Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-06-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1098-253/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-19
Bylos Nr.
2S-1098-253/2013
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00127-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
UAB „FF lizingas“
Suinteresuotas asmuo
M. M.

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1098-253/2013

Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 2-10-3-00127-2013-2)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 122.4; 129.1; 129.20.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. birželio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „FF lizingas“ atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-03-19 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „FF lizingas“ skundą suinteresuotiems asmenims M. M. ir antstolei R. V. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „FF lizingas“ pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės R. V. 2013-02-01 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2013-02-05 pranešimą apie priverstinį turto pardavimą iš varžytinių ir 2013-02-05 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/22154. Nurodė, kad antstolė R. V., priimdama 2013-02-01 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pažeidė LR CPK 558 str. 2 d. nuostatas, kadangi įkeistas ir kreditoriaus prašomas iš varžytinių parduoti daiktas yra (duomenys neskelbtini), todėl vykdomąjį dokumentą turėjo priimti antstolis, veikiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo teritorijoje. Taip pat mano, kad antstolė R. V. nepagrįstai bei neatsižvelgdama į įkeisto turto vertę, pasirinko ne daikto administravimo perdavimą išieškotojui, o priverstinį daikto pardavimą iš varžytinių, kadangi įkeisto daikto vertė yra didesnė už skolą. Be to, antstolė R. V. nepateikė pareiškėjai informacijos, kad priimant 2013-02-05 patvarkymą dėl priverstinio turto pardavimo iš varžytinių buvo laikomasi LR CPK 746–747 str. numatytos tvarkos, t. y. buvo gautas hipotekos kreditoriaus sutikimas, kad skola būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininkės turto. Taip pat buvo pažeista LR CPK 700 str. numatyta skolininko teisė pasirinkti pirkėją CPK VI dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėja UAB „FF lizingas“ taip pat pareiškė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo ekspertizės.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-03-19 nutartimi pareiškėjos UAB „FF lizingas“ skundo netenkino. Teismas pažymėjo, kad antstolių veiklos teritorija neturi būti tapatinama su antstolio kontoros buveinės vieta. Nagrinėjamu atveju antstolė R. V. vykdė veiklą pagal juridinio asmens UAB „FF lizingas“ turto buvimo vietą ((duomenys neskelbtini)), kuri patenka į antstolės R. V. veiklos teritoriją, todėl nepripažinta, kad antstolė nepagrįstai priėmė vykdyti 2012-08-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. 2012-08-30 nutartyje jau yra nurodytas skolos išieškojimo būdas – už skolą parduoti iš varžytinių hipotekos lakštu įkeistą daiktą – patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir antstolė priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti negali pakeisti jame nurodyto skolos išieškojimo būdo. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomąjį dokumentą antstolei R. V. pateikė hipotekos kreditorius M. M., teismo vertinimu, antstolė neturėjo laikytis LR CPK 746 str. numatytos tvarkos. Teismas pažymėjo, kad iškilus abejonių dėl areštuoto turto vertės, antstolė turi teisę paskirti ekspertizę, todėl antstolė R. V. priimdama 2013-02-05 patvarkymą dėl ekspertizės pareiškėjos UAB „FF lizingas“ teisių nepažeidė. Atsižvelgdamas į vykdomosios bylos aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjai galimybė pasinaudoti LR CPK 700 str. numatyta specialia turto realizavimo forma atsiras ateityje, todėl pareiškėjos UAB „FF lizingas“ skundo argumentus dėl šios LR CPK nuostatos pažeidimo taip pat atmetė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „FF lizingas“ prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-03-19 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus. Nesutinka, kad antstolė negali pakeisti vykdomajame dokumente nurodyto skolos išieškojimo būdo, kadangi LR CPK 634 str. 2 d. įpareigoja antstolį aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus. Teismas neįvertino pareiškėjos argumentų, kad antstolė nemotyvuotai pasirinko ne daikto administravimo perdavimą išieškotojui. Mano, kad šiuo būdu išieškotojas galėtų nesunkai ir greitai susigrąžinti skolą, neverčiant įkeisto daikto savininko (skolininko) prarasti nuosavybės teisės. Nurodo, kad nutartis naikintina LR CPK 327 str. 2 d. pagrindu, nes teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų – neišreikalavo iš išieškotojo hipotekos lakšto kopijos, kuriame nurodyta, jog šalys nepareiškė jokio prieštaravimo dėl įkeisto daikto vertės, bei antstolės 2013-02-05 patvarkyme dėl ekspertizės skyrimo minimo turto arešto akto. Mano, kad skundžiamos nutarties dalis dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo yra nemotyvuota. Pareiškėja kartu su skundu pateikė turto rinkos kainas patvirtinančius įrodymus, todėl turto vertinimas tik be reikalo padidins vykdymo išlaidas. Mano, kad turto arešto akto nepateikimas pareiškėjai reiškia, jog turto arešto aktas nebuvo surašytas. Teismas nemotyvavo išvados, kad antstolė neturėjo laikytis LR CPK 746 str. nustatytos tvarkos. Pažymi, kad LR CPK 746 str. be išimčių nustato, kad antstolis, išieškodamas iš hipoteka įkeisto skolininko turto, raštu kreipiasi į hipotekos kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą išieškoti iš hipoteka įkeisto skolininko turto. Pareiškėjos teigimu, antstolė tokių veiksmų neatliko. Be to, antstolė nepagrįstai nesuteikė pareiškėjai teisės per 10 dienų įvykdyti reikalavimą geruoju, t. y. neišsiuntė atitinkamo raginimo. Teigia, kad yra pagrindas vykdomąją bylą nutraukti ir užbaigti (LR CPK 629 str., 632 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. M. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2013-03-19 nutartį palikti nepakeistą. Nesutinka su atskiruoju skundu, nes juo iš esmės ginčijama ne pirmosios instancijos teismo nutartis ar antstolės veiksmai, o 2012-08-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1892-144/2012, kuria nutarta parduoti iš varžytynių hipotekos lakštu įkeistą daiktą. Pažymi, kad nesiekia administruoti pareiškėjos įkeisto turto. Mano, kad antstolės veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, o pareiškėja siekia vilkinti išieškojimą. Nesutinka, kad yra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą, kadangi į notarę kreipėsi dėl vykdomojo įrašo atlikimo, siekdamas išieškoti pagal 2011-07-20 paskolos sutartį priklausančias palūkanas bei draudimo įmokas, sumokėtas už hipoteka įkeistą turtą. Kreipimasis į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo nereiškia, kad kreditorius atsisako pagrindinės skolos.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliantė (pareiškėja) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų. Kiekvienu atveju nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų teismas vertina, ar vykdymo procese esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/13/22154, pradėtą pagal suinteresuoto asmens M. M. prašymą ir 2012-08-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria nutarta išieškoti kreditoriaus M. M. naudai iš skolininkės UAB „FF lizingas“ 50 000 Lt negrąžintos paskolos ir 139,10 Lt žyminį mokestį ir už skolą parduoti iš varžytinių hipotekos lakštu įkeistą daiktą – patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias UAB „FF lizingas“. Pareiškėja skundu dėl atstovės veiksmų prašė panaikinti 2013-02-01 antstolės R. V. 2013-02-01 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2013-02-05 pranešimą apie priverstinį turto pardavimą iš varžytinių ir 2013-02-05 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/22154.

