie nieko nedarė. T. mama, kai jį mušė, nieko nesakė. Jis suprato, kad jį mušė, nes jis ėjo paskambinti tėčiui, kad juos pasiimtų. Tas visas įvykis, kai ruošėsi namo, buvo apie 6.30 val. Jie prie ežero bėgiojo, žaidė, plaukė laivu, laistėsi, rado kamuolį ir pradėjo žaisti. T. mama į jų žaidimus niekaip nereagavo. Tą dieną prie ežero buvo dar konfliktas. Titas pasiėmė kaip vandens šautuvą ir pradėjo šaudyti į jo brolį ir jo brolis šį paguldė. T. mama atėmė tą daiktą. Buvo kitų žmonių šalia: šios kaimynai, dukra ir to kaimyno draugai atvažiavo, juos pažįsta iš matymo, bet vardų nežino. Pas gydytojus į ligoninę jis važiavo kitą dieną po įvykio. Ta ligoninė yra Ateities gatvėje. Ligoninėje jis buvo vieną kartą. Apie įvykį žino jo tėvai, brolis, T., L., L. tėvai (1 t., b.l. 61–63).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. V. parodė, kad 2017 m. sausio 20 d., apie 08.00 val., jis buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu su senele V. ir motina G. V.. Vėliau jis susipyko su močiute V. ir nuo šios pabėgo. Jis nubėgo prie parduotuvės „IKI“, netoli baseino. Po kurio laiko jis nuėjo pas savo prosenelę E. A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ten pabuvo iki 13.30 val., o vėliau, apie 14 val., kartu su drauge E. nuėjo iki savo motinos G. V. namų Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Iki šios dienos jis gyvena pas motiną, pas senelę grįžti nenori. Jis netapo nusikaltimo auka, su juo viskas gerai, jis nebuvo dingęs (1 t., b. l. 65).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. V. papildomai parodė, kad jis nežino, dėl ko pakviestas, gal dėl mamos, gal kad buvo pabėgęs. Jis atsimena situaciją, kada buvo ant kūno žymės, bet neatsakys, nes nenori. Su mama jis kalbėjosi apie viską, kalbėjosi užvakar. Jis neklausė mamos prie ežero. Kai grįžo namo, susipyko su mama. Neatsimena, kas vyko, vyko rudenį, o dabar pavasaris, tiesiog jis nenori apie tai kalbėti. Jis kalbėjosi su socialiniais darbuotojais ir ką jiems papasakojo, yra tiesa, neprisimena, ką sakė (1 t., 70–71).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. D. parodė, kad jis, D., R., T., T. mama buvo prie ežero, maudėsi. Tai buvo vasaros pabaiga, tikslios datos nepamena. Tai buvo apie 14–15 val. Buvo prie „Gilužės“ ežero, Pilaitėje. T. rado šlangą, kuria laistėsi su vandeniu, tada T. pasėmė vandens iš tualeto ir norėjo pataikyti į D., bet nepataikė, D. supyko. Tada atėjo T. mama ir rėkė ant T., tada T. ėmė mušti D. Mušė rimtai, ne juokais, bet tiksliai jis nepamena kaip. Tada D. supyko ir pradėjo skambinti tėčiui, sakė, kad eis namo. T. mama nieko nesakė. D. nuėjo skambinti savo mobiliuoju telefonu, o jis su R. ir T. nuėjo persirenginėti. Paskui, kai jis išėjo iš persirengimo kabinos, ieškojo D. ir pamatė, kad D. kruvinu veidu sėdėjo ant žolės ir verkė. Jam atrodo, kad D. bėgo kraujas iš nosies. Jis priėjo prie D., ramino. D. jam sakė, kad T. mama D. trenkė į veidą. D. jam nesakė, už ką D. trenkė. Tada jie visi ėjo į stotelę. Ėjo ir T. mama. Einant į stotelę, T. keikėsi ant R., nes R. sakė T. nelįsti prie brolio. Kai įlipo į autobusą, jis sėdėjo 4G autobuso priekyje su T. ir T. mama, o D. su R. sėdėjo gale. Kai atvažiavo į stotelę, ten jau buvo R. ir D. mama. Berniukai iškart nuėjo prie mamos. Jis grįžo namo vienas. Kitą dieną jis dar bendravo su D., kuris jam pasakojo, kad skaudėjo, kad D. T. mama trenkė kumščiu per veidą, jis nepamena, kiek kartų, ir per pilvą irgi trenkė kumščiu. T. mama jo nemušė. Atsakydamas į klausimus, jis, L. D. atsakė, kad draugauja su D. ir R., su T. nelabai, tik mokykloje. Pliaže ir toje vietoje, kur sėdėjo D. su kraujuota nosimi, buvo žmonių. Tie aplinkiniai žmonės prie D. nepriėjo. Kai buvo prie ežero, buvo apie 3 valandas, prie T. mamos buvo priėję kiti suaugę žmonės. Iš matymo jis tuos žmones žino. Tie žmonės su T. mama vartojo alkoholį, kiek jis pamena, alų, ir valgė „čipsus“. Kai po įvykio ėjo į stotelę, T. mama D. neatsiprašė. Jis nepamena, ar T. mama davė D. servetėlę nusišluostyti kraują. Jis pats įvykį vertina blogai, blogai pasielgė T. mama. Daugiau su T. mama jis prie ežero nevažiavo. Aš apie įvykį iškart papasakojo tėvams (1 t., b. l. 77).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 14 val., prie Gėlužės ežero, Pilaitėje, atvyko jos kaimynė ir gera pažįstama G. V.. Ji buvo prie ežero, ji su G. susiskambino, G. pasakė, kad atvažiuos. G. atvažiavo su 4 vaikais, o būtent: D. ir R., kurie yra broliai, L. ir T. T. yra G. sūnus, o kiti vaikai – T. draugai. Jie leido laiką greta vieni kitų. Vaikai išdykavo, G. neklausė. G. apie 16 val. pasakė, kad visi eis namo. R. su T. susimušė, o D. kažko ėmė rėkti ant G. G. iškart sudavė vieną kartą D. delnu per veidą. D. ėmė iš nosies bėgti kraujas. G. labai išsigando. D. verkė. Paskui G. su visais vaikais išėjo. Ji nematė, kad G. būtų sudavusi dar smūgių D. Ji matė, kad G. išsigando, pamačiusi kraują, ir nemano, kad būtų dar mušusi vaiką. Kitų vaikų G. nemušė. Ji paaiškina, kad ji nematė, jog D. būtų kažkur susižalojęs dar nei prieš G. smūgį, nei po jo. Vaikai dūko, bet muštynes matė tik tarp T. ir R. Kitą dieną ji sutiko D. namo kieme ir matė, kad vaiko nosis buvo pamėlusi. Ji klausė D., kas šiam nutiko, vaikas paaiškino, kad čia G. jam sudavė per veidą. Jis nesakė, kad G. dar jį būtų mušusi, daugiau jokių sužalojimų ji ant vaiko nematė. Su pačiu D. ji artimai nebendrauja, tik iš matymo pažįsta, šio mamą iš matymo taip pat pažįsta, nes yra kaimynai. D. brolis R. jai yra anksčiau pasakojęs, kad labai sunkiai gyvena. Kaimynai taip pat kalba, kad D. šeima asociali. Ji pati to negali nei patvirtinti, nei paneigti (1 t. b. l. 80).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Tadas M. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialiniu pedagogu. Į jo darbo funkcijas įeina bendravimas su socialinės rizikos šeimomis. Jis individualiai bendrauja su socialinės rizikos šeimose augančiais vaikais. Tarp tokių vaikų yra ir mokyklos mokinys T. V.. Jis individualiai bendravo su minėtu mokiniu 2016 m. rugsėjo 12 d., apie 14 val., ir pastebėjo ant vaiko kaktos šašais pasidengusiais žaizdeles. Žaizdelių buvo apie 2–3, tiksliai jis negali pasakyti. Jis klausė T., kas atsitiko, iš kur sužalojimai. T. nedrąsiai jam pasakė, kad sužalojo mama savaitgalį. Tikslios datos ir laiko, kada buvo sumuštas, T. nenurodė. T. tik pasakė, kad mamai aiškino, kaip reikia dėtis diržą, o mama supyko, nesuvaldė emocijų ir sudavė T. diržu, mušė T. ir tada T. pabėgo iš namų. T. sakė, kad paskui grįžo vakare, stengėsi likti nepastebėtas, nes bijojo mamos. Kiek smūgių mama T. sudavė, šis nesakė. Jis bandė klausti T., ar T. dar kažkur sužalotas, T. jam neatsakė. 