Apeliantė atskirajame skunde nepateikė argumentų, kad skundžiamoje nutartyje būtų netinkamai įvertintas ir nepagrįstai atmestas skundo reikalavimas panaikinti 2013-02-01 antstolės R. V. 2013-02-01 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, nepagrįstai ir neteisėtai nesprendė daikto perdavimo administruoti išieškotojui klausimo ir raštu nesikreipė į kreditorių, siūlydama duoti sutikimą išieškoti iš hipoteka įkeisto turto. Atkreiptinas dėmesys, kad hipoteka yra viena iš prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių ir hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui. Nustatyta, kad kreditorius pasirinko savo teisių gynimo būdą ir įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Kreditoriaus reikalavimai išspręsti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1892-144/2012. Ši nutartis įsiteisėjo 2012-12-05, todėl yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir yra vykdytina (LR CPK 18 str., 584 str. 1 p.). Minėtoje nutartyje numatytas skolos išieškojimo vykdymo būtas – hipotekos lakštu įkeisto daikto pardavimas iš varžytinių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, neturėjo pagrindo spręsti vykdomojo dokumento vykdymo būdo pasirinkimo klausimo, kadangi skolos išieškojimo būdas nurodytas vykdomajame dokumente. Taip pat pažymėtina, kad LR CPK 746 str. nuostata (redakcija iki 2012 07 01), kuria remiasi apeliantė, reglamentuoja išieškojimo iš hipoteka įkeisto skolininko turto trečiųjų asmenų naudai ypatumus. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus naudai. Kreipdamasis dėl priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ir pateikdamas vykdymui įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, kreditorius išreiškė savo poziciją dėl tokio išieškojimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė vykdymo procese pažeidė LR CPK 746–747 str. nuostatas. Taip pat atmestinas skundo argumentas, kad antstolė nesuteikė skolininkui galimybės įvykdyti reikalavimą geruoju. Pažymėtina, kad vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas (LR CPK 661 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Reikalavimai išreikalauti iš išieškotojo hipotekos lakšto, kuriame nurodyta, jog šalys nepareiškė jokio prieštaravimo dėl įkeisto daikto vertės, kopiją bei antstolės 2013-02-05 patvarkyme dėl ekspertizės skyrimo minimą turto arešto aktą nėra materialiojo pobūdžio reikalavimai. Pareiškėja šiais dokumentais, kaip įrodymais, grindžia savo argumentus dėl turto vertės. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė pateikė hipotekos lakšto, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją. Taip pat nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/22154 yra 2013-02-05 priimtas turto arešto aktas, kuriame nurodytas areštuotas daiktas: administracinės paskirties biuro patalpos, esančios pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja sąlygos taikyti LR CPK 327 str. 2 d.