2016 m. rugsėjo 13 d. į mokyklą buvo atvykusi T. mama G. V.. Jis ketino šiai skambinti apie 9 val., bet ji pati jam paskambino anksčiau ir pasiteiravo, ar gali atvykti. Susitiko jo darbo kabinete, vyko pokalbis su T. ir T. mama, jis bendravo su jais ir atskirai su kiekvienu ir bendrai su abiem. G. V. jam sakė, kad nesiruošia slėpti smurto fakto. Aiškino, kad nesusivaldė, kad nemoka su T. elgtis. Jis koncentravo dėmesį į smurto faktą ir smurto priežastis, todėl tikrai detaliai neklausė G. V., kaip T. mušė, kuo, kiek kartų ir kada tiksliai, bet faktą, kad smurtavo sūnaus atžvilgiu, G. V. patvirtino. Bendraujant su T. ir G. V. kartu, pastarieji bendravo draugiškai, juokavo, tačiau vėl nesuvaldė emocijų ir T. pabėgo iš pokalbio. Nustatęs, kad smurtas tikrai buvo, informavo policiją ir 2016 m. rugsėjo 14 d., informavo vaiko globos peržiūros posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyrių. Titas yra globojamas V. B.. Šis asmuo nėra T. giminaitis. V. B. globoja Titą jau ilgiau nei pusę metų. Tai yra laikinoji globa, toliau bus sprendžiamas klausimas dėl tolimesnės T. globos. Pagal dabartinę nustatytą tvarką, Titas kas antrą savaitgalį būna pas mamą G. V., kitą - pas močiutę (1 t., b.l. 83).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2661/2016(01) matyti, kad D. P. nustatyti nedideli viršutinės lūpos, kairio užausio ir platesni labai paviršiniai kaklo kairės pusės odos nubrozdinimai bei taškinės kraujosruvos dešinėje poraktinėje srityje. Sužalojimai padaryti prieš 1–2 paras iki apžiūrint, paveikus kietais bukais riboto nedidelio paviršiaus ir bukabriauniais daiktais, ir tiek visi kartu, tiek pavieniui atitinka nežymaus masto sveikatos masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų padarymo galimybė užduotyje ir paties vaiko nurodytu laiku, apdraskant rankų nagais, spaudžiant ranka, pirštais neatmetama. Tai galėjo būti padaryta nemažiau kaip 4 trauminiais poveikiais: nubrozdinimai rankų nagais, o taškinės kraujosruvos spaudžiant pirštu(-ais) ar panašiai (1 t., b. l. 120–121).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2879/2016(01) matyti, kad T. V. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, krūtinėje ir dešinėje blauzdoje paveikus kietais bukais daiktais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Tokie sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Tiek visumoje, tiek atskirai sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 123).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. pG 186/2017(01) matyti, kad pateiktasis tyrimo objektas - kelnių diržas, visumoje bei atskiromis savo dalelėmis atitinka kieto, buko daikto sąvoką, todėl neatmetama galimybė, kad visi kūno sužalojimai (įskaitant ir poodinę kraujosruvą kaktoje) nurodyti specialisto išvadoje Nr. G 2879/2016(01) galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu diržu. Poodinė kraujosruva kaktoje, tam tikromis aplinkybėmis galėjo atsirasti tiesiogiai suduodant smūgį diržu, kuomet diržo laisvasis galas arba jo paviršius arba jo sagtis sąveikauja su kakta. Poodinės kraujosruvos atsiradimas, braukiant per kaktą diržu – mažai tikėtinas, nes braukimas yra dinaminis veiksmas, kurio metu dažniausiai atsiranda nubrozdinimai. Staigaus judesio metu besimaskatuojanti diržo sagtis galėtų atsitrenkti į kaktą ir padaryti poodinę kraujosruvą (1 t., b. l. 127).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, darytina išvada, kad kaltinamosios veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi ji tyčia kumščiu du kartus sudavė mažamečiui D. P. į pilvą, vieną kartą į galvą, vieną kartą į nosį, sugriebė ranka už kaklo, užkabindama nagais, tokiu būdu sukeldama jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydama sveikatą. Be to, ji ranka sudavė ne mažiau nei du kartus savo sūnui mažamečiui T. V. į kaktą, užkabindama nagais, ir ne mežiau nei penkis kartus diržu į nugarą ir šlaunis, tokiu būdu sukeldama jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydama sveikatą.

Įtariamajai G. V. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. V. nurodė suprantanti galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jai siūlo skirti prokuroras, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. G. V. prašo leisti sumokėti baudą dalimis, ne didesnėmis nei po 30 Eur per mėnesį, nes gyvena nuomojame bute, už kurio nuomą moka pati, taip pat pati moka komunalinius mokesčius, duoda pinigų sūnui taupytis ir perka jam dovanas, dėl to negali sumokėti visos baudis iš karto ar didesnėmis nei 30 Eur sumomis. Jei tokios galimybės nėra prašo leisti atlikti areštą ir esant galimybei sumažinti bausmę (3 t., b. l. 108–110). Nepilnamečių nukentėjusiųjų D. P. ir T. V. atstovai pagal įstatymą A. P. (tėvas) ir V. V. (globėja) yra informuoti apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (3 t., b. l. 111, 112).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos, kaltinamosios asmenybę – bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 66–68), teista (2 t., b. l. 69–70), tame tarpe ir už analogiškas veikas, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p., bei savo noru atlygino padarytą žalą, BK 59 str. 1 d. 3 p.) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokuroro siūlomas bausmes, t. y. baudas. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomos rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimalios, todėl jas didinti ar mažinti nėra pagrindo. Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, priešingai nei siūlo prokuroras, bendrintinos iš dalies jas sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji G. V. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu G. V. paprašė skirtiną baudą leisti sumokėti dalimis (3 t., b. l. 108–110). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį ir G. V. nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties, teismas mano, jog tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Ikiteisminio tyrimo metu G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 55) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2017 m. sausio 27 d. nutarimu dėl daiktų saugojimo pagal 2017 m. sausio 27 d. kvitą B serija BBB Nr. 5PK001109, plastikinis paketas su diržu, perduotas saugoti į Vilniaus aps. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b. l. 141–142), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, konfiskuotinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 1 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su liudytojo apklausa, esantis byloje (1 t., b. l. 57); vokas, kuriame yra CD su nukentėjusiojo apklausa, esantis byloje (1 t., b. l. 64); vokas, kuriame yra CD su nukentėjusiojo apklausos vaizdo įrašu, esantis byloje (1 t., b. l. 72); vokas, kuriame yra CD su liudytojo apklausos vaizdo įrašu, esantis byloje (1 t., b. l. 78); vokas, kuriame yra USB laikmena, esantis byloje (3 t., b. l. 75), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligoniui kasai padaryta žala yra atlyginta (1 t., 129–137). Civiliniam ieškovui A. P. dalis padarytos žalos yra atlyginta, o dėl kitos dalies atlyginimo yra pasirašytas civilinio ieškovo ir G. V. susitarimas (1 t. b. l. 48–50).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2016 m. rugpjūčio 29 d. veika), ir skirti jai 12 MGL dydžio, t. y. 451 Eur, baudą.

G. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2016 m. rugsėjo 10 d. veika), ir skirti jai 12 MGL dydžio, t. y. 451 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, bausmes iš dalies sudėti ir G. V. skirti subendrintą bausmę – 21 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. V. skirti galutinę bausmę – 14 MGL dydžio, t. y. 527 (penkių šimtų dvidešimt septynių) Eur, baudą.

Nustatyti G. V. 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2017 m. sausio 27 d. nutarimu dėl daiktų saugojimo pagal 2017 m. sausio 27 d. kvitą B serija BBB Nr. 5PK001109, plastikinį paketą su diržu, perduotą saugoti į Vilniaus aps. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b. l. 141–142), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, konfiskuoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su liudytojo apklausa, esantį byloje (1 t., b. l. 57); voką, kuriame yra CD su nukentėjusiojo apklausa, esantį byloje (1 t., b. l. 64); voką, kuriame yra CD su nukentėjusiojo apklausos vaizdo įrašu, esantį byloje (1 t., b. l. 72); voką, kuriame yra CD su liudytojo apklausos vaizdo įrašu, esantį byloje (1 t., b. l. 78); voką, kuriame yra USB laikmena, esantį byloje (3 t., b. l. 75), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.