Turto arešto akto tinkamas įteikimas yra svarbus ir reikšmingas vykdymo proceso šalims įgyvendinant savo teises, nes yra susijęs su skolininko ar išieškotojo galimybe pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. 2013-02-05 turto arešto akte turto kaina nenustatyta, nurodant, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Antstolės 2013-02-05 patvarkyme dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-11067, kuris apeliantei įteiktas 2013-02-12, nurodyta, kad turto arešto akte areštuojamo turto kaina nenustatyta, kadangi kilo abejonių dėl turto vertės, todėl turto vertei nustatyti skirtina ekspertizė. Taigi apeliantė (skolininkė) buvo informuota ir jai buvo žinoma, kad turto arešto akte turto vertė nenustatyta ir šiuo tikslu bus skiriama ekspertizė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti skolininkės interesų pažeidimo.

Apeliantės teigimu, antstolė nepagrįstai priėmė 2013-02-05 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-11067 vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/22154. Apeliantės teigimu, įkeistas daiktas įkainotas hipotekos lakšte, tačiau apeliantė nenurodė, kokiu pagrindu hipotekos lakšte nustatyta įkeisto turto vertė, be to, nuo hipotekos lakšto pasirašymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Apeliantės teiginiai apie šalia areštuoto turto esančių patalpų pardavimo kainą neįrodo konkretaus areštuoto turto tikrosios vertės rinkoje. Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 str. 2 d., LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). LR CPK 681 str. numato, kad antstolis skolininko turtą įkainoja rinkos kainomis. Remiantis šia įstatymo nuostata, antstolis turto vertei nustatyti gali skirti ekspertizę ne tik esant skolininko ar išieškotojo prieštaravimui antstolio atliktam įkainojimui, bet ir tada, kai antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo iš varžytynių ar pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui sąlyga. Areštuotas turtas turi būti įkainojamas rinkos kainomis siekiant apsaugoti ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesus. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir skundo argumentus dėl antstolės 2013-02-05 patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo neteisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad yra pagrindas vykdomąją bylą nutraukti ir užbaigti (LR CPK 629 str., 632 str.). Nėra duomenų, kad kreditorius atsisakė išieškojimo šioje vykdomojoje byloje. Kreipimasis į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo, siekiant išieškoti pagal 2011-07-20 paskolos sutartį priklausančias palūkanas bei draudimo įmokas, nereiškia, kad kreditorius atsisako pagrindinės skolos.

Įvertinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismo išvados nemotyvuotos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas, išanalizavęs civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą, įvertino visus pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimus, atsakė į pagrindinius skundo argumentus, juos pagrindė įstatymo nuostatomis, pateikė motyvus, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, kad skundo reikalavimų tenkinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo motyvų neišsamumo ir kitų LR CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytoms aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Palangos miesto apylinkės teismo 2013-03-19 nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013-03-19 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė